Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

U. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, vidurinio išsilavinimo, neteista, gyv. adresu (duomenys neskelbtini)., kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

U. U. kaltinama tuo, kad 2004-08-16 būdama Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) generaline direktore bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnį būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31 aplaidžiai organizavo bei pati tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: neorganizavo bei pati neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), inventorizacijų už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus, tuo pažeidė 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 9 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.“, t. y. aplaidžiai organizavus bei pačiai aplaidžiai tvarkius buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus.

Apklausta įrodymų tyrimo teisme metu dėl kaltinimo U. U. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad nuo 2004 m. ji yra UAB „(duomenys neskelbtini) direktorė. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių yra tik 30, anksčiau buvo 70. Parduotuvėse buhalterinę apskaitą tvarko pačios pardavėjos. Prekių surašytą apyskaitą (kiek buvo prekių, kiek pardavė per mėnesį, kiek jų atvežė, kiek prekių nurašė) kiekvieną mėnesį perduoda buhalterijai. Kartais pasitaiko klaidų, nes pardavėjos neįtraukia kokios nors sąskaitos. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje dirbo dvi darbuotojos, tik jų ligos atveju buvo pavaduojantys žmonės, tačiau jie dirbo labai trumpai. Priimant ir atleidžiant žmogų parduotuvėje buvo atliekama revizija. Kai darbuotojos susirgimas užtrunka ir reikia skubiai ieškoti kito darbuotojo, tada revizija nedaroma. Pagal darbo vidaus tvarkos taisykles reviziją reikia daryti kas tris metus. Dėl trūkumo susidarymo parduotuvėje darbuotojos pateikė paaiškinimus, psichologinio spaudimo joms nedarė. Patalpų nuomininkai(duomenys neskelbtini) norėjo didinti nuomos kainą, todėl ji nutarė padaryti inventorizaciją, kad būtų aišku kokia situacija parduotuvėje. Paaiškėjus, kad parduotuvėje dirba nesąžiningi žmonės, ji buvo uždaryta. Įmonės balansas ir turtas niekaip negali keistis priklausomai nuo to ar revizija atliekama laiku. Inventorizacija nebuvo atlikta už 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir tai nesukėlė jokių baudžiamajame kodekse numatytų pasekmių. Ji padarė tik formalius pažeidimus. Kadangi įmonėje visos prekės yra parduodamos už vieną eurą, todėl nėra svarbu kiek kokių konkrečių prekių yra. Įmonės pelnas 2014-2015 m. siekė 2 000000 litų. Buhalterinę apskaitą įmonėje vykdė buhalteriai, palaipsniui pasikeitė 5-6 buhalteriai. Buhalterijos nėra kiekvienoje parduotuvėje, ji yra centralizuota. Kai padaromos klaidos apskaitant prekes susisiekiama su sandėliu, paaiškinama kiek prekių trūksta, tada atspausdinamas naujas važtaraštis ir į buhalteriją įtraukiamas naujas važtaraštis su realiu kiekiu, tačiau atsižvelgiant, kad pardavėjų ir buhalterijos darbo vieta kituose miestuose, pardavėjoms pataisyti važtaraščiai nebuvo pasirašyti dėl logistikos, nes buvo sudėtinga juos susigražinti. Pardavėjos galėjo pasisavinti prekes anuliuodamos čekius. Ji darbo ginčų komisijoje susitarė dėl 15000 Eur atlyginimo, nes prekių savikaina ir sudarė 15000 Eur, o 30000 Eur buvo pardavimo kaina.

2015-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės U. U. įsakymu nustatyta, kad sudaryta komisija 2015-01-19 atlikti parduotuvėje, esančios (duomenys neskelbtini), inventorizaciją pardavimo kainomis (1t.b.l.45).

