Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-818-585/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-14
Bylos Nr.
2A-818-585/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Ieškovas
D. T. L.
Kategorijos
  • 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-818-585/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05740-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10.; 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. L. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pateikti informaciją,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei šių dokumentų – sutarčių su rangovais, kurie 2009 m. lapkričio 4 d. vykdė arba vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo projekto darbus, įskaitant rangos darbų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) Nr. 4.66.2-59 ir 2008 m. vasario 15 d. rangos darbų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini); visų paskolos sutarčių su AB banku „SNORAS“, susijusių su namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimu, įskaitant 2010 m. birželio 18 d. kredito sutartį Nr. 031-03418; DNSB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos išrašų laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011 metų; visų UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ sprendimų, raštų ir panašių dokumentų, kuriuose yra nustatytos INVEGOS garantijos DNSB (duomenys neskelbtini) suteikimo sąlygos ir dydžiai; kasos knygos išrašų laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2011 metų; 2009 m. balandžio 23 d. sutarčių su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra dėl valstybės paramos teikimo ir projekto įgyvendinimo; Bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2011 m. kovo 14 d., protokolo – originalų patvirtintas kopijas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog ji, būdama atsakovės narė, pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius. Atsakovė nepagrįstai riboja nurodytą ieškovės teisę, todėl ieškovė prašo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pastarosios pareikštame ieškinyje nurodytų dokumentų kopijas, kadangi geruoju su atsakove susitarti ir gauti norimos informacijos nepavyko. Pasak ieškovės, pastarosios prašomos dokumentų kopijos yra reikalingos bendrijos veiklos vertinimui. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovės elgesys yra nesąžiningas, visas pareikštu ieškiniu prašomų pateikti dokumentų kopijų darymo išlaidas turi apmokėti atsakovė.

