Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2024 m. birželio 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. L. N. 2024 m. kovo 29 d., apie 21.27 val., Vilniuje, S. Stanevičiaus g., ties stotele „Pamiškė“, Šeškinės kryptimi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,59 (pritaikius paklaidą) promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. N. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną po darbo nuvyko į sodą ruoštis Velykoms. Alkoholio nevartoja, nežino, kodėl, bet buvo po budėjimo ir išgėrė tris taures naminio vyno. Vėliau jai paskambino iš darbo, kad susirgo bendradarbė ir kitą dieną ji būtinai turės dirbti, nors turėjo būti laisva diena. Praėjus trims valandoms nuo alkoholio vartojimo, nusprendė iš sodo grįžti namo į Vilnių, kadangi kitą dieną turėjo važiuoti į darbą ir nieko su savimi neturėjo, nebuvo pasiruošusi. Jautė, kad yra truputį išgėrusi, tačiau vyras buvo išvykęs, negalėjo jos parsivežti. Nepateisina savo poelgio, labai gailisi, kad taip padarė, alkoholio vartojimo problemų neturi. Savo sutuoktiniu pasitiki, daug metų kartu gyvena, nebuvo rimtai susipykę, jis daro jai teigiamą įtaką, tarpusavyje pasitaria, pasikalba, viską daro kartu, veda bendrą ūkį.

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo teisme jos kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamosios L. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. kovo 29 d., apie 8.00 val., baigė darbą (duomenys neskelbtini). Automobiliu „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo sunki pamaina, ji, siekdama atsipalaiduoti, išgėrė tris taures naminio vyno. Apie 16.00 val. jai paskambino iš darbo ir nurodė, kad ji rytoj turi dirbti, sutiko. Nežino dėl kokios priežasties, bet apie 21.00 val. sugalvojo iš sodo važiuoti namo. Važiavo Molėtų plentu link Ateities gatvės, pasuko į Ateities gatvę, važiavo tiesiai iki S. Stanevičiaus-L. Giros-Ateities gatvių sankryžos, pasuko į dešinę į S. Stanevičiaus gatvę. Prieš viešojo transporto stotelę ją sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino jos blaivumą ir nustatė 1,56 promilių girtumą. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 51–52).

5. 2024 m. kovo 29 d. įvykio kortelė, iš kurios matyti, kad 2024 m. kovo 29 d. 21.13 val. buvo gautas pranešimas, kad važiuojant link Vilniaus (liko apie 3 km) pilkos spalvos automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja, galimai neblaivi vairuotoja (b. l. 16).

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2024 m. kovo 29 d., patruliuojant Ateities gatvėje, privažiavo automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėjas, kuris pasakė, kad ką tik į S. Stanevičiaus gatvę pasuko automobilis, kurio vairuotoja yra neblaivi. Jie nedelsiant pasuko į S. Stanevičiaus gatvę ir sustabdė automobilį „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja – L. N., kuri vairavo minėtą automobilį būdama neblaivi (b. l. 17).

7. 2024 m. kovo 29 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis ties viešojo transporto stotele „Pamiškė“, esančia S. Stanevičiaus gatvėje, Vilniuje, Šeškinės kryptimi (b. l. 19–29).

8. 2024 m. kovo 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2060568, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0695 (patikrintas 2023 m. gruodžio 11 d., patikra galioja iki 2024 m. birželio 9 d.) pirmo patikrinimo metu (2024 m. kovo 29 d. 21.27 val.) L. N. nustatytas 1,65 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu (2024 m. kovo 29 d. 21.50 val.) – 1,59 promilių girtumas. Kaltinamajai nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą L. N. būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) – negali. L. N. su patikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 38–41).

9. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku registruota L. N. (b. l. 31).

10. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. balandžio mėnesį automobilio BUICK (USA) Encore (pasirinkti 2016 m.) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 11 100 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad L. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,59 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji L. N. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2024 m. kovo 29 d. po budėjimo išgėrė tris taures naminio vyno, po ko praėjus maždaug trims valandoms vairavo automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš sodo, esančio (duomenys neskelbtini), į namus Vilniuje. Be pačios L. N. parodymų šias aplinkybes patvirtina gauto pranešimo turinys, kad važiuojant link Vilniaus pilkos spalvos automobilis „Opel“ pavojingai manevruoja, galimai neblaivi vairuotoja. Iš byloje esančio 2024 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai, sureagavę į iš pranešėjo gautą informaciją, S. Stanevičiaus gatvėje sustabdė automobilį „Buick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdama neblaivi vairavo L. N.. Šis automobilis buvo apžiūrėtas ties viešojo transporto stotele „Pamiškė“, esančia S. Stanevičiaus gatvėje, Vilniuje, Šeškinės kryptimi. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 1,59 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamoji L. N. ir kad ji vairavo būdama neblaivi, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

13. Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad L. N. suvokė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (apklausiama nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš tris valandas iki vairavimo, išgėrė naminio vyno, jautė, kad yra „truputį išgėrusi“, taigi žinojo, kad yra neblaivi, nepaisant to, vis tiek sėdo prie vairo ir važiavo, nors negebėjo tinkamai valdyti transporto priemonę (gautas pranešimas apie pavojingą manevravimą)), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios L. N. sutuoktinis V. N. prašė perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji šį prašymą palaikė. Baudžiamojoje byloje yra raštu pareikšti tokio pobūdžio kaltinamosios ir galimo laiduotojo prašymai.

15. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

16. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas L. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, iš karto po įvykio (2024 m. balandžio 4 d.) buvo atestuota pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. L. N. nuo (duomenys neskelbtini) dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Pateiktoje darbovietės charakteristikoje ji apibūdinama kaip dėmesinga, komunikabili, profesionali, atsakinga, patikima, besilaikanti darbo organizavimo tvarkos. Sutuoktinis kaltinamąją charakterizuoja kaip gerą, darbštų ir atsakingą ramaus būdo žmogų. Nustatytos L. N. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jos elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje L. N. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

17. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

18. Laiduotoju siekiantis būti V. N. teisme paaiškino, kad yra L. N. sutuoktinis, dirbęs (duomenys neskelbtini), pagal specialybę – (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra išankstinėje senatvės pensijoje. Jo teigimu, jų santykiai su kaltinamąja yra labai geri, nuolat bendrauja, kartu žaidžia tenisą, eina į sporto klubą, keliauja. Prašyme dėl kaltinamosios perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą V. N. nurodė, kad su sutuoktine pasikalba įvairiais klausimais, kartu yra išsprendę ne vieną problemą, jis žino sutuoktinės charakterį, kasdien bendrauja, vienas kitu rūpinasi, padeda buityje ir gyvenime. Laiduotojas teigė, kad L. N. apie šį įvykį jam pranešė tą pačią dieną, jis kalbėjosi su ja, ją ramino, nes ji visą naktį verkė, labai stipriai išgyveno. Jo teigimu, jie kasdien kalbasi apie šį įvykį ir jo sukeltas pasekmes, ji suprato padarytą klaidą ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Teisiamojo posėdžio metu V. N. nurodė pats vairuojantis automobilį, turintis (duomenys neskelbtini) vairavimo stažą, per šį laiką nesukėlęs nei vieno eismo įvykio, vairavimo esant neblaiviam nepateisina. Laiduotojas mano, kad jo stiprios charakterio savybės padarys teigiamą įtaką L. N., teigia, kad tai buvo pirmas ir paskutinis toks jos poelgis, yra pasiruošęs už L. N. laiduoti visą gyvenimą.

19. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad V. N. neteistas, tačiau keturis kartus baustas administracine tvarka už nustatyto greičio viršijimą, paskutinį kartą baustas prieš daugiau nei dvejus metus, visos paskirtos baudos sumokėtos. V. N. yra pensininkas, su L. N. jie santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini).

20. Iš L. N. ir V. N. pateiktų paaiškinimų bei jų prašymų turinio matyti, kad jie ilgą laiką gyvena kartu kaip šeima, nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, tarp jų yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs ir pagarbūs, paremti tarpusavio pasitikėjimu bei rūpestingumu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. N. yra ne tik artimas kaltininkei, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti jai teigiamą įtaką.

