Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. Š., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. B. dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ½ dalies ginčijimo termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ½ dalies nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos D. J. mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. J. ir atsakovė A. Š. yra D. J., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. 2019 m. kovo 22 d. atsakovė kreipėsi į Pasvalio rajono 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. 2019 m. birželio 7 d. Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B. atsakovei išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ir iki (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę. Per įstatyme nustatytą terminą ieškovas pareiškimo notarei dėl motinos palikimo priėmimo nepateikė ir kitu būdu jos palikimo nepriėmė.

9. 2020 m. spalio 22 d. ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas motinos palikimo priėmimo teisėtumą ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d. Teismas sprendime pasisakė, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po motinos D. J. mirties ir šį terminą atnaujinti, todėl jis neturi teisinių prielaidų motinos palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovės paveldėjimą CK 5.8 straipsnio prasme.

10. 2021 m. gruodžio 1 d. teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo jis, be kita ko, prašo atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių bei atnaujinti jam terminą ginčyti dalį 2019 m. birželio 7 d. atsakovei išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Kasacinio teismo yra išaiškina, kad palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.

14. Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Tačiau palikimo priėmimo laisvės principas paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra ribojamas laiko atžvilgiu, kuris pasireiškia keliais aspektais. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso.

15. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia spręstinas ieškovo prašymas atnaujinti terminą palikimui po D. J. mirties priimti.

16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

17. Ieškovas prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti grindžia tuo, kad pavėluotai, t. y. tik 2019 m. liepos mėnesį sužinojo apie motinos mirtį dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės, jo galimybes surašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kreiptis į notarą, ribojo atliekama laisvės atėmimo bausmė, pervežimai iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, teisinių žinių stoka, nedelsdamas kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo ir pateikė pareiškimą teismui. Atsakovė nuosekliai teigė, kad ieškovui apie motinos mirtį buvo pranešta iš karto, laidotuvėse dalyvavo jo žmona, dukros, ji pati su broliu kalbėjusi motinos laidotuvių dieną, jo klausė, ar jis atvažiuosiantis. Analogiškas aplinkybes atsakovė nurodė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu. Jas patvirtino liudytoja apklausta atsakovės dukra G. Š., nurodžiusi, kad matė ieškovo žmoną, R. J., kalbant su A., girdėjusi, kaip mama klausė, ar jis atvyks į laidotuves. Liudytoja E. N. civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog dalyvavo laidotuvėse, domėjosi, kodėl nėra A., lyg jo žmona atsakiusi, kad jis neturėjęs, už ką susimokėti, kad jį atvežtų.

18. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. atsakovė pateikė skundą Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK, prašydama sudrausminti brolį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, dėl jo skambučių jai telefonu. Apklausiama pareigūnų atsakovė nurodė, kad brolis jai skambinęs 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. birželio 22 d., priekaištavęs, kodėl ji tvarkanti po motinos mirties jos daiktus, lankosi jos namuose, teigęs, kad visas motinos turtas bus jo, kalbėjęs įžeidžiamai, šaukęs, jog jie susitiksiantys teisme. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas savo paaiškinime nurodė 2019 m. liepos mėnesį kalbėjęs su seserimi dėl motinos palikimo – sodybų, žemės sklypų, santaupų, buvęs mandagus, pasakęs, jog susitiksiantys teisme. 2019 m. liepos 29 d. ieškovas oficialiai įspėtas dėl savo veiksmų.

19. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, esant labiau tikėtiną aplinkybę, kad ieškovas apie motinos mirtį sužinojo netrukus po jos mirties, o ne kaip pats teigia tik 2019 m. liepos mėnesį iš pokalbio telefonu su sutuoktine (CPK 12, 177, 185 straipsniai). Nors R. J. apklausiama liudytoja (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė su A. jo motinos laidotuvių dieną nekalbėjusi, nežinojusi, kur vyras kalintis, su juo pradėjusi bendrauti tik 2019 m. liepos mėnesį ir pasakiusi jam apie jo motinos mirtį, tačiau tokių jos paaiškinimų, kaip ir paties ieškovo nurodytų analogiškų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti, byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo paaiškinti, apie ką 2019 m. balandžio, birželio mėnesiais kalbėjęs telefonu su seserimi, teigė nepamenantis. Tačiau teismo neįtikina ieškovo paaiškinimai, kad iki 2019 m. liepos mėnesio apie motinos mirtį jo niekas neinformavo, iš pataisos namų skambindavęs draugams, o ne artimiesiems, juolab, tuo laikotarpiu šalys tarpusavyje bendravo, kaip nustatyta, ieškovas skambino seseriai.

20. Per įstatyme nustatytą terminą ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko. Ieškovas neabejotinai žinojo, tai, kad po motinos mirties liko jos nekilnojamasis turtas, turėtos santaupos. Kaip nustatyta iš atsakovės, trečiojo asmens notarės I. B. paaiškinimų, ieškovas žinojo palikimo priėmimo tvarką, terminus, nes pas tą pačią notarę jau buvo tvarkęsis paveldėjimo dokumentus po tėvo mirties. Tai, kad po tėvo mirties jam jau buvo tekę tvarkytis paveldėjimo dokumentus pas notarę, neneigė ir pats ieškovas. Taigi, vertinant ieškovo turimą patirtį tvarkantis paveldėjimo dokumentus, jo veiksmai laiku nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo laikytini aplaidžiais.

21. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad jo galimybes kreiptis į notarą apribojo atliekama laisvės atėmimo bausmė. Notarinių veiksmų atlikimas, teisinės pagalbos gavimas galimas ir pataisos namuose. Nuteistieji turi teisę susirašinėti, teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su prašymais (pareiškimais), skundais ir kt. į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, gauti teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 99-101 straipsniai).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dėl teisinės pagalbos teikimo kreipėsi dar būdamas įkalinimo įstaigoje. 2019 m. lapkričio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu jam suteikta teisinė pagalba. Taigi, net ir teisinės pagalbos, ieškovas kreipėsi ne iš karto po nurodomo sužinojimo apie motinos mirtį 2019 m. liepos mėnesį, o dar po daugiau nei trijų mėnesių. Kaip jau minėta, ieškinys dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisme gautas tik 2020 m. spalio 23 d., t. y. dar praėjus beveik metams.

23. Vertinant tolesnius ieškovo veiksmus, jam siekiant įgyvendinti teisę priimti palikimą, matyti, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu teismas klausė ieškovo nuomonės dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau ieškovas liko prie reiškiamų reikalavimų, nurodė pasirinkęs kitokį teisinį kelią. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo reikalavimai atsakovei buvo atmesti, ieškovas jo apeliacine tvarka neskundė, todėl teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 13 d. Akivaizdu, kad po ieškovui nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jis turėjo apsispręsti dėl tolesnių savo veiksmų įgyvendinant savo teises. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2021 m. liepos 21 d. (el. 1 t., b. l. 171), t. y. praėjus dar daugiau kaip trims mėnesiams po teismo sprendimo paskelbimo, o ieškinys teisme gautas tik 2021 m. gruodžio 1 d. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad teismo sprendimo negavo, tačiau tokie jo argumentai negali būti laikomi pateisinančiais jo paties pasyvų elgesį. Ieškovas pats inicijavo teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo teismo posėdžiuose, jam apie sprendimo paskelbimo laiką ir vietą buvo žinoma, be to, jis turėjo atstovą. Teismo posėdžio metu tokius ieškovo argumentus neigė atsakovė, nurodydama, kad ieškovui apie teismo sprendimą buvo žinoma iš karto po jo paskelbimo, jis pats jai paskambinęs ir ją sveikinęs. Todėl tokios ieškovo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis jo delsimą (CPK 185 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip pagrindą atmesti ieškinį, be kita ko, nurodė ir tai, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 5.8 straipsnyje, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo, kad palikimą priėmė kitas asmuo, ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas pripažįsta, kad šis terminas praleistas, reikšdamas reikalavimą šį terminą atnaujinti. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas reikalavimas buvo reiškiamas ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taigi jau pirmą kartą ieškovui kreipusis į teismą šis įstatyme nustatytas terminas buvo praleistas. Šio termino praleidimo priežastis ieškovas grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir termino palikimui priimti praleidimą.

25. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas o, jeigu praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Ieškovas reikalavimą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti teismui pareiškė praėjus 2 metams 8 mėnesiams po motinos mirties, t. y. palikimo atsiradimo momento. Taip pat jis neabejotinai praleido senaties terminą ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

27. Įvertinus šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, liudytojų, apklaustų teismo posėdyje civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, paaiškinimus, kuriais šalys prašė remtis, darytina išvada, kad terminą palikimui priimti, o ir senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovas praleido dėl subjektyvaus savo pasyvumo, objektyviai nepateisinamo delsimo, galimai turimų įsiskolinimų, apie kuriuos teismo posėdžio metu nurodė atsakovė. Nors ieškovas palikimo neatsisakė, tačiau aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę paveldėti taip pat neatliko. Jo elgesys, vertinant visą termino palikimui priimti praleidimo laikotarpį, neatitinka sąžiningo, rūpestingo asmens veikimo kriterijų, priešingai - laikytinas aplaidžiu, įgyvendinant savo teisę paveldėti. Asmens teisinio išsilavinimo neturėjimas savaime nėra objektyvios aplinkybės, trukdančios priimti palikimą, ypač tokį ilgą laiką. Toks ilgas terminų praleidimo laikotarpis yra visiškai nesuderinamas su terminų, nustatytų tiek palikimui priimti, tiek ginčyti paveldėjimo teisę, paskirtimi. Jų praleidimo nepateisina ir ieškovo nurodomi galimai netinkami advokato sprendimai jį atstovaujant, nes ilgą laikotarpį pats ieškovas jokių aktyvių, tik nuo jo valios priklausiusių veiksmų, kad priimtų motinos palikimą, neatliko (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

28. Termino palikimui priimti atnaujinimas neabejotinai neigiamai paveiktų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dalis palikimo turto – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), yra parduota, sudarytos ilgalaikės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys. Paminėtina ir tai, kad po šalių tėvo mirties būtent vienas ieškovas įgyvendino teisę paveldėti jo palikimą, atsakovė, praleidusi terminą tėvo palikimui priimti, jokių turtinių pretenzijų broliui nereiškė. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pakankamo pagrindo nepaisyti ieškovo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmens, tinkamai ir laiku realizavusio įpėdinio teises, interesų balanso bei paveldėjimo teise užtikrinto turtinių ir neturtinių santykių pereinamumo ir stabilumo. Be to, teismo vertinimu, tai nagrinėjamu atveju atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

29. Netenkinus ieškovo prašymo atnaujinti terminą palikimui po D. J. mirties priimti, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kitus ieškovo reiškiamus reikalavimus. Kaip minėta, teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik tie asmenys, kurie yra įstoję į paveldėjimo teisinius santykius. Ieškovo prašymą dėl termino palikimui priimti po D. J. mirties atmetus, teigti, kad ieškovas į šiuos teisinius santykius įstojo, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl ieškovo ieškinys atmetamas.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. Š. patyrė 1 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (200 Eur už dokumentų analizę ir konsultaciją, 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 Eur už atstovavimą teisme). Atsakovės patirtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Patirtos išlaidos yra būtinos, protingos, pagrįstos. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Ieškinį atmetus, atsakovės A. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

31. Byloje susidarė 19,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Įvertinus tai, kad ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 28 d. sprendimu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, šios išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2, 6 dalys).

32. 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl draudimo atsakovei perleisti ginčo turtą, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti atsakovei A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1700 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0500 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha ploto, pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.