- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- eI3-4112-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02201-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Palangos reabilitacijos ligoninė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Violetos Petkevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 4 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-128 pakeitė 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-952 ir patvirtino 61 653 Eur mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą požeminį vandenį (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja viešoji įstaiga Palangos reabilitacijos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo pakeisti Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-128 (skundo reikalavime nurodytas 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (7.3)-AD5-10723 laikytinas rašymo apsirikimo klaida) dalį, kuria pareiškėjai buvo priskaičiuota 61 653 Eur mokesčio suma padidintu tarifu ir šiuo sprendimu pareiškėjai nustatytą mokestį sumažinti iki 6032,73 Eur: 1.1) neperskaičiuoti pareiškėjos apskaičiuoto ir sumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2017 metus dėl praleisto senaties termino; 1.2) netenkinus 1.1. punkto prašymo, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2017 metus apskaičiavimui pritaikyti 1,5 karto paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio padidintą mokesčio tarifą; 1.3) mokesčio už valstybinius gamtos išteklius už 2018 ir 2019 metus apskaičiavimui pritaikyti 1,5 karto paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio padidintą mokesčio tarifą.
2.1. Paaiškino, kad Sprendime konstatuota, kad atlikus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą Ligoninėje buvo nustatyti be leidimo išgauti požeminio vandens ištekliai. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. pareiškėja neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) leidimo naudoti gėlo požeminio vandens išteklius. Lietuvos geologijos tarnybos leidimas tapo reikalingas nuo 2014 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Pareiškėja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimą gavo 2019 m. lapkričio 15 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo I-1163 6 str. 2 dalimi, už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pritaikytas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuotas šio įstatymo 2 priede nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 ir indeksuojant. Tokiu būdu už be leidimo išgautą požeminį vandenį pareiškėjai paskaičiuotas mokėtinas mokestis didesniu tarifu - 61653 Eur.
2.2. Pareiškėja yra sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti reabilitacijos paslaugas ir išgautą vandenį naudoja būtent reabilitacijos paslaugų teikimui ir savo ūkinėms reikmėms. Vandens išteklių naudojimas yra tik pagalbinė pareiškėjos veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį.
2.3. Pareiškėja teigia, kad iki Lietuvos geologijos tarnybos leidimo išdavimo buvo įsitikinusi, kad požeminį vandenį išgauna teisėtai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi tyčia sąmoningai nuslėpti mokestį, kad būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus, o iš patikrinimo akto ir Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai veda paimto vandens apskaitą, apskaitoje pateikti požeminio vandens duomenys sutampa su deklaracijų kiekių duomenimis. Atsakovės pareigūnai nenustatė nuslėptų išgautų požeminio vandens išteklių.
2.4. Dėl žmogiškos klaidos nebuvo atkreiptas dėmesys į 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nustatančiais, kad požeminio vandens išgavimui reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas. Ši klaida buvo pastebėta pačios pareiškėjos ir 2019 m. lapkričio 15 d. buvo gautas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas.
2.5. Pareiškėja už 2017-2019 metais išgautą požeminį vandenį mokestį sumokėjo įprastu tarifu teisės aktų nustatytais terminais. Žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Jeigu pareiškėja būtų laiku gavusi Lietuvos geologijos tarnybos leidimą, ji už išgautą požeminį vandenį mokestį būtų taip pat mokėjusi įprastu tarifu.
2.6. Sprendimą pripažinus teisėtu, būtų padaryta didelė žala pareiškėjai, o kartu ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui. Net 96 proc. Ligoninės teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl lėšos, kurios yra numatytos pacientų gydymui, turėtų būti nukreiptos 10 kartų padidinto tarifo sumokėjimui.
2.7. Pareiškėja pripažino pažeidimus, bendradarbiavo su atsakovės pareigūnais, laiku ir tinkamai pateikė visus prašomus duomenis bei paaiškino aplinkybes, kodėl pažeidimas buvo padarytas. Pažeidimas buvo pašalintas dar iki patikrinimo t. y. jau 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja turėjo Lietuvos geologijjos tarnybos leidimą. Pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą.
2.8. Padarytas pažeidimas galėjo būti konstatuotas anksčiau, jeigu atsakingos institucijos būtų savalaikiai įspėjusios pareiškėją dėl būtinybės gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą (atsakingos institucijos nuo 2014 m. turėjo duomenis apie pareiškėjos išgaunamus požeminio vandens kiekius, tačiau kontrolės veiksmus pradėjo tik 2021 m.).
