Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos L. L., kolegijos teisėjų Andrutės Kalinausienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal ieškovės UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – BUAB „Statybos ABC“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens atstovas informavo teismą, kad jam yra pradėta bankroto byla, prašė šią bylą perduoti nagrinėti į bankroto bylą.

Dubliku ieškovė teigė, kad pagal Sutarties sąlygas, nutraukus ją dėl lizingo gavėjo kaltės, lizingo davėjas turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokioje būtų buvęs tinkamo sutarties vykdymo atveju. Sutartis buvo nutraukta lizingo gavėjui vėluojant 70 dienų mokėti įmokas. Tik nutraukus Sutartį, atsakovas sumokėjo ieškovei 3000,00 Lt, todėl, priteistinų įmokų suma sumažėjo iki 75,45 Lt. Lizingo objektas buvo parduotas už rinkos kainą, kadangi niekas jo nepirko už didesnę.

Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė, po Sutarties nutraukimo gavusi 3000,00 Lt įmoką, turėjo tęsti sutartį, tokiu būdu siekiant išvengti nuostolių. Lizingo objekto vertė buvo nuo 64 000,00 iki 72 000,00 Lt, vadinasi, jis parduotas už mažesnę, nei rinkos kainą.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių iš turto pardavimo ir minėtoje dalyje visiškai patenkinti ieškovės reikalavimą - priteisti iš atsakovo 11 960,14 Lt dydžio nuostolius, patirtus iš turto pardavimo, ištaisyti rašymo apsirikimą toje sprendimo dalyje, kurioje nurodyta priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, nurodant konkrečią priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nustatydamas turto perleidimo faktą, turto pardavimo kainą trečiajam asmeniui UAB „Bigas“, o kartu ir patirtą nuostolį iš turto pardavimo, teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų. Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą, leidžiantį objektyviai nustatyti lizingo objekto pardavimo kainą, t.y. 2010-01-27 lizingo sutarties patvirtintą kopiją. Būtent ši lizingo sutartis yra ginčo automobilio perleidimo tretiesiems asmenims faktą bei turto kainą įrodantis juridinis pagrindas. Jis įrodo, kad turtas parduotas už 13901,76 eurų, t.y. 48 000,00 Lt. UAB „Bigas“ 2010-08-03 sumokėjo visas turto išpirkimo įmokas ieškovei ir yra turto teisėtas savininkas. Aplinkybe, patvirtinančia turto kainą, yra dar ir tai, kad teismas ieškovo naudai priteisė papildomas išlaidas už turto pardavimą, nes būtent papildomų išlaidų atsiradimo aplinkybė bei jų dydis siejami su turto perleidimu. Nuostolio iš turto pardavimo suma apskaičiuota iš Sutarties pagrindu valdyto turto likutinės (neišpirktos) vertės, kuri pagal lizingo sutarties įmokų grafiką lygi 59960,14 Lt, atimant 48000,00 Lt dydžio pinigų sumą, už kurią turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies pabaigoje, įvardindamas bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, nurodė, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 398,11 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė priteisti iš atsakovo 398,10 Lt bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovui neaiškus priteistų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis. Dėl šios priežasties apeliantas prašo ištaisyti akivaizdų rašymo apsirikimą, nurodant tikslią priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 11 960,14 Lt nuostolių ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį grąžinus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį palikus nepakeistą, apeliacinės instancijos teisme pakartotinai byla nagrinėtina tik dalyje dėl 11 960,14 Lt nuostolių, lizingo davėjo patirtų nutraukus lizingo gavėjo pažeistą Sutartį, atlyginimo, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus bei į pagrindus ir argumentus, kuriais remdamasis kasacinis teismas panaikino minėtą apeliacinės instancijos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį.

Kasacinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje pripažino, kad civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos netyrė ir nevertino, ar terminas nuo vienos lizingo sutarties nutraukimo ir kitos sudarymo nebuvo pakankamas bei protingas, ieškant naujo finansinės paslaugos pirkėjo, ar buvo realios galimybės lizinguojamą daiktą parduoti brangiau, ar kasatorius (ieškovė) iš esmės patyrė nuostolių (ir kokio dydžio) dėl naujos lizingo sutarties sudarymo mažesne kaina.

Nagrinėjamu atveju ieškovė (lizingo davėja), nutraukusi Sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius. Bylos medžiaga liudija, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš automobilio pardavimo patirtus nuostolius – 11 960,14 Lt motyvuodama tuo, kad neišpirkta (likutinė) lizingo sutarties dalyku buvusio automobilio vertė be PVM buvo 59 960,14 Lt (tomas I, b.l. 19), automobilis buvo parduotas už 48 00,00 Lt be PVM (tomas I, b.l. 20), todėl iš likutinės vertės (59 960,14 Lt) atėmus automobilio realizavimo kainą (48 00,00 Lt), gaunamas 11 960,14 Lt nuostolis. Atsakovas nuo ieškovės reikalavimų gynėsi nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog automobilis parduotas būtent už 48 000,00 Lt, be to, ieškovė pardavė automobilį ženkliai mažesne kaina, nei buvo jo rinkos vertė ir nedėjo jokių pastangų, kad automobilis būtų parduotas didesne kaina.

Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pagal Sutartį perimtas ginčo turtas buvo parduotas už pernelyg žemą kainą. Kaip žinoma, lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo sutartį, todėl lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas arba antrinis išnuomojimas nėra pagrindinė lizingo davėjo veikla, o sudaro papildomas lizingo davėjo finansines ir laiko sąnaudas. Kadangi ieškovės veikla nesusijusi su automobilių pardavimu, susigrąžinusi lizinguojamą turtą, ieškovė turėjo kreiptis į tarpininką, kad šis padėtų turtą realizuoti. Lizinguojamas automobilis 2009-08-17 buvo priimtas į UAB „Baltijos realizacijos centras“ autocentrą (tomas i, b.l. 100) ir parduodamas už 75 000,00 Lt kainą (tomas I, b.l. 51, 114, 129), tačiau neatsiradus pirkėjo, norinčio už nurodytą kainą pirkti automobilį, kaina buvo kelis kartus mažinama iki tol, kol 2010-01-21 automobilis buvo parduotas už 48 00,00 Lt (tomas I, b.l. 68, 112-114). Turtas 2009-08-20 buvo įvertintas 80 000,00 Lt su PVM suma, nurodant greito turto pardavimo kainą – 55 000,00 Lt su PVM (b.l. 114). Turtas kelis kartus buvo pervertintas ir prieš pardavimą jo vertė buvo 2010-01-06 dienai sudarė 55 000,00 Lt su PVM, greito pardavimo kaina – 40 000,00 Lt su PVM (b.l. 112). Byloje neįrodyta, kad atsakovas siūlė ieškovei pirkti automobilį, ar siūlė jį parduoti už didesnę kainą (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, jog ieškovė ėmėsi protingų priemonių, kad lizingo objektu buvęs turtas būtų parduotas už kiek įmanoma aukštesnę kainą. Byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių didesnę ginčo automobilio kainą ir realias galimybes parduoti turtą už tokią kainą (CPK 178 straipsnis). Kadangi turtas buvo parduotas už 48 000,00 Lt be PVM, tai laikytina, jog pardavimo kaina yra tinkama ir atitinkanti realią turto vertę, nes turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai su juo, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas. Kaip minėta, ieškovė neužsiima tokio pobūdžio veikla, kaip automobilių pardavimas, todėl jo laikymas ir saugojimas neprotingą terminą neatitiktų ieškovės interesų. Ieškovė automobilio pardavimą buvo pavedusi profesionalui – UAB „Baltijos realizacijos centrui“, kuris už savo paslaugas gauna atlygį, todėl nėra pagrindo teigti, jog turtą buvo siekiama parduoti kuo mažesne kaina, juo labiau, kad automobilį buvo siekiama parduoti aukštesne kaina pakankamą terminą - net penkis mėnesius.

Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su apelianto argumentais, kad turto pardavimo kainą trečiajam asmeniui, o kartu ir patirtą nuostolį iš turto pardavimo patvirtina teismui pateikta 2010-10-27 lizingo sutartis Nr. LT086008 ir 2010-08-03 su UAB „Bigas“ pasirašytas pabaigos aktas, liudijantis, kad naujasis lizingo gavėjas UAB „Bigas“ ieškovei yra sumokėjęs visas lizingo sutartyje nustatytas įmokas. Būtent į bylą pateikta lizingo sutartis įrodo turto perleidimo trečiajam asmeniui faktą ir turto kainą jo pardavimo dieną, nes UAB „Bigas“ pagal minėtą lizingo sutartį sumokėtų palūkanų, kaip atlyginimo (pajamų) už naudojimąsi suteikta finansavimo suma (teise naudotis daiktu), dydis teisinės reikšmės šiai bylai neturi.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei pardavus iš lizingo gavėjo atsiimtą turtą, ieškovė nebuvo grąžinta į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis, todėl ji turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.574 straipsnis). Šiuo atveju iš laiduotojo nereikalaujama daugiau, negu iš lizingo gavėjo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų Sutartį. Minėta, ieškovės patirtų nuostolių iš turto realizavimo dydis yra apskaičiuojamas iš likutinės turto vertės atėmus turto realizavimo kainą. Todėl darytina išvada, kad ieškovė teisingai apskaičiavo nuostolių dydį. Byloje nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes: sumokėtų įmokų dydį, neišpirktą (likutinę) turto vertę ir lizingo dalyko pardavimo kainą, konstatuotina, kad ieškovė patyrė 11 960,14 Lt nuostolių, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 11 960,14 Lt nuostolių tenkintinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. papildomu sprendimu išsprendė klausimą dėl atsakovo išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo ir, dengdamas šalių priešpriešinius reikalavimus, pripažino, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui 313,04 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teimas, ieškovės naudai priteisdamas iš atsakovo 11 960,14 Lt nuostolių atlyginimo, panaikina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. papildomą sprendimą ir perskirsto šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc. Todėl ieškovei apylinkės teisme patyrus 757,00 Lt, o apeliacinės instancijos teisme – 359,00 Lt (tomas II,b.l. 167) žyminio mokesčio išlaidų (tomas I, b.l. 5), visos šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo, kuriam pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siųsdamas šalims procesinius dokumentus, patyrė 30,00 Lt pašto išlaidų (b.l. 1), todėl šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Swedbank lizingas“, į.k. 111568069, buveinė – Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, naudai 75,45 Lt (septyniasdešimt penkių Lt 45 ct) skolą, 2 904,00 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių Lt 00 ct) papildomų išlaidų, 11 960,14 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt Lt 14 ct) nustolių, 10 288,67 Lt (dešimties tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių Lt 67 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (25 228,26 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. vasario 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 757,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt septynis Lt 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 30 Lt (trisdešimt Lt 00 ct) pašto išlaidų (Vilniaus apskrities VMI sąskaita Nr. LT247300 010112394300, „Swedbank“, AB, mokesčio kodas 5660).“

Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Swedbank lizingas“, į.k. 111568069, buveinė – Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, naudai 359,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis Lt 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.