Byloje siekiant išsiaiškinti, ar galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” įmonės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2010, 2011, 2012, 2013 2014 metus buvo atliktas specialisto tyrimas bei gauta ekspertizės išvada. Nors abiejuose išvadose konstatuota, kad tiriamoje bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, kad nebuvo atliekamos Jonavoje esančios parduotuvės inventorizacijos už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus, kad per laikotarpį nuo 2009-10-02 (atlikta inventorizacija) iki 2015-01-19 (atlikta inventorizacija), susidarė 31647,43 Eur trūkumas (pardavimo kainomis; savikaina trūkumo suma – 15 223,71 Eur), tačiau abiem atvejais pateiktos išvados yra skirtingos dėl galimybės įvertinti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2010, 2011, 2012, 2013 2014 metus. Prieštaravimai tarp ekspertizės akto ir specialisto išvados yra teismo vertinimo dalykas. Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Tačiau pažymėtina, kad įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005).

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizę atliko LTEC Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turinti 38 metų ekspertinio darbo patirtį, ekspertizė atlikta vadovaujantis ekonominės ekspertizės metodais. Teismas, išnagrinėjęs ekspertizės aktą, neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadų pagrįstumu. Kaip matyti ekspertizės akte atlikta išsami buhalterinės apskaitos dokumentų analizė, buhalterinės apskaitos rodiklių apskaičiavimas. Konstatuotina, kad ekspertizės aktas savo esme neprieštarauja BPK 88 straipsnio 1-4 dalyse nustatytam tokio akto turiniui, tad ekspertizės aktas laikytinas tinkamu ir patikimu įrodymu. Ekspertė, darydama išvadą, kad nustatyti buhalterinės apskaitos atlikimą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai netrukdo nustatyti visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus, nurodė ir motyvus, pagrindžiančius šią išvadą, kuriems teismas visiškai pritaria. Visų pirma, baudžiamojoje byloje ir parduotuvės Nr. 41 dokumentuose nėra duomenų liudijančių, kad parduotuvei Nr. 41 prekių buvo pateikta mažiau, nei nurodyta prekių važtaraščiuose (nežymūs skirtumai tarp gavimo važtaraštyje nurodyto prekių kiekio ir faktiškai gauto kiekio buvo žymimi ir po to buvo išrašomas patikslintas važtaraštis, kuris ir buvo atvaizduojamas parduotuvės Nr. 41 prekių ataskaitose). Antra, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad kitose bendrovės parduotuvėse buvo analogiški atvejai, t.y. prekės 2010-2014 metais neinventorizuotos ir jų dokumentinis likutis neatitiko faktinį. Trečia, parduotuvėje Nr. 41 apskaičiuoto 2015-01-19 prekių trūkumo sumą 15 223,71 Eur (savikaina) pardavėjos A. K. ir I. S. įsipareigojo solidariai padengti (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-03-05 sprendime Nr. DGKS-1025, 1026). Taigi, nustačius prekių trūkumą padaryti atitinkamų buhalterinių sąskaitų patikslinimai: balansinė prekių vertė (balanso sąskaitų 2 klasė) sumažinta, o trūkumo suma perkelta į gautiną iš atsakingų asmenų sąskaitą (balanso sąskaitų 2 klasė). Vadinasi, po to, kai buvo aptiktas trumpalaikio turto dokumentinio ir faktinio likučių neatitikimas bendrovės apskaitoje atlikti taisymai dėl kurių balanso 2 klasės sąskaitų suma nepasikeitė, pasikeitė jų struktūra.

Baudžiamosios bylos medžiaga pagrindžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos metu nustatyto 31647,43 Eur trūkumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nebuvo nustatyta, kad trūkumas bendrovėje susidarė dėl to, kad bendrovė vedė neapskaitomą gamybą, prekybą, turėjo neapskaitomų lėšų, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad trūkumas susidarė dėl nesąžiningų darbuotojų veiksmų (2013-06-20 d. priimtos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro viršininko 2013 m. birželio 20 d. Nr. V-152/B-31/140-V-33 įsakymu patvirtintos „Rekomendacijos dėl asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymo ir vertinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 44.2.), taigi, kadangi U. U. kaltinama tik tokiais buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, kaip inventorizacijų neatlikimas, teismo vertinimu, ekspertė ekspertizėje formuluodama, kad šis pažeidimas padarinių nesukelia, padarė pagrįstą išvadą, neprieštaraujančią Rekomendacijų 43 p. nuostatoms, kad „atliekant tyrimą apskaitoje gali būti nustatoma nedidelių trūkumų, klaidų, kurios neturi įtakos nustatant subjekto veiklą, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą“.

Valstybinis kaltintojas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertizės išvada, pateikta ekspertės Liucijos Bortkevič suformuluota ne tiksliai, neišsamiai ir nekategoriškai. Ekspertė nurodydama, kad jos nustatyti pažeidimai netrukdo nustatyti visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus, be pagrindo sušvelnino išvadą. Teismas su šiais valstybinio kaltintojo teiginiais nesutinka. Nors ekspertės išvados formuluotė nėra tiksliai atitinkanti 2013-06-20 d. Rekomendacijų 16 p., reikalavimų, tačiau ekspertė atlikdama tyrimą įvertino nustatytus pažeidimus, jų įtaką galimybei nustatyti bendrovės veiklą, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą ir padarė išvadą, kad inventorizacijų neatlikimas kaltinime įvardintais laikotarpiais, netrukdo nustatyti visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ekspertė paaiškino, kad ji nedavė kategoriškos išvados tik dėl to, kad tyrė tik vieną iš padalinių, tai yra Jonavoje esančią parduotuvę, o išvadą pateikiama buvo dėl visos bendrovės pasekmių, kai kitų parduotuvių veikla nebuvo tiriama. Teismas, vertindamas ekspertizės išvadą ir ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, kad išvada yra aiški, atitinka atliktą tyrimą, tyrimo turinys ir jo padarytos išvados yra logiškai susiję, todėl abejoti ja nėra pagrindo. Nors valstybinis kaltintojas iškėlė abejonę dėl ekspertizės išvados formuluočių, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent prokuroro valstybiniame kaltinime suformuluotas kaltinimas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. O U. U. inkriminuojamos veikos formuluotė, kaltinant ją inventorizacijų neatlikimu vienoje parduotuvėje, dėl ko negalima iš dalies nustatyti visos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus, suformuluota kaltinamajame akte. Taigi, teismas, siekdamas išsiaiškinti kaltinamajai pateiktų kaltinimų pagrįstumą ir paskyrė ekspertizę, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, o ekspertizės akte ekspertė L. Bortkevič aiškiai ir motyvuotai į šiuos klausimus atsakė, savo išvadas paaiškindama teisiamojo posėdžio metu.

