Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Astai Baristienei, Ingai Martinkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovui G. A., jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovei V. G., jos atstovui advokatui Edmundui Rusinui, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje T. Ž. ir E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Skanvolvita“ ieškinį atsakovams G. A., A. A. ir V. G., tretiesiems asmenims E. K., T. Ž., UAB „Litlaftas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2014-03-12 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iš T. Ž. ieškovei BUAB „Skanvolvita“ priteista 32 716 Lt žalos atlyginimo, nes bankroto administratorei neperduoti pinigai už parduotas transporto priemones, sprendimas dar neįsiteisėjo (LITEKO duomenys, civ. b. Nr. 2A-1315/2014).

2013-09-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – nutarta areštuoti atsakovei V. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, neviršijant 293 000 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau atsakovei leista atsiskaityti su ieškove BUAB „Skanvolvita“ (t. 2, b. l. 140–141, 155).

Atsakovė V. G. turėjo 3 005 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 16–19, 37–40).

Dėl tariamų sandorių

Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.86 str.). Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 1, 6 d., 6.305 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, pirkti nekilnojamąjį turtą buvo suinteresuotas atsakovės V. G. brolis trečiasis asmuo E. K., nes jis buvo verslininkas, UAB „Statybos ABC“ akcininkas, tačiau dėl finansinių sunkumų savo įmonėje ir dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį įmonės kreditorei negalėjo pirkti nekilnojamojo turto savo vardu. Tačiau tokį pat suinteresuotumą turėjo ir pati atsakovė V. G., nes po UAB „Statybos ABC“ pabaigos buvo įsteigtas trečiasis asmuo UAB „Litlaftas“, o atsakovė V. G., kaip trečiojo asmens UAB „Litlaftas“ akcininkė ir panaudos davėja, suinteresuota tiek trečiojo asmens UAB „Litlaftas“ veikla, tiek nekilnojamuoju turtu ir žemės nuoma.

Taigi valią įsigyti nekilnojamąjį turtą turėjo ne A. ir G. A., o V. G., o BUAB „Skanvolvita“ neturėjo valios parduoti turtą būtent A. ir G. A. – įmonės (jos vadovo) tikslas buvo bet kokias būdais panaudoti turtą taip, kad gautų lėšų. Visos bylos aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2009-05-14 pirkimo–pardavimo sutartis yra tariamas sandoris, todėl pripažintinas negaliojančiu (CK 1.86 str. 1 d.). Restitucija netaikoma, nes byloje neįrodyta, kad BUAB „Skanvolvita“ pagal šį sandorį gavo lėšų, o pirkėjai šias lėšas perdavė kaip savo (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 2 d.).

Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinima sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai. Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 str.). Sandoriais pagal įstatymą laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises bei pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Taigi, kiekvienas asmuo, sudarydamas sandorį, prisiima iš jo kylančias teises bei pareigas, o ne imituoja tokį teisių ar pareigų atsiradimą.

Kaip įrodyta šioje byloje, turtą parduoti siekė atsakovė BUAB „Skanvolvita“, o pirkti – V. G.. Šios šalys siekė teisinio rezultato. Teismo vertinimu, tikrasis pardavėjas pagal 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartį yra ne A. ir G. A., o BUAB „Skanvolvita“, nes byloje įrodyta, kad būtent jos vadovas trečiasis asmuo T. Ž. vedė derybas ir dalyvavo sudarant sandorį (CPK 185 str. 1 d.). Įvertinęs įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė, ji buvo vykdoma kaip tarp BUAB „Skanvolvita“ ir V. G. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti sutartį būtent tarp šių asmenų. Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių ir siekė sandorio šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Rainys v. O. Alšauskienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Borzenkaitė v. F. Vapajeva ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Dima v. O. Dimienė, bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ryliškienė v. M. Bernatavičius, bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).

Taikant CK 1.87 str. taisykles, vietoje laikomu negaliojančiu apsimestinio sandorio, laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo. Pripažinus, kad tarp A. ir G. A. ir V. G. sudaryta karvidės ir žemės nuomos teisės pirkimo–pardavimo sutartis buvo vykdoma tarp BUAB „Skanvolvita“ ir V. G., 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartis laikytina apsimestine ir pripažintinas galiojančiu tas sandoris, kurį BUAB „Skanvolvita“ ir V. G. turėjo galvoje, todėl galioja specialios apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos – taikymas šalių santykiams taisyklių, liečiančių tą sandorį, kurį šalys turėjo galvoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2003), taigi pardavėjo teisės perkeliamos BUAB „Skanvolvita“.

