- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e2-231-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20165-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
- Atsakovas
- Brussels Airlines N
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Brussels Airlines N.V. dėl kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skycop.com“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Brussels Airlines N.V., prašydama priteisti iš atsakovės 250 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 22 Eur žyminį mokestį, 726 Eur ieškinio parengimo išlaidas, 165 Eur procesinių dokumentų įteikimo mokestį.
2. Ieškovė nurodė, kad perėmė keleivės K. G., vykusios (duomenys neskelbtini) skrydžiu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius (VNO) – Briuselis (BRU) (toliau – ginčo skrydis), teisę į kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas, nes nurodytas skrydis vėlavo daugiau nei 3 valandas. Pažymėjo, kad skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio atidėjimui, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti ne tik tam tikrų ypatingų aplinkybių buvimą, bet ir tai, kad oro vežėjų veikloje šių sąlygų sukeltos aplinkybės nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad skrydis vėlavo atvykti 2.56 val. dėl blogų oro sąlygų ir medicininio incidento, apie kurį patvirtina „Lennoc“ skrydžių žvalgybos specialisto pateikta konkretaus skrydžio ataskaita. Pažymėjo, kad ieškovė nedetalizavo, jog skrydžio vėlavimas sudarė tik 3 val. 1 min., t. y. skrydis vėlavo tik 1 min. daugiau nei leidžiama pagal Reglamentą Nr. 261/2004 nemokant keleiviui kompensacijos. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į oro transporto ypatumus, skrydžio trukmę bei kitas aplinkybes, toks vėlavimas laikytinas sunkiai nustatomu, nelogišku ir neproporcingu. Nurodė, kad subjektyvu vertinti 1 min. skirtumą kaip esminį, ypač turint omenyje, kad įvairių šaltinių duomenimis, skrydis nebuvo laikomas pavėlavusiu. Atsakovė pažymėjo, kad pagal viešai prieinamą informaciją iš „FlightAware“, kuri yra Amerikos daugianacionalinė technologijų įmonė, teikianti realaus laiko, istorinius ir nuspėjamus skrydžių sekimo duomenis ir produktus, matyti, jog šiuo atveju skrydis vėlavo 2.56 val.
4. Atsakovė pažymėjo, kad didžiausiais prioritetas vykdant keleivių oro pervežimo paslaugas yra keleivių saugumas. Bet koks neatsakingas veikimas, neatsižvelgimas į skrydžiui nepalankias meteorologines sąlygas ar oro kontrolės pareigūnų nurodymų nevykdymas gali lemti tragiškas pasekmes. Dėl to, atsakovė, turėdama informaciją apie skrydžiui netinkamas ar nepalankias oro sąlygas, visų pirma, rūpinasi keleivių saugumu, net jei tai objektyviai lemia skrydžių vėlavimą. Pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, medicininiai incidentai, paveikiantys skrydžio įgulos galimybę užtikrinti saugų skrydį, taip pat laikomi ypatingomis aplinkybėmis, todėl medicininio incidento atveju oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skrydis buvo atidėtas, nes ankstesnis skrydis – Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atidėtas dėl medicininio incidento, kurį patvirtina vidinis atsakovės pranešimas. Medicininis incidentas, susijęs su įgulos nario sveikatos pablogėjimu, pripažintinas ypatinga aplinkybe pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Atsakovė nurodė, kad apie skrydžiui netinkamas meteorologines sąlygas patvirtina skrydžių stebėjimo ir skrydžių informacijos sistemos įmonės „Lennoc“ skrydžio žvalgybos specialisto pateiktas skrydžio stebėjimo paketas bei papildomas elektroninis laiškas, jog skrydis buvo atšauktas dėl netinkamų oro sąlygų ir medicininio incidento.
5. Dublike ieškovė nurodė, kad ESTT 2023 m. gegužės 11 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-156/22-C-158/22 konstatavo, jog ypatinga aplinkybė pagal Reglamento Nr. 261/20045 5 straipsnio 3 dalį reiškia įvykius, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali kontroliuoti – šios dvi sąlygos yra kumuliacinės ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar jos tenkinamos.
6. Pasisakydama dėl atsakovės nurodytos medicininio incidento skrydžio metu aplinkybės, ieškovė nurodė, kad pirmiau paminėtame ESTT sprendime konstatuota, jog priemonės, susijusios su skrydį vykdančio oro vežėjo personalu, yra įprastos šio vežėjo veiklai. ESTT nurodė, kad skrydį vykdantys oro vežėjai paprastai gali vykdydami veiklą susidurti su skrydžiui vykdyti būtinų vieno ar kelių darbuotojų neatvykimu į darbą dėl ligos ar mirties. Tokio neatvyko į darbą valdymas išlieka neatsiejamas nuo įgulos formavimo ir darbuotojų darbo laiko planavimo, t. y. įprastos skrydį vykdančios oro vežėjo veiklos. Taigi pats vieno ar kelių įgulos narių neatvykimas į darbą dėl ligos ar mirties, net jei buvo netikėtas, o ne konkreti medicininė neatvykimo priežastis, yra įvykis būdingas įprastai šio vežėjo veiklai, todėl vežėjas, planuodamas savo įgulas ir darbuotojų darbo laiką, turi tikėtis tokių nenumatytų įvykių.
7. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės pateikti duomenys dėl medicininio incidento yra labai lakoniški, t. y. nedetalizuojamas nei incidento pobūdis, nei incidento nulemta konkreti ankstesnio skrydžio vėlavimo trukmė, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi suvaldyti tokio incidento pasekmes ir ginčo skrydžio vėlavimui išvengti.
8. Pasisakydama dėl atsakovės nurodytos blogo oro aplinkybės, ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokios informacijos bei įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų išvengta skrydžio vėlavimo. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia, kad skrydžio metu oro sąlygos buvo nepalankios skrydžiui. Pažymi, kad remiantis turimais rašytiniais įrodymais, matyti, jog kiti tos dienos skrydžiai Vilniaus oro uoste buvo vykdomi be didesnių apribojimų – laiku arba su mažu vėlavimu. Iš kartu su dubliku pateiktos ataskaitos duomenis matyti, kad iš tą pačią išvykimo valandą numatytų skrydžių nebuvo atšauktas nei vienas skrydis, kiti skrydžiai vėlavo nežymiai – 20 min., arba išskrido laiku.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl kiekvienos iš aplinkybių įtakos skrydžio vėlavimui ir vėlavimo apimties, todėl nėra pagrindo išvadai, jog būtent netinkamos oro sąlygos, medicininio incidento nepripažinus ypatinga aplinkybe, sukėlė ginčo situaciją. Pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl skrydžio vėlavimo laiko atsiliepime nenuosekli ir nepagrįsta. Ieškovė nurodė, kad skrydžio vėlavimas 3 val. yra pakankamas teisei į kompensaciją atsirasti.
10. Triplike atsakovė nurodė, kad iš kartu su dubliku pateiktos skrydžio ataskaitos matyti, jog orlaivis, pakilęs skrydžiui Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Briuselis (BRU) – Vilnius (VNO), pakilęs iš Briuselio vėl jame leidosi, t. y. orlaivis, jau buvo pakilęs, skrydžio darbai vyko, tačiau netrukus po pakilimo vienam iš įgulos narių prasidėjo staigūs sveikatos sutrikimai. Dėl to kapitonas, vadovaujantis aviacijos taisyklėmis, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių ir, įvertinęs situacijos rimtumą bei galimas rizikas, nutarė grįžti atgal į Briuselio oro uostą, kad būtų iškviesta medikų komanda. Orlaiviui nusileidus įgulos narys buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojo. Dėl šios nenumatytos ir kritinės situacijos prieš ginčo objektu esantį skrydį orlaivis turėjo nedelsiant nutraukti kelionę, keleiviai buvo išlaipinti, o įgulos narys – išgabentas į gydymo įstaigą. Tik vėliau, kai buvo užtikrintas kitas tinkamas personalas bei laikytasi būtinų saugumo, darbo ir poilsio rėžimo reikalavimų, skrydis galėjo būti atnaujintas. Atsakovės teigimu, nurodytas įgulos nario sveikatos sutrikimas, reikalaujantis neatidėliotinas medicininės pagalbos, yra ypatinga aplinkybė, jos neįmanoma tiksliai prognozuoti, ypač jeigu netikėta situacija atsiranda skrendant ore.
11. Atsakovė pažymėjo, kad ESTT, aiškindamas Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, priėjo išvados, jog ypatinga aplinkybe, dėl kurios kompensacija neturėtų būti mokama keleiviui, gali būti prieš tai vykusio skrydžio tuo pačiu orlaiviu objektyvus vėlavimas dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių (ESTT 2020 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Nr. C74/19).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
12. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės vykdytas ginčo skrydis vėlavo atvykti ir numatytą tikslą pasiekė 3.01 val. vėliau. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė dvejopą poziciją dėl skrydžio vėlavimo laiko, t. y. kad kai kurių informacinių sistemų duomenimis ginčo skrydis vėlavo mažiau nei 3 val., tačiau aptarė ir ieškovės nurodytą vėlavimo laiką – 3.01 val. Be to, pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta „Lennoc“ skrydžio ataskaita patvirtina, kad ginčo skrydžio atvykimas vėlavo 3.01 val. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3).
13. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš ginčo skrydį atsakovės tuo pačiu orlaiviu vykdytas skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Briuselis (BRU) – Vilnius (VNO), turėjęs išvykti iš Briuselio (duomenys neskelbtini) 10 val. vietos laiku, pakilo 10.32 val., ir netrukus (10.38 val.) vėl nusileido Briuselyje dėl skrydžio metu įgulos nario sutrikusios sveikatos, dėl ko tos pačios dienos popietę pastarasis buvo nukreiptas pirmosios pagalbos su greitosios pagalbos oro uosto priešgaisrine tarnyba (tripliko priedas). Atsakovės teismui 2025 m. sausio 14 d. pateikti papildomi duomenys – skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) „Flighstats“ ekrano nuotrauka, patvirtina, kad vietoje planuoto 13.20 val. nusileidimo, orlaivis Vilniuje realiai nusileido 15.54 val.
14. Ieškovė, 2023 m. gruodžio 5 d. perėmusi reikalavimo teisę iš ginčo skrydžiu vykusios keleivės K. G., pareikštu ieškiniu siekia 250 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo remdamasi Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio nuostatomis.
15. Atsakovė byloje iš esmės neginčija ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydžio ir pagrindo, tačiau įrodinėja, kad remiantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi neprivalo mokėti kompensacijos, nes skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu įvykusio medicininio incidento bei ginčo skrydžiui netinkamų oro sąlygų.
16. Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, jog skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
17. ESTT yra išaiškinęs, kad ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, yra įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. ESTT jurisprudencijoje nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. Be to, ESTT yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu susiklosčius ypatingoms aplinkybėms yra nustatoma, kad oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tam tikrų priemonių siekdamas išvengti skrydžio atidėjimo ilgam laikui ar atšaukimo, nacionalinis teismas turi įsitikinti, kad dėl tokių priemonių oro vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15, p.29).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su atsakove, jog skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu įvykęs medicininis incidentas, pripažintinas ypatinga aplinkybe, atleidžiančia atsakovę nuo pareigos mokėti kompensaciją, remiasi ESTT 2023 m. gegužės 11 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-156/22-C-158/22 pateiktais išaiškinimais, be kita ko, kad priemonės, susijusios su skrydį vykdančio oro vežėjo personalu, yra įprastos šio vežėjo veiklai, kad vieno ar kelių įgulos narių neatvykimas į darbą dėl ligos ar mirties, net jei buvo netikėtas, yra įvykis būdingas įprastai šio vežėjo veiklai, todėl vežėjas, planuodamas savo įgulas ir darbuotojų darbo laiką, turi tikėtis tokių nenumatytų įvykių. Atsižvelgiant į nurodytus ESTT išaiškinimus, ieškovė teigia, kad aplinkybė, susijusi su medicininiu incidentu – įgulos nario liga ir (ar) staigiu sunegalavimu, negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, nes tokios situacijos iš esmės yra įprastinė vėžėjo veiklos dalis, tuo tarpu atsakovė nepagrindė, kokių priemonių ėmėsi šios tariamos aplinkybės, kilusios ankstesnio skrydžio metu, paskesnio skrydžio vėlavimui išvengti.
19. Teismas sutinka su ieškove, kad ESTT pozicija dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies taikymo motyvuojant oro vežėjų personalo valdymo klausimais, yra pakankamai griežta. Kita vertus, pažymėtina, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020 28, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 27 punktą).
20. ESTT 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo sujungtose bylose Nr. C-156/22-C-158/22 išaiškinimai buvo pateikti kitokių nei nagrinėjama byla aplinkybių kontekste. Nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies taikymo atšaukus skrydį dėl netikėtos vieno iš orlaivio piloto mirties, kuri buvo nustatyta skrydžio dienos 4.15 val., tuo tarpu orlaivis turėjo pakilti 6.05 val. Nagrinėjamu atveju situacija kitokia, nes medicininis incidentas – vienam iš orlaivio įgulos nariui kilęs sveikatos sutrikimas, įvyko ne prieš skrydį, o skrydžio metu, t. y. orlaiviui pakilus į orą, todėl ieškovės dublike cituojami ESTT išaiškinimai, tame tarpe tai, kad skrydį vykdantys oro vėžėjai paprastai gali vykdydami veiklą susidurti su skrydžiui vykdyti būtinų vieno ar kelių darbuotojų neatvykimu į darbą (net ir prieš pat skrydį) dėl ligos ar mirties ir tokio neatvykimo valdymas yra neatsiejamas nuo įprastos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs.
21. Vertinant, ar atsakovės nurodyta aplinkybė dėl medicininio incidento, įvykusio skrydyje Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti priskirtina prie Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje numatytų ypatingų aplinkybių, aktualu tai, kad incidentas įvyko skrydžio metu, t. y. orlaiviui esant ore, todėl, atsakovės, kaip skrydį vykdžiusios oro vežėjos, galimybės užtikrinti, kad skrydis būtų tęsiamas, teismo nuomone, buvo apribotos. Šią išvadą patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog prastai skrydžio metu pasijutusiam įgulos nariui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o tai suponuoja apie rimtą sveikatos sutrikimą. Tuo tarpu galimybę užtikrinti skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) tęstinumą atsakovė galėjo tik orlaiviui nusileidus ant žemės. Nors nuo orlaivio pakilimo iš Briuselio (BRU) ir nusileidimo atgal į Briuselį (BRU) praėjo kelios minutės, tikėtina, kad atsakovės galimybės įgyvendinti jos veikloje įprastą personalo valdymą aptariamu atveju buvo labiau komplikuotos nei tuomet, jei medicininis incidentas būtų prasidėjęs prieš skrydį. Nepaisant to, kad orlaivio įgulos ar keleivių sveikatos sutrikimai skrydžio metu nėra aplinkybė, kurios skrydį vykdantis oro vežėjas negali numatyti, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog vien tokios aplinkybės egzistavimo tikimybė nesudaro pagrindo oro vežėjui orlaivio pakilimo vietoje turėti atsarginę įgulos komandą, kuri persėstų į orlaivį vos jam nusileidus ant žemės.
22. Ieškovė dublike argumentuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl incidento eigos, dėl to, kada orlaivis grįžo į oro uostą, kiek tai užtruko, kokių priemonių buvo imtasi incidentui suvaldyti, kokie sprendimai buvo priimti, tačiau atsakovė 2025 m. sausio 14 d. pateikė teismui papildomus įrodymus, be kita ko, „Flightstats“ sistemos ekrano kopiją, iš kurios matyti, jog vietoje planuoto orlaivio, vykdžiusio skrydį Nr. (duomenys neskelbtini), nusileidimo Vilniuje 13.20 val. Lietuvos laiku, realus orlaivio nusileidimas įvyko 15.54 val. Lietuvos laiku, t. y. skrydis vėlavo 2.34 val. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) orlaiviu turėjo vykti ir ginčo skrydis. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo skrydžio pradžia buvo numatyta 14.05 val. Lietuvos laiku (dubliko priedas – ieškovės parengta ginčo skrydžio ataskaita), teismas sprendžia, jog skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavimas nulėmė ginčo skrydžio atidėjimą. Tuo tarpu nustatytą skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) vėlavimą – 2.34 val., įvertinęs šio sprendimo 21 punkte išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta protingu, todėl nemato pagrindo atsakovei įrodinėti ir teismui atitinkamai vertinti priemones, kurių buvo imtasi skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu kilusiam medicininiam incidentui suvaldyti.
23. Teismas pažymi, kad byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė aptariamoje situacijoje turėjo ir galėjo imtis atitinkamų veiksmų, kurie būtų lėmę ginčo skrydžio įvykdymą laiku. Pažymėtina ir tai, kad teisėjos 2025 m. sausio 16 d. rezoliucija atsakovės pateikti papildomi įrodymai buvo priimti į bylą ir tą pačią dieną išsiųsti ieškovei, tačiau pastaroji teise pateikti poziciją dėl atsakovės pateiktų papildomų įrodymų ir (ar) pati teikti papildomus įrodymus nepasinaudojo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8, 12, 13, 17 straipsniai).
24. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais teismas nusprendžia, kad atsakovė įrodė, jog skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) metu įvykęs medicininis incidentas, turėjęs įtakos ginčo skrydžio atidėjimui, priskirtinas prie ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė neturėjo galimybės išvengti, net ir imdamasi visų pagrįstų priemonių, o tai sudaro Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies taikymo ir ieškinio atmetimo pagrindą.
25. Dėl šios išvados teisiškai nebeaktualus tampa kitos atsakovės nurodytos ginčo skrydžio atidėjimo priežasties – skrydžiui netinkamų oro sąlygų, vertinimas, todėl dėl su tuo susijusių šalių argumentų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškinį atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos procesiniuose dokumentuose pareikštas prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.