Specialistė Ž. Liutkutė, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą, konstatavo, kad dėl neįvykdytų inventorizacijų iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus. Nors teismo posėdžio metu specialistė patvirtino savo išvadą, tačiau nurodė, kad pateikdama išvadą atsižvelgė į visą įmonės buhalterijos foną. Nurodė, kad priimdama sprendimą vertino ne tik tą aplinkybę, kad įmonėje nebuvo atliktos inventorizacijos, bet ir kitus pažeidimus, o būtent: į tai, kad buvo taisomi parduotuvės važtaraščiai ir apskaitoje pateikiami be pardavėjų paršų; kad įmonėje buvo nustatyti daugkartiniai elektroninio kasos aparato naudojimo tvarkos pažeidimai. Specialistė paaiškino, kad atlikdama tyrimą ji vertino taip pat ir pardavėjų A. K. ir I. S. nurodytas aplinkybes, kad jos buvo verčiamos pripažinti savo kaltę dėl inventorizacijos metu nustatyto trūkumo, pagal pardavėjų paaiškinimus sprendė, kad ne vien pardavėjos yra kaltos dėl trūkumo. Taigi, visi nustatyti pažeidimai įtakojo padarytą išvadą. Pati specialistė nurodė, kad jei nebūtų vertinusi A. K. ir I. S. parodymų bei faktų dėl kasos juostų pataisymų, tada išvada būtų kitokia, nustatyti pažeidimai nesukeltų specialisto išvadoje nurodytų pasekmių. Teismas, vertindamas specialisto išvadą, atsižvelgia į tai, kad specialistė nepagrįstai pateikdama išvadą atsižvelgė į žemiau nurodytus kriterijus ir štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma, dėl elektroninio kasos aparato atskaitose įrašytų taisymų, mažinančių pardavimo pajamas, be paaiškinamųjų dokumentų, yra atsakinga ne kaltinamoji, įmonės direktorė, o kasininkės. Antra, specialistė nepagrįstai vertino pardavėjų A. K. ir I. S. paaiškinimus dėl jų nurodyto trūkumo atsiradimo priežasčių todėl, kad šie paaiškinimai nėra pagrįsti kitais įrodymais, taigi, teismo negali būti laikomi įrodytais. Teismas vertindamas liudytojų A. K. ir I. S. parodymus teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgia į jų specifinę procesinę padėtį Darbo ginčų komisijoje vykusiame procese. Abi liudytojos prisiėmė atsakomybę dėl nustatyto trūkumo ir pasirašydamos taikos sutartį įsipareigojo jį padengti. Taigi, jos yra suinteresuotos proceso baigtimi. Be to, po atleidimo iš darbo jos yra priešiškai nusiteikusios kaltinamosios atžvilgiu. A. K. ir I. S. eilę metų dirbo įmonėje, kuriai vadovavo kaltinamoji, todėl žinojo, kad atliktų ankstesnių inventorizacijų metu buvo nustatyti trūkumai, tačiau būdamos materialiai atsakingos, eilę metų pačios neinicijavo inventorizacijų. Nors apklaustos liudytojos tiek teismui, tiek specialistei nurodo, kad nustatytas trūkumas susiformavo dėl kaltinamosios netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati specialistė Ž. Liutkutė nustatė, kad parduotuvėje, kurioje dirbo liudytojos pardavėjomis, buvo nustatyti daugkartiniai taisymai be paaiškinamųjų dokumentų elektroninio kasos aparato atskaitose, mažinantys pardavimo pajamas, už kuriuos yra atsakingos būtent pardavėjos. Taigi, teismo nuomone, vienareikšmiai tikėti A. K. ir I. S. paaiškinimais negalima, jie gali būti vertinami tik tiek, kiek neprieštarauja kitoms nustatytoms aplinkybėms, o A. K. ir I. S. paaiškinimuose nurodytų buhalterinės apskaitos norminių aktų pažeidimų nepatvirtinus kitais ištirtais duomenimis, jie laikytini nepagrįstais. Tad dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teikdama išvadą specialistė Ž. Liutkutė A. K. ir I. S. paaiškinimų neturėjo vertinti. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas specialisto išvados nelaiko įrodymu, pagrindžiančiu U. U. kaltę ir vadovaujasi ekspertizės išvada.

Kaltinamajai U. U. yra inkriminuojamas tik vienas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas – neorganizavimas bei neatlikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), inventorizacijų už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus. Jokie kiti pažeidimai kaltinamajame akte nėra nurodyti. Todėl teismas konkrečiu atveju privalo vertinti tik tai ar šis pažeidimas sukėlė įstatyme numatytas pasekmes, tai yra negalėjimą iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Aukščiau išdėstytais motyvais paneigtos specialistės išvados, kuriose ji vertino, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 metus. Specialistė vertino ne tik inventorizacijų neatlikimą, bet ir kitus pažeidimus, kurie, įtakojo galutinę išvadą, ir kurių ji vertinti neturėjo, nes jie kaltinamajai nėra inkriminuoti. Todėl teismas konstatuoja, kad U. U. nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, nes nekilo BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, jos veikoje nėra inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 223 str. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji pateikė teismui 2016-09-05 VšĮ Ekonominių teismo ekspertizių centro konsultacinę išvadą. Teismas nurodyto dokumento nelaiko įrodymu baudžiamojoje byloje ir jo nevertina dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, ekspertizės aktais bei specialisto išvadomis baudžiamojoje byloje pripažįstami tik tokie specialių žinių turinčių asmenų surašyti aktai (išvados), kai specialių žinių reikalaujantys tyrimai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (ekspertizės aktas baudžiamajame procese gali būti surašytas tik tuo atveju, jei BPK nustatyta tvarka buvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo) pavedimu. Antra, pateiktos konsultacinės išvados tikslas – įvertinti 2015-09-09 specialisto išvadą Nr.5-2/126 dėl UAB „Viskas už vieną eurą“ ūkinės finansinės veiklos (4t.b.l. 6, 1.4.p.). Ekspertas, atliekantis pakartotinę ekspertizę nevertina pirminės išvados kaip įrodymo, nes vertinti įrodymus baudžiamojoje byloje įstatymas suteikia teisę tik teismui. Taigi, konsultacinė išvada iš esmės yra pirminės, Ž. Liutkutės atliktos specialisto išvados vertinimas, kas baudžiamojo proceso įstatymo požiūriu nėra leistina, nes tai iš esmės yra teisinių žinių (ne specialių) reikalaujantis klausimas priklausantis teismo kompetencijai.

Kaltinamoji U. U. ir jos gynėjas prašė priteisti iš valstybės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė dokumentus, kad patyrė 1386,4 Eur išlaidų už konsultacinės išvados parengimą ir 1000 Eur išlaidų gynėjo pagalbai apmokėti. Kaltinamosios ir jos gynėjo prašymas atmestinas dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, teismui nepripažinus konsultacinės išvados leistinu įrodymu byloje dėl jos rengimo patirtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis. Kaltinamoji, turėdama profesionalų gynėją, neprašė teismo skirti ekspertizę, o pasirinko gintis kitomis gynybos priemonėmis, kurių teismas nepripažino tinkamomis, taigi veikė savo rizika, todėl pati yra atsakinga už patirtas išlaidas. Antra, BPK nenumato advokato išlaidų atlyginimo išteisinamojo nuosprendžio atveju, o specialiojoje normoje – CK 6.272 straipsnyje – nustatyta, kad žala atlyginama nepaisant kaltės, tačiau nenurodoma, kad ji gali būti atlyginama nesant neteisėtų veiksmų. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-563/2014).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai: 2006 m. prekių mėnesio ataskaitos, prekių grąžinimo važtaraščiai, vidiniai važtaraščiai, inventorizacijos aktai, inventorizacijos akto priedai (1 segtuvas, 271 lapas), 2007 m. prekių mėnesio ataskaitos, prekių grąžinimo važtaraščiai, vidiniai važtaraščiai, inventorizacijos aktai, inventorizacijos akto priedai (1 segtuvas, 280 lapų), 2008-2009 m. prekių mėnesio ataskaitos, prekių grąžinimo važtaraščiai, vidiniai važtaraščiai, inventorizacijos aktai, inventorizacijos akto priedai (1 segtuvas, 304 lapai), 2010 m. prekių mėnesio ataskaitos, prekių grąžinimo važtaraščiai, vidiniai važtaraščiai (1 segtuvas, 138 lapai), 2011-2012 m. prekių mėnesio ataskaitos, prekių grąžinimo važtaraščiai, vidiniai važtaraščiai (1 segtuvas, 253 lapai), 2013-2014 m., 2015 m. sausio mėn. prekių mėnesio ataskaitos, prekių grąžinimo važtaraščiai, vidiniai važtaraščiai (1 segtuvas, 210 lapų), 2005-2015 m. kasos aparato kasos operacijų žurnalai (10 vnt. 731 lapas), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, U. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Esant nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 str., 305 str., 307 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

išteisinti U. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, U. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Atmesti kaltinamosios prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 2006 m. prekių mėnesio ataskaitas, prekių grąžinimo važtaraščius, vidinius važtaraščius, inventorizacijos aktus, inventorizacijos akto priedus (1 segtuvas, 271 lapas), 2007 m. prekių mėnesio ataskaitas, prekių grąžinimo važtaraščius, vidinius važtaraščius, inventorizacijos aktus, inventorizacijos akto priedus (1 segtuvas, 280 lapų), 2008-2009 m. prekių mėnesio ataskaitas, prekių grąžinimo važtaraščius, vidinius važtaraščius, inventorizacijos aktus, inventorizacijos akto priedus (1 segtuvas, 304 lapai), 2010 m. prekių mėnesio ataskaitas, prekių grąžinimo važtaraščius, vidinius važtaraščius (1 segtuvas, 138 lapai), 2011-2012 m. prekių mėnesio ataskaitas, prekių grąžinimo važtaraščius, vidinius važtaraščius (1 segtuvas, 253 lapai), 2013-2014 m., 2015 m. sausio mėn. prekių mėnesio ataskaitas, prekių grąžinimo važtaraščius, vidinius važtaraščius (1 segtuvas, 210 lapų), 2005-2015 m. kasos aparato kasos operacijų žurnalus (10 vnt.731 lapas), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.