Dėl actio Pauliana

Ieškovė ginčija, kad sandoriai pažeidžia bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių teises. Pripažinus 2009-05-14 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį ir perkėlus BUAB „Skanvolvita“ pardavėjo teises pagal 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartį, tikrintina, ar yra CK 6.66 str. pagrindai ir sąlygos. Šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų ir neprivalėjo šio sandorio sudaryti, faktas, kad už sandorį gautos lėšos nustatyta tvarka nebuvo įtrauktos į apskaitą, patvirtina ieškovės teiginį, jog sandoris pažeidė kreditorių teises. Tačiau neįrodyta, kad V. G. buvo nesąžininga. Faktas, kad ji ir netiesiogiai jos brolis E. K. buvo suinteresuoti sudaryti sandorį, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su turimu sklypu, neįrodo, kad žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia pardavėjo kreditorių teises (CK 6.66 str. 1–2 d.). Be to, tenkintinas atsakovės V. G. prašymas taikyti senatį, nes apie ginčo sandorį ieškovei tapo žinoma 2012-06-07 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija gavimo diena, t. 1, b. l. 34), o reikalavimas dėl atsakovės V. G. sudaryto sandorio pateiktas teismui tik 2013-09-24, svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenustatyta (t. 2, b. l. 125, CK 6.66 str. 3 d., 1.124 str., 125 str. 2 d., 1.131 str., 1 d.).

Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentais, kad turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą ir kad turto savininkė V. G. turėtų atlyginti kainų skirtumą bei sumokėti sutarties kainą, nes pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 42 000 Lt nekilnojamojo turto kaina (CK 6.397 str. 1 d.). Byloje įrodyta, kad pirkėja šią kainą sumokėjo. Faktas, kad už sandorį gauti pinigai nebuvo įtraukti į apskaitą nustatyta tvarka, nėra pagrindas teigti, kad pirkėja liko skolinga pagal šį sandorį. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad turtas buvo parduotas už kainą, žymiai mažesnę nei rinkos kaina, todėl pirkėja privalo sumokėti kainų skirtumą. Teismo vertinimu, negalima vadovautis 400 000 Lt turto rinkos verte, nustatyta 2006-08-31, ar 251 000 Lt vidutine rinkos kaina, nustatyta Nekilnojamojo turto registro duomenimis pasaulinės ekonominės krizės metu – 2009-05-14 ir 2009-06-23 Sutartinės hipotekos lakšte, kadangi būtent tuo laikotarpiu (2006 m.) nekilnojamojo turto kainos buvo dirbtinai sukeltos, o 2009 m. pirkimas ir pardavimas ir kainos sparčiai krito. Taip pat teismas nesiremia 2009-06-23 AB „If draudimas“ turto draudimo sutartyje nurodyta 2 511 000 Lt turto verte, nes ji niekuo nepagrįsta (CPK 185 str., 182 str. 1 p.). 2012-10-25 UAB „Aidila“ įvertino ginčo turtą taikydama lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodą ir nustatė, kad jo rinkos vertė 2009 m. gegužės mėnesį galėjo būti 60 000 Lt (t. 1, b. l. 130–131). Įvertinus faktą, kad nekilnojamojo turto kainos ir toliau mažėjo, konstatuotina, kad 2009-11-19 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina visiškai atitinka rinkos kainą, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovės nurodytais skaičiavimais ir priteisti kainų skirtumą (CK 6.198 str. 1 ir 2 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio dalį dėl V. G. sandorio pripažinimo tariamu ir piniginių lėšų iš jos priteisimo, iš ieškovės atsakovei V. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3 005 Lt advokatų pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98 str.). Pažymėtina, kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui atsakovei atsiranda teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir patvirtinti jos 3 005 Lt kreditinį reikalavimą BUAB „Skanvolvita“ bankroto byloje Nr. B2-294-538/2014 (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 9 d., 21 str. 1 d., 35 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–267, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti 2009-05-14 BUAB „Skanvolvita“ ir G. A. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-5394) tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos.

Pripažinti 2009-11-19 G. A., A. A. ir V. G. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. GB-7286) dėl karvidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,6164 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisės esančių (duomenys neskelbtini), tą dalį, kurioje nurodyta, kad turtą pardavė pardavėjai G. A. ir A. A., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pardavėjo teises pagal šią sutartį perkelti BUAB „Skanvolvita“, įm. k. 142121283.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš BUAB „Skanvolvita“ 3 005 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti V. G..

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2013-09-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei V. G. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, neviršijant 293 000 Lt sumos, areštą.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą