Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1309-887/2011 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui S. Č. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo (trečiasis asmuo -K. K., išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Šiaulių apygardos teismo 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-507-267/2009). Ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir neįrodytas, ir nepagrįstas, nes byloje nėra pateikti įrodymai apie per tris metus trečiojo asmens išlaikymui ieškovės patirtas išlaidas. Teismas neįvertino ir iš priteistos sumos neišminusavo ieškovės gautų pajamų vaiko išlaikymui iš Didžiosios Britanijos. Vien 2009-04-25 ieškovė gavo vaiko mokesčių kreditą, t. y. 2.784,95 svarus (o tai pagal dabartinį valiutų kursą yra 10.830,67 Lt). Ieškovė negalėjo šių pinigų naudoti savo poreikiams, nes tai buvo dukters poreikiams tenkinti skirti pinigai. Sprendime ieškovės ir dukros metinės pajamų sumos nurodytos ne svarais, o eurais, todėl gaunasi gerokai mažesnės sumos litais, nes šių valiutų kursas lito atžvilgiu ženkliai skiriasi. Byloje yra pakankamai duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas iki 2009 m. balandžio mėn. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dukros išlaikymui buvo išleista būtent tiek, kiek reikalauja priteisti. Nuo 2010-04-05 trečiajam asmeniui per vienerius metus skirtas 2.024,44 svarų kreditas, pagal šiandieninį valiutos kursą - 7.875 Lt, todėl ši suma turi būti išminusuota iš prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantas, nežinodamas, kad turi dukterį, negalėjo jai teikti išlaikymo, tai nebuvo nei pareigos vengimas, nei piktybiškumas. Apeliantas nubaustas ne tik tuo, kad penkiolika metų nežinojo apie esamą dukterį, bet dar turi susimokėti ir ženklią sumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas nenustatė, kokie yra dukters būtinieji poreikiai ir kad pati ieškovė nepagrindė, kodėl prašė priteisti būtent 400 Lt išlaikymo sumą. Ieškovės paskaičiavimais (b. l. 21), mergaitės poreikiams kas mėnesį reikia apie 1.674 Lt: 480 Lt maistui, 160 Lt aprangai, 80 Lt avalynei, 120 Lt mokymosi reikmenims, 64 Lt medikamentams, 50 Lt higienos reikmenims, 40 Lt telefonui, 80 Lt laisvalaikiui ir 600 Lt komunalinių bei gyvenamojo ploto nuomos mokesčių dalis. Akivaizdus faktas, kurio įrodinėti nereikia, yra tai, kad pragyvenimas Didžiojoje Britanijoje yra kur kas brangesnis nei Lietuvoje ir kad 400 Lt, kurių dukters išlaikymui prašė ieškovė ir kuriuos teismas iš atsakovo priteisė, pagal šios dienos kursą neviršija net 100 svarų. Iš ieškovės pateikto išrašo iš trumpalaikės nuomos sutarties (b. l. 10-12) matyti, jog ieškovės mokamas nuomos mokestis už mėnesį sudaro 900 svarų, kas reiškia, jog vien šalių dukrai tenkanti gyvenamojo ploto nuomos mokesčių dalis yra didesnė nei teismo priteistas išlaikymas. Kolegija nesutinka su apeliantu, kad išlaikymui skirtos išlaidos turi būti įrodinėjamos tik Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsnių reikalavimus atitinkančiais dokumentais. Ieškovė kasos čekiu (b.l.98) ir sutartimi (b. l. 97) įrodė vien dukters stomatologo paslaugoms išleidusi 249 Lt. Kolegijos nuomone, ieškovės nurodyta mergaitės poreikiams kas mėnesį išleidžiama suma (apie 1.674 Lt), minusavus 215 Lt (laikant, jog aprangai, avalynei mokymosi ir higienos reikmėms per mėnesį pakanka 215 Lt vietoj nurodytų 410 Lt), yra protinga ir atspindi jos būtinus poreikius, tuo labiau, kad šalių paaiškinimai taip pat yra vienas iš įrodymų šaltinių (CPK 177 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, ieškovės prašoma priteisti ir teismo priteista išlaikymo dukrai suma yra minimali, įvertinant tai, kad mergaitei, gimusiai 1995-10-30, jau yra 16 metų, todėl jos poreikiai praktiškai yra kaip suaugusio asmens. Būtent dėl sunkios ieškovės ir dukters finansinės padėties joms yra skiriama valstybės pašalpa (išmoka). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi ir negali būti perkelta tretiesiems asmenims, kaip kad pageidauja apeliantas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad dukros išlaikymui iš abiejų tėvų minimaliai reikalingi 800 Lt, kolegijos nuomone, įvertino ir aplinkybę, kad dukra gauna 2.024,44 svarų per metus, t. y. 7.875 Lt (arba 656,25 Lt per mėnesį) iš Didžiosios Britanijos valstybės. Pažymėtina, jog iš ieškovės nurodytos 1.674 Lt sumos atėmus 215 Lt ir 656,25 Lt valstybės mokamą sumą, apytiksliai ir lieka 800 Lt, kurią pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, visiški pagrįstai dalino tarp šalių lygiomis dalimis, nors bylos duomenys ir patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Apelianto nurodyta LAT 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-37/2010 ir 2010-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-101/2010, teigiant jog „teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis“, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes, kolegijos nuomone, gera atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia apeliantui mokėti dukrai 400 Lt išlaikymą. Pažymėtina, jog atsakovas be dukters turi tik vieną išlaikytinį – sūnų P. K., gim. 1996-04-29, kuriam moka 400 Lt periodines išmokas (b. l. 53-54), nors sūnus yra jaunesnis už dukrą ir jo poreikiai atitinkamai mažesni. Pats apeliantas, teigdamas, kad išlaikymas vaikams turi būti panaudotas lygiomis dalimis, kitam savo vaikui - dukrai sutinka teikti tik 300 Lt išlaikymą. Visiškai teisus pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog negali būti pažeidžiamas proporcingumo principas nepilnamečiams vaikams teikiant nevienodą išlaikymą. Nustatyta, kad apeliantas dirba keliose darbovietėse, kur jo darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių, 2010 m. sudarė 8.392 Lt (b. l. 96), 20011 m. sausio – kovo mėn. 9.593 Lt (b. l. 110-111), o atskaičius mokesčius – 7.096 Lt (b. l. 113-114), todėl akivaizdu, jog teikti dukrai tik 400 Lt per mėnesį išlaikymą jis yra pajėgus. Tai, kad apelianto turtinė padėtis gera, patvirtina ir VĮ Registrų centro išrašai (b. l. 28-34), iš kurių matyti, kad atsakovas turi net tik butą, bet gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį. Be to, bylos medžiagos nepatvirtina, kad apeliantas būtų ligotas ar nedarbingas, o iš ieškovės pateiktų įrodymų spręstina, jog ji turi rimtų sveikatos problemų, serga onkologine liga (t. 1, b. l. 24, 25), todėl gali dirbti tik ribotai - 40 valandų per mėnesį. Ieškovės teigimu, būtent blogėjanti jos sveikatos būklė paskatino ją kreiptis į teismą, kad dukra žinotų, kas jos tėvas ir, esant reikalui, galėtų į jį kreiptis. Kolegijos nuomone, negalima apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu, kai jų tėvai turi galimybes skirti vaikui didesnį išlaikymą. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė visus 16 metų viena išlaikė dukrą, todėl neabejotina, kad ir toliau ieškovei auginant dukrą teks kur kas didesnė finansinė našta, negu minimalus išlaikymas, kurio ji prašo iš atsakovo. Didžiąją dalį savo uždirbtų lėšų ieškovė, sirgdama onkologine liga, turi skirti savo sveikatos stiprinimui. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės materialinė padėtis yra sunkesnė nei atsakovo. Ieškovė gyvena Anglijoje nuomojamame bute (b. l. 12), jos metinės pajamos yra 3.285,93 svarai (pagal Lietuvos banko valiutų santykį - 13.209 litai) (b. l. 17-20). Sunkią ieškovės turtinę padėtį patvirtina ir tai, jog ieškovė gauna iš valstybės išmoką už vaiką, kuri sudaro 2.024,44 svarus (6.989,98 Lt) per metus (b. l. 20). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo atstovo argumentą, kad išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas ieškovei turėtų būti mažinamas iš valstybės gautų išmokų suma. Įstatyme nėra numatyta, kad vaikui, gavusiam išlaikymą iš valstybės, gali būti nepriteisiamas išlaikymas iš tėvo ar motinos, turinčio pareigą išlaikyti savo vaiką. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, nes tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Kadangi atsakovas yra vidutinio amžiaus darbingas vyras, neturintis rimtesnių sveikatos problemų (bent jau tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), dirbantis ir gaunantis dideles pajamas, turintis nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai prašomą išlaikymą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl šios priežasties apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad, jam apie savo tėvystę nežinojus, iš jo apskritai negali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas (LAT 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad tokio žmogaus, kaip ieškovė, neatsimena ir net negali patvirtinti, kad ieškovę pažinojo. Tačiau tai, kad atsakovas nieko nežinojo apie dukters egzistavimą, paneigia liudytojų B. Z. ir I. E. J. parodymai. Liudytojos patvirtino, kad apeliantui nuo pat vaiko gimimo buvo puikiai žinoma, kad jis turi dukrą, būdamas mediku, jis pats norėjo dalyvauti dukros gimdyme. Dukra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006 m. pavasarį ji kartu su ieškove buvo pas apeliantą darbe, matė jį, tačiau šis atsisakė bendrauti. Atsakovas savo tėvystę pripažino tik atlikus DNR ekspertizę, todėl teismas visiškai pagrįstai tai vertino kaip atsakovo siekį išvengti pareigos mokėti savo dukrai prašomo dydžio išlaikymą ir jo įsiskolinimą. Kolegija taip pat pažymi, jog pagal teismų praktiką, kai pareiškiamas reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo, teismas turi vertinti, kaip tėvas vykdė prievolę išlaikyti vaikus, atsižvelgdamas tik į vaikų interesus (LAT 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006). Ieškovės turtinę padėtį patvirtina pateiktos mokesčių deklaracijos, iš kurių matyti, kad ieškovė dirba tik 30 val., kad jos pajamos 2008 m. - 2009 m. buvo 6.030 svarų, 2009 m. - 2010 m. – 4.529,63 svarai. Kalbant apie apelianto pajamas už trejus metus iki šio ieškinio pateikimo matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės, nes 2007 m. atsakovas uždirbo – 89.167 Lt, 2008 m. - 107.892 Lt, 2009 m. 100.265 Lt (b. l. 96), todėl teismo priteistas 14.400 Lt išlaikymo įsiskolinimas dukrai yra tikrai protingas dydis, kuris, kolegijos nuomone, apelianto turtinių interesų nepažeidžia.

Kolegija visiškai pritaria ieškovei, kad pirmiausia ne šalių dukra, o būtent pats apeliantas turėjo išreikšti norą ir parodyti iniciatyvą bendrauti su dukra (CK 3.165 str. 1 d. ir 3 d.). Ieškinyje yra nurodytas ieškovės bei šalių dukters adresas, todėl apeliantui neužskirtas kelias pačiam tiesiogiai bendrauti su dukterimi. Be to, apeliantas, norėdamas nusistatyti bendravimo su dukra tvarką, turėjo ir procesiniuose įstatymuose įtvirtintas galimybes pareikšti byloje priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo, tuo labiau, kad ir šiuo metu jam išlieka teisinė galimybė dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo užsivesti teisme atskirą bylą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) bei priteisia iš atsakovo ieškovės turėtas advokato pagalbos išlaidas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1.000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.