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. N. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jo turtinę padėtį (pensininkas), jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

22. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

23. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad L. N. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. L. N. vairavo Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu vyksta pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas, pavojingai manevravo, dėl ko buvo gautas kito eismo dalyvio pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko teismas mano esant tikslinga L. N. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

24. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. L. N. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei tris kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nedaug viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamoji dirba pamainomis, jos motina yra (duomenys neskelbtini), tėtis miręs, dėl ko teisė vairuoti jai yra reikalinga bet kuriuo paros metu nuvykti į darbą bei pasirūpinti artimaisiais – motina. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajai nustatytinas vienerių metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 3 d., t. y. nuo dienos, kai L. N. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

25. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-50-788/2018). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

27. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023).

28. L. N. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios L. N. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruota L. N., baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad šis automobilis yra bendroji jungtinė L. N. ir V. N. nuosavybė. Vis tik teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018).

29. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad L. N. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. L. N. vairavo automobilį Vilniaus mieste, važiavo pakankamai ilgą atstumą, pavojingai manevravo. Pavojingi kaltinamosios veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus L. N. grėsmę keliantį elgesį ir apie tokius veiksmus pranešus Bendruoju pagalbos telefonu. Teismui nekyla abejonių, kad L. N. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui, o realių neigiamų padarinių pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Iš L. N. paaiškinimų matyti, jog ji prie automobilio vairo sėdo praėjus trims valandoms nuo alkoholio vartojimo, jautė, kad yra apsvaigusi. Taigi kaltinamoji, būdama neblaivi ir tai suvokdama, priėmė sąmoningą sprendimą vairuoti automobilį. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kaltinamoji privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes prieš darydama nusikaltimą, todėl nusikaltusi turi jas prisiimti.

30. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja prašė nekonfiskuoti automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą arba skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi turto konfiskavimas natūra nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Gynybos teigimu, kaltinamoji dirba pamaininį darbą, važiuoja į darbą ir nakties metu, taip pat turi lankyti mamą, esančią (duomenys neskelbtini), todėl automobilis yra labai reikalingas. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo natūra tikslingumo, teismas atkreipia dėmesį, kad L. N. darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, grėsmė netekti darbo nekyla. Be to, L. N. sutuoktinis patvirtino turintis teisę vairuoti transporto priemones, taip pat šeima turi kitą automobilį, kurį jis vairuoja, todėl galimybė tinkamai pasirūpinti šeimos nariais nebus apribota. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai ir (arba) jos šeimos nariams sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja ir teisingumo principui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės egzistavo dar iki L. N. padarant nusikalstamą veiką ir jai buvo žinomos, t. y. ji aiškiai suvokė, jog transporto priemonės turėjimas yra reikalingas, tačiau šis faktas nuo nusikalstamo veikimo jos nesulaikė. Šiuo atveju teigiama kaltinamosios charakteristika bei poreikis naudotis automobiliu negali būti laikoma išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančioms netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios aplinkybės yra būdingos daugeliui atvejų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022).

31. Taigi, teismo vertinimu, automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytinas proporcinga poveikio priemone, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių konfiskuotino turto vertės išieškojimas būtų tikslingesnis. Vertinant turto konfiskavimo proporcingumą, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėja nesutiko su automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte, pateikta VšĮ „Emprekis“, teigė, kad reali šios transporto priemonės vertė yra kur kas mažesnė, t. y. 1 590 Eur, V. N. nurodė, kad jei šiuo metu pardavinėtų šį automobilį, tai darytų už kokius 6 000 Eur. Nors byloje nėra specialisto atlikto šio konkretaus automobilio vertinimo, tačiau sprendžiamo klausimo kontekste transporto priemonės savininkų pozicija dėl automobilio vertės patvirtina teismo išvadą, kad šio turto konfiskavimas neproporcingai neapsunkins jų turtinės padėties. Taigi teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo baudžiamosios atsakomybės tikslų įgyvendinimo, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

32. Ikiteisminio tyrimo metu L. N. skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

33. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš L. N. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti kompetentingai institucijai – VĮ ,,Regitra“.

34. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2024 m. spalio 3 d.) apribota L. N. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas L. N. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

35. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. N., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo V. N. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant 2024 m. balandžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti L. N. priklausantį automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną L. N. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

L. N. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti V. N., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.