2.9. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teigia, kad skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su padarytu pažeidimu lemia neproporcingumą tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiškėjai.
2.10. Remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsniu, 68 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad planinis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas atliktas 2021 metais (2021 m. kovo 25 d. surašytas Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. KL-KL-12, 2021 m. kovo 31 d surašytas Patikrinimo aktas Nr. (7.3.)-PA-952), todėl mokestis už valstybinius gamtos išteklius gali būti perskaičiuojamas tik nuo 2018 m. sausio 1 d.
3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime paaiškino, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė atlikusi pareiškėjos planinį patikrinimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą nustatė, kad pareiškėja 2017-2019 metais vykdė kito požeminio vandens gavybą neturint Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes (toliau – ir Leidimas). Pareiškėja, vykdydama valstybinių gamtos išteklių gavybą be Leidimo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikant didesnį mokesčio tarifą, apskaičiuotas pareiškėjai mokėtinas 61914,00 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį) be Leidimo. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atsižvelgdama į pareiškėjos rašytines pastabas, atliko mokesčio didesniu tarifu perskaičiavimą ir nustatė galutinę iš viso be leidimo išgauto požeminio vandens mokestį paskaičiuotą didesniu tarifu - 61653,00 Eur, ko pasekmėje 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. AS-128 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktas Nr. (7.3)-PA-952 pakeistas ir pareiškėja įpareigota sumokėti 61653,00 Eur mokestį.
3.2. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
3.3. Pažymi, kad mokesčio mokėtojas privalo gamtos išteklus išgauti teisėtai, taip pat teisingai ir laiku registruoti išgaunamus gamtos išteklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius. MVGIĮ nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl nedeklaruoto ar be leidimo išgautų gamtos išteklių mokesčio. Šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja, pradėdama ūkinę veiklą, prieš pradėdama eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą privalo gauti Leidimą, suteikiantį teisę išgauti valstybinius gamtos išteklius, juos teisingai ir laiku registruoti, deklaruoti, sumokėti mokesčius.
3.4. Atkreipė dėmesį, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinamas yra išskirtinai teismų kompetencijos dalykas, ir tik galimas tada, kada yra nustatomos pagrįstos išskirtinės aplinkybės. Skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis padarytą pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mažinti apskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėjos atstovas nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius reikšmingai darytų įtaką pareiškėjos finansinei padėčiai. Iš viešai teikiamų internetinėje erdvėje duomenų matyti, jog pareiškėja Sodrai įsiskolinimų neturi, apyvarta kasmet yra stabili. Pareiškėja nebuvo atsakinga, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo nusižengimo padarymą, todėl turi prisiimti dėl to kilusius padarinius.
3.5. Vadovaujantis teismų praktika yra nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama su mokesčių mokėtojo patikrinimo pradžia (žr., pvz., 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009). Pagal MAĮ 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Vienas iš privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas. Pareiškėjai pavedimas tikrinti (atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą), su kurio išrašymu siejama ir mokestinio patikrinimo pradžia (MAĮ 120 str. 1 d.), buvo surašytas 2020 m. gruodžio 23 d., nurodytas patikrinimo dalykas - dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir teisingumo už 2017-2019 m. mokestinius laikotarpius. Taigi, mokestinio patikrinimo pradžia laikoma 2020 m. gruodžio 23 d., o mokesčio apskaičiavimo laikotarpis - praėję kalendoriniai metai - nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Atsakovas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, pastarasis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, senaties terminas nėra praleistas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. AS-128 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai priskaičiuotas 61 653 Eur mokestis didesniu tarifu už be leidimo išgautą požeminį vandenį, pakeitimo.
5. Nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė atliko pareiškėjos planinį patikrinimą ir 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. (7.3)-PA-952 nustatė, kad pareiškėja be Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes 2017 metų I ketvirtį išgavo 4495 m³ kito požeminio vandens, II ketvirtį išgavo 5593 m³ kito požeminio vandens, per III ketvirtį išgavo 5342 m³ kito požeminio vandens, per IV ketvirtį išgavo 5259 m³ kito požeminio vandens, per 2018 metų I ketvirtį išgavo 4865 m³ kito požeminio vandens, per II ketvirtį išgavo 5544 m³ kito požeminio vandens, per III ketvirtį išgavo 5578 m³ kito požeminio vandens, per IV ketvirtį išgavo 4931 m³ kito požeminio vandens, per 2019 metų I ketvirtį iš viso išgavo 3935 m³ kito požeminio vandens, per II ketvirtį išgavo 4059 m³ kito požeminio vandens, per III ketvirtį išgavo 5880 m³ kito požeminio vandens, per IV ketvirtį (10.01- 11.14) išgavo 2617 m³ kito požeminio vandens. Taigi nustatė, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė kito požeminio vandens gavybą neturėdama Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl vadovaudamasi MVGIĮ įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, taikė didesnį mokesčio tarifą ir apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 61914 Eur mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius (kitą požeminį vandenį) be Leidimo.
6. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorė, atsižvelgdama į pareiškėjos rašytinėse pastabose pateiktą informaciją, atliko mokesčio didesniu tarifu perskaičiavimą ir 2021 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. AS-128 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeitė 2021 m. kovo 31 d. patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-952 ir patvirtino be Leidimo išgauto požeminio vandens mokestį, paskaičiuotą didesniu tarifu - 61653,00 Eur.
7. Pareiškėjos teigimu, atsakovas mokestį už 2017 m. apskaičiavo praleidęs 3 metų senaties terminą.
7.1. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas.
7.2. Šiuo atveju pareiškėjai pavedimas tikrinti buvo surašytas 2020 gruodžio 23 d. ir ši data laikytina mokestinio patikrinimo pradžia. Atitinkamai praėję kalendoriniai metai, už kuriuos mokestis gali būti apskaičiuojamas, yra nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., todėl 3 metų senaties terminas nėra praleistas.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas.
8.1. Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį (1 dalis); Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes (4 dalis).
8.2. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2015 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-2155, 2018 m. gruodžio 11d. įstatymo XIII-1711 redakcijos) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (2 dalis), šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis (3 dalis).
8.3. Taigi už be Leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. požeminį vandenį išgavo be Leidimo. Pareiškėjos teigimu, tai lėmė žmogiška klaida. Pareiškėja Leidimą gavo 2019 m. lapkričio 15 d.
10. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, teigia, kad jam nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, o pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti mokestį už valstybinius gamtos išteklius.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, kuris, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą).
12. LVAT formuojamoje praktikoje laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).
13. LVAT analogiško pobūdžio byloje nutarė kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, jog pakanka mokestį už be leidimo išgautą ir laiku nedeklaruotą vandenį padidinti 1,5 karto (LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1512-662/2021).
14. Vertinant skunde nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad į jas turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos sumažinimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja yra sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti reabilitacijos paslaugas ir išgautą vandenį naudoja reabilitacijos paslaugų teikimui ir savo ūkinėms reikmėms. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tyčia sąmoningai siekė nuslėpti mokestį. Pareiškėja už 2017-2019 metais išgautą požeminį vandenį mokestį sumokėjo įprastu tarifu. Pareiškėjos sąžiningumą įrodo tai, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka veda paimto vandens apskaitą, apskaitoje pateikti požeminio vandens duomenys sutampa su deklaracijų kiekių duomenimis, ekonominė sankcija pritaikyta pirmą kartą. Be to, pareiškėja pripažino pažeidimus, siekė kuo greičiau juos pašalinti ir gauti Leidimą, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d. Leidimą gavo patikrinimui dar neprasidėjus.
15. Įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad paskirtas 61 653 Eur mokestis didesniu tarifu nėra proporcingas padarytiems pažeidimams. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nukrypti nuo LVAT praktikos analogiškose bylose ir sprendžia, kad mokesčio už be leidimo išgautą vandenį padidinimas 1,5 karto būtų pakankamas ir teisingas, leidžiantis pasiekti įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslus. Tuo remdamasis teismas Departamento 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-128 dalį, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu, pakeičia, ir mokestį už be leidimo išgautą vandenį sumažina iki 9247,95 Eur (61 653 Eur / 10 x 1,5).
16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. AS-128 dalį, kuria priskaičiuotas 61 653 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., ir skirti 9247,95 Eur (devynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir devyniasdešimt penkių centų) mokestį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.