Šalies argumentai

Atsakovė nesutiko su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė neginčijo ieškovės, kaip atsakovės narės, teisės gauti informaciją jai rūpimais bendrijos veiklos klausimais, teigė, kad atsakovė niekada netrukdė ieškovei susipažinti su visais ją dominančiais bendrijos dokumentais ir jų turiniu. Atsakovės vertinimu, ieškovės teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą aiškintina tik kaip bendrijos nario galimybė susipažindinti su dokumento turiniu, tačiau neapima teisės daryti dokumentų kopijų, juo labiau atsakovės lėšomis. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė reikalauja labai didelės apimties dokumentų, kurių kopijų padarymas susijęs su nemažomis išlaidomis ir laiko sąnaudomis, todėl, atsakovės nuomone, būtų neteisinga, jeigu dokumentų kopijos būtų daromos atsakovės lėšomis, kadangi tokiu atveju kopijų padarymo išlaidos būtų paskirstomos visiems atsakovės nariams. Atsakovės teigimu, ieškovė, iš anksto suderinusi susipažinimo su dokumentais laiką, gali bet kada susipažinti su bendrijos dokumentais. Atsakovė niekada netrukdė ieškovei susipažinti su bendrijos dokumentais, pati ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove. Ieškovė, norėdama gauti atitinkamų dokumentų kopijas, turėjo raštu kreiptis į atsakovę dėl dokumentų kopijų padarymo, tačiau ieškovė tokio prašymo atsakovei nepareiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei atitinkamų atsakovės dokumentų originalų patvirtintas kopijas; įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovei reikalaujamų dokumentų kopijų padarymo išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalių ginčas kilęs dėl ieškovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos narės, teisės gauti informaciją apie bendrijos veiklą turinio, šios teisės įgyvendinimo tvarkos bei formos. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta bendrijos nario teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės įstatuose yra numatytos iš esmės analogiškos aukščiau nurodytoms nuostatos. Pirmosios instancijos teismo teigimu, teisės aktai nereguliuoja, kokia forma (raštu, žodžiu, atvykstant susipažinti) aukščiau nurodyta informacija turi būti pateikiama bendrijos nariams. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir atsakovės įstatuose įtvirtinta bendrijos nario teisė gauti informaciją apie bendrijos veiklą neapima teisės daryti dokumentų kopijų. Teismo vertinimu, bendrijos nario teisė gauti informaciją apima tiek teisę susipažinti su informacija vizualiai, tiek gauti informaciją kopijų pavidalu. Atsižvelgiant į tą faktą, jog ieškovė yra atsakovės narė, ieškovė turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su bendrijos veikla. Pirmosios instancijos teismo teigimu, viena vertus, informacijos gavimo tikslas nėra reikšmingas teisės gauti informaciją įgyvendinimui, kita vertus, visa su bendrijos veikla susijusi informacija turi būti naudojama teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsakovės teiginys, jog ieškovė nesikreipė į bendrijos valdymo organus dėl konkrečių bendrijos dokumentų kopijų padarymo, yra nepagrįstas, kadangi ieškovės į šią bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pastaroji prašė, kad atsakovė padarytų ieškovei su bendrijos veikla susijusių dokumentų kopijas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šios bylos atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė sudarė visas nuo jos priklausančias sąlygas tinkamam ieškovės teisės gauti informaciją įgyvendinimui ieškovės prašoma forma. Byloje nustatyta, kad ieškovė praktiškai nemoka lietuvių kalbos, todėl suprantama, kad ieškovei gali nepakakti tik vizualiai pamatyti ir perskaityti su bendrijos veikla susijusius dokumentus, todėl, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo ieškovei tik skaityti dokumentus, nesudarydama galimybės gauti dokumentų kopijas. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti ieškovei atitinkamų atsakovės dokumentų originalų patvirtintas kopijas yra pagrįstas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įstatymas ir atsakovės įstatai nenumato, kad atsakovė savo iniciatyva privalo teikti bendrijos nariams visų su bendrijos veiklos vykdymu susijusių dokumentų kopijas. Dokumentai, priimami bendrijai vykdant savo veiklą per tam išrinktus organus, yra skirti visų pirma bendrijos veiklos vykdymui ir reikalingi pačiai bendrijai, o dokumentų kopijų teikimas bendrijos nariams susijęs su papildomomis išlaidomis, todėl tokių dokumentų kopijų padarymo išlaidas turi padengti tas bendrijos narys, kuriam tokios kopijos reikalingos, nes kopijų, reikalingų bendrijos nario asmeniniams interesams patenkinti, darymo išlaidų priskyrimas bendrijai prieštarautų bendrijos veiklos tikslams bei pažeistų kitų bendrijos narių, kurie turėtų šias išlaidas padengti, interesus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, dokumentų kopijų darymo išlaidas priskyrė ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: pirma, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog bendrijos nario teisė gauti informaciją apima tiek teisę susipažinti su informacija vizualiai, tiek gauti ją kopijų pavidalu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog negalima tapatinti teisės susipažinti su dokumentais, gauti informaciją su teise kopijuoti dokumentus; bendrijos pareiga pateikti susipažinti ar bendrijos nario teisė turėti teisę susipažinti aiškintina kaip bendrijos nario galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, be teisės daryti dokumento kopijas ir vėliau jomis naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2004). Atsakovės teigimu, pastarosios į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovei niekada nebuvo atimta ar apribota teisė susipažinti su visais ją dominančiais bendrijos renovacijos dokumentais ir jų turiniu; antra, pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei visus pastarosios sąraše nurodytus dokumentus yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino reikalavimo pagrįstumo, neatsižvelgė į dokumentų pobūdį ir atsakovės galimybę pateikti šiuos dokumentus. Pasak atsakovės, ieškovė jau disponuoja tam tikrų dokumentų kopijomis. Atsakovės teigimu, paskolos sutartys buvo sudaromos su atskirais bendrijos nariais, pageidavusiais skolintis lėšas, reikalingas padengti kiekvienam tenkančią modernizavimo išlaidų dalį, todėl ieškovės reikalavimas ir pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti ieškovei tarp banko ir fizinių asmenų sudarytų sutarčių kopijas yra teisiškai nepagrįstas ir neįmanomas; trečia, pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs ieškovę padengti dokumentų kopijų darymo išlaidas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi nei viena ginčo šalis nebuvo pareiškusi nurodyto reikalavimo; ketvirta, teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas, 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atnaujinęs šios bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo ieškovę patikslinti reikalavimą, kad ieškinio patenkinimo atveju būtų įmanomas sprendimo vykdymas. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sudarė ieškovei palankesnes sąlygas pasiekti teigiamą proceso baigtį, išsakė išankstinę nuomonę dėl bylos baigties; penkta, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su nagrinėjamoje byloje pareikštu apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovės nurodytos kasacinio teismo bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto turinys ir sprendžiamas ginčas tarp daugiabučių namų savininkų bendrijos ir jos nario, kai nurodytos kasacinio teismo bylos atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl profesinės sąjungos teisės gauti informaciją Darbo kodekso pagrindu bei buvo pasisakyta dėl Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalies turinio. Ieškovės teigimu, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra nepagrįstas, kadangi teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, pagrįstai 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės Civilinio proceso kodekso 256 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nešališkas tiek objektyviąja prasme, tiek subjektyviąja prasme, o atsakovės teiginiai apie tariamą pirmosios instancijos teismo nešališkumą yra tik prielaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas inter alia yra grindžiamas tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, buvo šališkas. Kaip žinia, tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėja šališkas teismas, pripažįstama, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šios bylos atveju patikrintina, ar pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą ir priėmęs skundžiamą sprendimą, buvo nešališkas / šališkas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo / šališkumo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo šališkumas šios bylos atveju pasireiškė tuo, jog teismas, 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atnaujinęs šios bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo ieškovę pakeisti ieškinio dalyką, tuo sudarydamas ieškovei palankesnes sąlygas pasiekti teigiamą proceso baigtį ir išsakydamas savo išankstinę nuomonę dėl byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo.

