Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-04-25 · Civilinė byla Nr. e2S-977-864/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
e2S-977-864/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03074-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
E. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-977-864/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03074-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. B. (toliau – atsakovas) ieškovės naudai 903,60 Eur negrąžinto kredito, 115,90 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 20 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 903,60 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 15 d.) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė teismui prašymą grąžinti 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, jog ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau ieškinį buvo atsisakyta priimti, todėl ieškovei turėtų būti grąžinimas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui grąžinti, kadangi ieškinio palikimo nenagrinėtu situacija nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pagrindų sąrašą.

6. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011).

7. Teismas nurodė, jog šiuo atveju ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatytų trūkumų, dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi dėl tokios civilinio proceso baigties yra ieškovės kaltė, kadangi ji būdama tinkamai informuota apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus, jų per teismo nustatytą terminą nepašalino, jokių prašymų ar paaiškinimų dėl teismo įpareigojimo nevykdymo teismui nepateikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-1115/2024, ir perduoti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nustatė ieškovės kaltę dėl tokios proceso pabaigos ir atsisakė grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, neįvertino tokios svarbios aplinkybės, kad ieškinio trūkumai teismo buvo identifikuoti ne bylos nagrinėjimo, o ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo žinomi ir nustatyti ieškinio trūkumai, ir faktiškai per laiką nuo šių trūkumų identifikavimo iki 2023 m. sausio 4 d. nutarties, kuria šis ieškinys paliktas nenagrinėtas, jokie procesiniai veiksmai ar sprendimai nagrinėjamoje byloje nebuvo priimami. Atitinkamai, atskirąjį skundą padavusiam asmeniui, nepašalinus tokių trūkumų, negali kilti analogiški procesiniai padariniai, kurie siejami su tokiais atvejais, kuomet kaltė dėl to, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, gali būti nustatoma ir ieškovui (pavyzdžiui, šis netinkamai atlieka informavimo pareigą ir (ar) neatvyksta į paskirtus teismo posėdžius, laiku neatlieka kitų veiksmų, kuriems atlikti nustatomas atitinkamas terminas, ir būtent dėl ko bylos procesas negali vykti, gaištamas teismo bei kitų proceso dalyvių laikas, teismui kliudoma operatyviai išspręsti kuriuos nors byloje kylančius klausimus ar kitų šalių procesinius prašymus ir kiti panašūs atvejai).

8.2. Vadovaujantis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principais, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio trūkumai buvo nustatyti dar ieškinio priėmimo stadijoje, kad bylos procesas nebuvo pasistūmėjęs. Ieškovei taikytini teisiniai padariniai pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį. Pastaruoju atveju kaltė nenustatinėjama, o sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kartu su ieškiniu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria ieškovei UAB „Legal Balance“ atsisakyta grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi žyminio mokesčio (ne)grąžinimo situacija (kuomet ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų ir ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas) nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų pagrindų sąrašą, todėl sprendė, kad žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovės kaltę, kadangi ji, būdama tinkamai informuota apie teismo nustatytus ieškinio trūkumus, jų per teismo nustatytą terminą nepašalino, jokių prašymų ar paaiškinimų dėl teismo įpareigojimo nevykdymo teismui nepateikė.

13. Ieškovė atskirajame skunde teigia, jog teismas neįvertino, kad ieškinio trūkumai teismo buvo identifikuoti ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje, todėl asmeniui, nepašalinusiam tokių trūkumų, negali kilti analogiški procesiniai padariniai, kurie siejami su tokiais atvejais, kuomet kaltė dėl to, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

14. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti, paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. Žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai nustatyti CPK 87 straipsnyje.

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žyminio mokesčio grąžinimas, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas, reglamentuojamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Šioje teisės normoje numatyti konkretūs pagrindai, kuriais palikus ieškinį nenagrinėtą, įstatyme yra numatyta galimybė grąžinti žyminį mokestį. Šie pagrindai yra: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio; taip pat palikus ieškinį nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju. Taigi civilinio proceso įstatymas numato konkrečius atvejus, kai teismui ieškinį palikus nenagrinėtą, yra pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-110/2014).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai pastebėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011, yra išaiškinęs, jog tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, o šiuo pagrindu palikus ieškinį nenagrinėtu, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Vadinasi, tokiu atveju dėl jo grąžinimo spręstina bendraisiais pagrindais, remiantis kaltės dėl tokios proceso pabaigos teorija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-606-464/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog analizuojamu atveju ieškinio trūkumai teismo buvo identifikuoti ne bylos nagrinėjimo, o ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje, t. y. kuomet civilinė byla dar nėra iškelta, kaip tai numato CPK 137 straipsnio 1 dalis (ieškinys nepriimtas teisėjo rezoliucija). Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo žinomi ir nustatyti ieškinio trūkumai, ir faktiškai per laiką nuo šių trūkumų identifikavimo iki teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria šis ieškinys paliktas nenagrinėtas, jokie procesiniai veiksmai ar sprendimai nagrinėjamoje byloje nebuvo priimami. Atitinkamai, apeliantei, nepašalinusiai tokių trūkumų, negali kilti analogiški procesiniai padariniai, kurie siejami su tokiais atvejais, kuomet kaltė dėl to, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, gali būti nustatoma ir ieškovui (pavyzdžiui, šis netinkamai atlieka informavimo pareigą ir (ar) neatvyksta į paskirtus teismo posėdžius, laiku neatlieka kitų veiksmų, kuriems atlikti nustatomas atitinkamas terminas, ir būtent dėl ko bylos procesas negali vykti, gaištamas teismo bei kitų proceso dalyvių laikas, teismui kliudoma operatyviai išspręsti kuriuos nors byloje kylančius klausimus ar kitų šalių procesinius prašymus ir kiti panašūs atvejai). Analogiškos pozicijos ginčo klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-606-464/2019).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punkte neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio trūkumai šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyti dar ieškinio priėmimo stadijoje, spręstina, jog bylos procesas dar nebuvo pasistūmėjęs. Nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo priimtas, civilinė byla nebuvo iškelta, todėl tokiu atveju šalies procesinė kaltė dėl bylos procesinės baigties nenustatinėjama, o sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas kartu su ieškiniu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo žyminio mokesčio grąžinimo atvejui aktualų teisinį reguliavimą pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau nepagrįstai susiklosčiusią procesinę situaciją, kuomet ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, kvalifikavo kaip ieškovės procesinę kaltę ir šiuo pagrindu nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantės prašymas grąžinti žyminį mokestį atmestas, naikintina, priimant naują procesinį sprendimą – prašymą grąžinti už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį patenkinant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) už pareikštą ieškinį 2023 m. spalio 19 d. (įmokos kodas CA49788) sumokėtą 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Mikonienė