Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 2 d., apie 10 val. 30 min., buvo atliktas patikrinimas automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad plovykloje veiklą vyko MB (duomenys neskelbtini). Plovykloje rastas automobilį plaunantis G. M.. Buvo pateikta G. M. 2016 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. DS 07, kurioje nurodyta, kad G. M. pradeda dirbti 2016 m. gegužės 30 d., tačiau VSDFV IS apie G. M. įdarbinimą duomenų nebuvo. Iš VSDFV Kauno skyriaus gautas pranešimas, kad apie G. M. įdarbinimo pradžią nuo 2016 m. gegužės 30 d. VSDFV Kauno skyriui pranešimas pateiktas 2016 m. birželio 2 d., 11 val. 05 min., t. y. po patikrinimo. MB (duomenys neskelbtini) direktorius T. A. leisdamas dirbti G. M. nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 punktą.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. A. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, teismui paaiškino, kad samdo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima buhalterijos ir įdarbinimo dokumentų tvarkymu. Jis kelis kartus skambino dėl G. M. įdarbinimo, jam buvo atsakyta teigiamai, vėliau paaiškėjo, kad duomenys „Sodroje“ atmesti dėl asmens kodo neatitikimo. G. M. pradėjo dirbti nuo gegužės 30 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gegužės 30 d. negalėjo pateikti duomenų „Sodrai“, nes strigo interneto ryšys. Jis informavo apie įdarbinimą iš anksto, tačiau atsakinga už įdarbinimą įmonė apie G. M. įdarbinimą pranešė, kai jis jau dirbo (b. l. 14-15, 39).

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotas atstovas R. R. paaiškino, kad MB (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai įformintas darbuotojas G. M., kadangi atlikto patikrinimo metu apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta „Sodrai“, pranešta jau po patikrinimo, tą pačią dieną – patikrinimas atliktas 10 val. 30 min., o pranešimas apie įdarbinimą „Sodrai“ pateiktas 11 val. 05 min. (b. l. 14, 21. 39).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad įvykio dieną atliktas patikrinimas MB (duomenys neskelbtini), šioje įmonėje aptiko keturis darbuotojus ir vieno darbuotojo nebuvo „Sodra“ sąraše. Darbo inspektorius R. R. paėmė iš minėto darbuotojo paaiškinimus. Asmuo, kuris nebuvo užregistruotas „Sodroje“, patikrinimo metu plovė automobilį (b. l. 21).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba buhaltere. Su MB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį ir teikė buhalterės apskaitos ir įdarbinimo paslaugas. Įmonės direktorius atsiunčia jai informaciją, kad nuo tos dienos bus įdarbintas darbuotojas, darbuotojo duomenis, ji prisijungia prie „Sodros“ ir užfiksuoja faktą nuo kada darbuotojas įdarbinamas įmonėje, ruošia darbo sutartis. Ji gegužės 25 d. gavo duomenis, kad darbuotojas bus įdarbintas gegužės 31 d. Gegužės 30 d. bandė perduoti duomenis „Sodra“, tačiau nepavyko, ji susimaišė datose (b. l. 22).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad MB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti gegužės 30 d., sutartį pasirašė gegužės 27 d. Sutartį pasirašyti pateikė T. A., susitarė dėl atlyginimo, kad mokės procentus už padarytą darbą, įmonėje jis vykdė plovimo funkcijas (b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalis numato, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Byloje nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus T. A., 2016 m. gegužės 27 d. su G. M. pasirašė darbo sutartį (b. l. 6-7), pagal kurią jis pradeda dirbti nuo 2016 m. gegužės 30 d. Vadovaujantis DK 99 straipsnio 6 dalimi, apie G. M. darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai turėjo būti pranešta prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 29 d., tačiau pranešimas VSDFV Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas tik 2016 m. gegužės 31 d. 8.47 val., kuriame buvo neteisingai nurodyti asmens duomenys, apie tai 2016 m. gegužės 31 d. 8.52 val. draudėjas buvo informuotas dėl pranešimo patikslinimo (b. l. 12), o pataisytas pranešimas VSDFV Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateiktas 2016 m. birželio 2 d. 11.05 val. apie G. M. draudimo pradžią nuo 2016 m. gegužės 30 d. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo laiku pranešta apie G. M. darbo pradžią, o tai pripažintina vienu iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. MB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2015-10-01 su priedais (b. l. 27-31), įgaliojusi I. P. kaip Elektroninio deklaravimo sistemos vartotoją (b. l. 33), o ji, kaip (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo sudariusi Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. 24.87-SE-1037 (b. l. 32), taip pat MB (duomenys neskelbtini) jai suteikė teisę naudotis Draudėjų portalo Draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis (b. l. 34), taip atstovauti santykiuose su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigomis (b. l. 35), tačiau darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. T. A., būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėjo imtis priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su G. M., bet ir užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui.

T. A. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), patikrinimo aktu (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 3), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 4), integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais (b. l. 5), G. M. darbo sutartimi (b. l. 6-7).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. birželio 2 d., apie 10 val. 30 min., buvo atliktas patikrinimas automobilių plovykloje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad plovykloje veiklą vyko MB (duomenys neskelbtini). Plovykloje rastas automobilį plaunantis G. M.. Buvo pateikta G. M. 2016 m. gegužės 27 d. darbo sutartis Nr. DS 07, kurioje nurodyta, kad G. M. pradeda dirbti 2016 m. gegužės 30 d., tačiau VSDFV IS apie G. M. įdarbinimą duomenų nebuvo. Iš VSDFV Kauno skyriaus gautas pranešimas, kad apie G. M. įdarbinimo pradžią nuo 2016 m. gegužės 30 d. VSDFV Kauno skyriui pranešimas pateiktas 2016 m. birželio 2 d., 11 val. 05 min., t. y. po patikrinimo. MB (duomenys neskelbtini) direktorius T. A. leisdamas dirbti G. M. nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 6 punktą, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. T. A. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą, kuris užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

T. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš viešų Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog T. A. tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 241 psl., 2014 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-104-651/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-799-92/2014), tačiau į kaltės formą atsižvelgtina individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad su G. M. buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 6-7). Patikrinimo dieną, po patikrinimo, buvo tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie G. M. įdarbinimą, todėl pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, nes nebuvo pažeisti darbuotojo interesai, buvo mokami visi privalomi mokesčiai už darbuotoją, be to Darbo inspekcija sutinka, jog T. A. būtų skirta minimali sankcijoje numatyta bauda arba mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali (b. l. 39). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kadangi paskyrus nors ir minimalią ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui bei T. A. asmenybei. T. A. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustačius mažesnį nei sankcijoje numatytas minimalus už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

T. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058893302. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.