CPK 256 straipsnyje nustatyta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi (b. l. 121-122) atnaujino šios bylos nagrinėjimą iš esmės ir, be kita ko, įpareigojo apeliantę pateikti teismui apeliantės įstatus, o ieškovę įpareigojo patikslinti ieškinio reikalavimą, tiksliau – nurodyti prašomų pateikti dokumentų rekvizitus, bei pareikšti nuomonę, kieno lėšomis turėtų būti daromos ieškovės reikalaujamų pateikti dokumentų kopijos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra grindžiamas teismo šališkumo faktas, yra nepagrįsti: pirma, šios bylos medžiagos analizė leidžia daryti išvadą, jog į nagrinėjamą bylą, iki pirmosios instancijos teismas priėmė aukščiau nurodytą nutartį, kuria, be kita ko, įpareigojo apeliantę pateikti teismui apeliantės įstatus, ir pastaroji teismo nustatytu terminu įvykdė šį įpareigojimą, nebuvo pateikti apeliantės įstatai, kurie nagrinėjamai bylai, kurios ginčas yra kilęs tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos narės ir daugiabučio namo savininkų bendrijos, yra reikšmingi duomenys, kadangi, kaip žinia, daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatai inter alia nustato bendrijos narių teises ir pareigas (bylos nagrinėjimui aktualios Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 13 straipsnio 1 dalis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo) nebuvo pateikti šie duomenys, per se sudarė pagrindą atnaujinti šios bylos nagrinėjimą iš esmės; antra, viena vertus, apeliantė teisingai pažymėjo, jog ieškinio elementai – ieškinio dalykas arba ieškinio pagrindas – pagal bendrąją proceso įstatymo nustatytą taisyklę gali būti keičiami iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis), kita vertus, šios bylos atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pakeisti ieškinio dalyką, kadangi, kaip žinia, ieškinio dalyko pakeitimas – ieškovo per teismą atsakovui pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo pakeitimas, kai šios bylos atveju pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti (sukonkretinti) pastarosios šioje byloje pareikštą reikalavimą, tiksliau – nurodyti dokumentų, kurių kopijas ieškovė prašo pateikti, rekvizitus, kas negali būti vertinama kaip įpareigojimas pakeisti ieškinio dalyką; trečia, kaip žinia, teismo sprendimo priėmimas nėra savitikslis dalykas: kiekvienu konkrečiu atveju priimtas teismo sprendimas turi būti įgyvendintinas ir įvykdytinas, kitaip tariant, turi sukelti ginčo šalims teisines pasekmes. Pažymėtina, jog tam, kad teismo sprendimą būtų galima įgyvendinti ir įvykdyti, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiški ir konkreti (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o tam, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis būtų aiški ir konkreti, inter alia turi būti aiškūs ir konkretūs byloje pareikšti reikalavimai, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio dalyką, tiksliau – nurodyti dokumentų, kurių kopijas ieškovė prašo pateikti, rekvizitus, tuo, priešingai nei teigia apeliantė, užtikrindamas, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio patenkinimo atveju būtų galima įgyvendinti ir įvykdyti teismo sprendimą, kas, beje, yra nurodyta ir teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje (b. l. 122).

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog apeliantės teiginiai, kuriais yra grindžiamas nagrinėjamas apeliacinio skundo argumentas, nėra pakankami pirmosios instancijos teismo nešališkumo trūkumui konstatuoti, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad šią bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės teisės gauti ir apeliantės pareigos pateikti dokumentų, susijusių su apeliantės veikla, kopijas

Byloje nustatyta, jog ieškovė yra (duomenys neskelbtini) (apeliantės) narė.

Bylos nagrinėjimui aktualios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos (toliau tekste – ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog bendrijos narys turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius (pažymėtina, jog iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta apeliantės įstatų 11.3 punkte), o 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla.

Nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl to, ar ieškovė turi teisę gauti, o apeliantė – pareigą pateikti, šioje byloje pareikštame ieškinyje išdėstytų dokumentų kopijas. Apeliantės teigimu, ieškovės teisė gauti informaciją, nurodytą Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 4 dalyje, neapima teisės daryti dokumentų, kuriuose yra užfiksuota ši informacija, kopijas. Pasak apeliantės, nurodytą pastarosios teiginį pagrindžia kasacinio teismo praktika, tiksliau – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2004.

Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, jog, kaip teisingai atsiliepime į nagrinėjamoje byloje pareikštą apeliacinį skundą pažymėjo ieškovė, bylos, kurioje buvo priimta aukščiau nurodyta kasacinio teismo nutartis, faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės: nurodytoje kasacinėje byloje ginčas kilo tarp darbuotojų atstovo (profesinės sąjungos) ir darbdavio dėl darbdavio pareigos pateikti darbuotojų atstovui dokumentų, kuriuose užfiksuota atitinkama informacija, kopijas, kai šios bylos atveju, kaip jau buvo nustatyta, ginčas kilo tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos narės ir daugiabučio namo savininkų bendrijos dėl bendrijos narės teisės gauti ir bendrijos pareigos pateikti dokumentų, susijusių su bendrijos vykdoma veikla, kopijas (atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog kasacinis teismas aukščiau nurodytoje byloje pateikė Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos normos aiškinimą). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės bylos ratio decidendi šioje byloje negali būti taikoma.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo analizė sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiame įstatyme nėra expressis verbis nustatyta, ar daugiabučio namo savininkų bendrijos narys turi teisę gauti, o daugiabučio namo savininkų bendrija – pareigą pateikti, dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, kopijas. Pažymėtina, jog šis klausimas nėra sureguliuotas ir apeliantės įstatuose (b. l. 133-139).

Nagrinėjamos bylos ginčui spręsti aktualus sąvokų „teisę gauti informaciją“ ir „privalo suteikti informaciją“, įtvirtintų atitinkamai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 4 dalyje, aiškinimo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sąvokos „teisę gauti informaciją“ ir „privalo suteikti informaciją“, atsižvelgiant į kontekstą, kuriame yra vartojamos šios sąvokos (bendrijos narys yra bendrijos dalyvis, pastarajam įstatymo pagrindu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 5 punktas) kyla pareiga atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas), aiškintinos taip, jog teisė gauti informaciją ir pareiga suteikti informaciją apima teisę gauti ir pareigą pateikti dokumentų, kuriuose yra užfiksuota informacija, nurodyta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 4 dalyje, kopijas. Priešingas nurodytų sąvokų aiškinimas neatitiktų šių sąvokų prasmės, turinio ir įstatymų leidėjo pozicijos, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, turėdamas ketinimą ginčo klausimą reguliuoti taip, kad bendrijos narys neturėtų teisės gauti ir bendrija neturėtų pareigos pateikti nurodytų dokumentų kopijas, aukščiau nurodytose normose būtų įtvirtinęs sąvokas „teisę susipažinti su informacija“ ir „privalo suteikti galimybę susipažinti su informacija“ / „privalo leisti susipažinti su informacija“.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas normas, tiksliau – šiose normose įtvirtintas sąvokas „teisę gauti informaciją“ ir „privalo suteikti informaciją“, bei padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog apeliantė privalo leisti ieškovei pasidaryti dokumentų, susijusių su apeliantės vykdoma veikla, kopijas.

Dėl apeliacinio skundo argumento dėl ginčo dokumentų pobūdžio ir apeliantės galimybės pateikti ginčo dokumentus

Nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas inter alia yra grindžiamas tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įpareigojęs apeliantę pateikti ieškovei pastarosios ieškinyje nurodytų dokumentų kopijas, neatsižvelgė į dokumentų pobūdį ir apeliantės galimybę pateikti šiuos dokumentus.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės pirmosios instancijos teisme pareikštų procesinių dokumentų (b. l. 16-19, 157-159) ir apeliantės atstovų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė aplinkybėmis, kuriomis yra grindžiamas aukščiau nurodytas apeliacinio skundo argumentas, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos atveju a priori nevertintinas šis apeliacinio skundo argumentas.

Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, šios bylos atveju išsprendęs dokumentų kopijų darymo išlaidų paskirstymo klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi nei viena ginčo šalis nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl nurodytų išlaidų paskirstymo.

Byloje jau buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą iš esmės ir, be kita ko, įpareigojo ieškovę pareikšti nuomonę, kieno lėšomis turėtų būti daromos ieškovės reikalaujamų pateikti dokumentų kopijos. Bylos duomenimis – 2011 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio protokolu Nr. 4 (b. l. 154-155) – nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškė, jog prašo, kad apeliantė savo lėšomis padarytų ieškovės reikalaujamų dokumentų kopijas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Viena vertus, ieškovės pradiniame ieškinyje tebuvo suformuluotas reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti ieškovei pastarosios pradiniame ieškinyje išdėstytų dokumentų kopijas, kita vertus, kaip jau buvo nustatyta, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išreiškė valią, kad apeliantė savo lėšomis padarytų ieškovės reikalaujamų dokumentų kopijas, kas vertintina kaip reikalavimo dėl teisės (gauti dokumentų, susijusių su apeliantės veikla, kopijas) įgyvendinimo (realizavimo) formos, laikytinu išvestiniu pagrindinio reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti ieškovei pastarosios ieškinyje išdėstytų dokumentų kopijas atžvilgiu, pareiškimas (suformulavimas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos tikslus ir šių bendrijų veikimo pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir konstatuoja, jog dokumentų, kuriuose užfiksuota informacija, nurodyta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 4 dalyje, kopijų darymo išlaidas turi prisiimti bendrijos narys, prašantis padaryti šių dokumentų kopijas, todėl, esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės išvestinį reikalavimą dėl dokumentų kopijų padarymo apeliantės lėšomis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog šios bylos atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino bylos ginčui spręsti aktualias materialinės teisės normas ir teisingai išsprendė ieškovės šioje byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi neįvertino to fakto, jog ne tik ieškovė, bet ir apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apeliantės 1 635 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir iš apeliantės į valstybės biudžetą priteisė 11,58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 93 straipsnyje yra įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis (b. l. 2, 100-103, 140-141, 166) nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2 361 Lt bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė, ką patvirtina bylos duomenys (b. l. 20, 76, 167-169), patyrė 2 700 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, jog ieškovė pareiškė du materialiuosius teisinius reikalavimus, ir pripažinta, jog ieškovės reikalavimas dėl dokumentų kopijų padarymo apeliantės lėšomis yra išvestinis pagrindinio reikalavimo dėl įpareigojimo pateikti ieškovei pastarosios ieškinyje išdėstytų dokumentų kopijas atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė materialiuoju teisiniu atžvilgiu iš esmės laimėjo šią bylą, kadangi pastarosios pagrindinis interesas šioje byloje – gauti iš apeliantės dokumentų, išdėstytų pareikštame ieškinyje, kopijas, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, jog CPK 93 straipsnio 2 dalies prasme ieškovės patenkintų materialiųjų teisinių reikalavimų dalis – 85 procentai.

Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų materialiųjų teisinių reikalavimų dalis, ieškovei iš apeliantės priteistinas 2 006,85 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o apeliantei iš ieškovės priteistinas 405 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šios bylos atveju į ieškovei iš apeliantės priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įskaičius apeliantei iš ieškovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovei iš apeliantės priteistinas 1 601,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Bylos duomenys (b. l. 1) patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra 11,58 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų materialiųjų teisinių reikalavimų dalis, nurodytos bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šioje byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, jog kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

Bylos duomenimis (b. l. 190, 203) nustatyta, jog apeliantė bylos apeliaciniame procese patyrė 139 Lt bylinėjimosi išlaidas, ieškovė bylos apeliaciniame procese patyrė 726 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė materialiuoju teisiniu atžvilgiu pralaimėjo bylos apeliacinį procesą, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš apeliantės priteistinas 726 Lt bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

priteisti D. T. L. iš (duomenys neskelbtini) 1 601,85 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

panaikinti sprendimo dalį, kuria iš (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą priteistas 11,58 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. T. L. iš (duomenys neskelbtini) 726 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas ZeliankaKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė