Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovės raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – pratęsti ieškovei valstybinės žemės nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nustatyta, kad 0,2828 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)Drobės g. 25, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)4400-2055-0067, 2010 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)N19-187 vienuolikos metų terminui buvo išnuomotas ieškovei. Nuomos sutartis baigėsi 2021 m. birželio 1 d. Ieškovė 2021 m. gegužės 25 d. prašymu prašė atsakovę pratęsti ginčo nuomos sutartį iki bus išspręstas jos 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymas dėl šio sklypo pardavimo, o atsisakius žemės sklypą parduoti, prašė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2031 m. birželio 1 d. Ieškovės prašymai buvo netenkinti, nurodant, kad prašymas pratęsti nuomos sutartį pateiktas praleidus 3 mėnesių prašymo pateikimo terminą, o pateiktame 2021 m. birželio 18 d. žemės sklypo plane nurodyti pamatai ir rampa nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl ko šis planas nepagrindžia viso žemės sklypo reikalingumo jame esantiems statiniams eksploatuoti. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės 2021 m. liepos 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)8SD-3658-(14.8.125E), 2021 m. liepos 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)8SD-3943-(14.8.125E), 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)lSS-1303-(5.59 E.), kuriais atsisakyta tenkinti jos prašymus, įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove 0,2828 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)4400-2055-0067), esančio (duomenys neskelbtini)Drobės g. 25, Kaune, nuomos sutartį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2031 m. birželio 1 d. arba patenkinti ieškovės 2021 m. gegužės 25 d. prašymą ir pratęsti minėtą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį iki 2031 m. birželio 1 d.

24. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d., t. y. likus beveik metams iki nuomos sutarties termino pabaigos (sutarties termino pabaiga 2021 m. birželio 1 d.), kreipėsi į atsakovę su prašymu parduoti ginčo žemės sklypą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)8SD-5441-(14.8.7) nurodė, kad žemės sklypas ieškovei negali būti parduodamas ne aukciono tvarka, nes jame nėra likusių ieškovei priklausančių pastatų. NŽT direktorius 2021 m. sausio 14d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)1 T-l-(5.38) panaikino atsakovės 2020 m. lapkričio 13 d. raštą ir įpareigojo atsakovės vedėją nustatyti ginčo žemės sklype esantiems ieškovės statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dydį ir priimti sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą jame esantiems statiniams eksploatuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog iki nuomos sutarties termino pabaigos atsakovės vedėjas nustatys ginčo žemės sklype esantiems ieškovės statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dydį ir bus priimtas sprendimas dėl žemės sklypo ar jo dalies pardavimo, tačiau atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovė 2021 m. kovo 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)8SD-1124-(14.8.94) nurodė, kad mažiausias ginčo sklypo dydis, reikalingas statiniui–aikštelei eksploatuoti, atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinio plotą – 0,1211 ha bei informavo, jog turi būti pateiktas žemės sklypo planas dėl žemės sklypo individualaus vertinimo užsakymo. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad ieškovės teisė naudotis 0,2828 ha ploto valstybinės žemės sklypu buvo patvirtinta ne tik 2010 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi, bet ir įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-67-454/2018, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka. Minėtoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovė turi teisę lengvatine tvarka nuomotis šį žemės sklypą iš valstybės. Nenustatyta, kad atsakovė būtų ginčijusi ieškovės nuomojamo žemės sklypo dydį, ar kad būtų pasikreipusi į ieškovę su prašymu pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, motyvuodama tuo, kad ieškovei, sklype nelikus sandėlio, reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas statiniams (aikštelei, valymo įrenginiams) eksploatuoti.

25. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė ilgą laiką žinojo apie sandėlio nugriovimą ir aikštelės įrengimą, ir nors teigė, kad, nugriovus sandėlį, pasikeitė žemės sklypo dydis, kuris būtinas ieškovės statiniams eksploatuoti, nesiėmė veiksmų dėl sutarties modifikavimo ir tokiu savo elgesiu pažeidė gerojo viešojo administravimo principą. Pažymėtina, kad atsakovė tik 2021 m. liepos 12 d. raštu ieškovę informavo, kad negalės tenkinti jos prašymo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo, nors ieškovė, dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui, 2021 m. gegužės 25 d. prašymu atsakovės prašė pratęsti ginčo nuomos sutartį iki bus išspręstas jos 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, o atsisakius žemės sklypą parduoti, prašė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį. Apibendrinant šią dalį laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė privalėjo savalaikiai spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, ar prašymą dėl ginčo valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo. Šiuo atveju atsakovės pasyvus elgesys (beveik metus laiko neatsakymas į ieškovės prašymą ir neigiamo atsakymo pateikimas pasibaigus sutarties terminui) suklaidino ieškovę (minėta, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad jos prašymas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo bus išnagrinėtas iki žemės sklypo nuomos sutarties termino pasibaigimo), todėl būtent dėl atsakovės veiksmų (pasyvaus elgesio) ieškovė formaliai praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į atsakovę dėl nuomos sutarties termino pratęsimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės, kaip nuomininkės, teisių gynimo būdą: atkūrė iki pažeidimo buvusią padėtį – pratęsė nuomos sutarties terminą.

26. Apeliantė taipogi kvestionuoja teismo sprendimo argumentus, susijusius su žemės sklypo dalies, reikalingos ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti, dydžiu. Apeliantei neaišku, kokiais argumentais remdamasis apylinkės teismas sprendė, kad ieškovei vykdant veiklą ginčo žemės sklype yra reikalingas 2020 kv. m dydžio žemės sklypas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodoma argumentacija.

27. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino ne kartą. Atsakovė 2022 m. gegužės 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti, nurodydama, jog pagal Metodiką (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24d. įsakymu Nr. 3D-40 ,,Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“) apskaičiuotas žemės sklypo dalies plotas, kurį būtų galima naudoti veiklai vykdyti, būtų apie 2020 kv. m. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pripažino, jog ieškovei pagal Metodiką apskaičiuotas žemės sklypo dydis yra 2020 kv. m ploto, trečią kartą kreipėsi į matininkus. MB „DVG Planai“ 2022 m. gegužės 16 d. parengė naują žemės sklypo planą, nurodant, kad ieškovė naudotųsi nuomos teise valstybinės žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A, kurios plotas 2020 kv. m, tačiau atsakovė ir su šiuo ieškovės pateiktu planu nesutiko, nurodydama, kad jis yra neracionalus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siekis naudoti valstybinės žemės sklypą pagal jo paskirtį pagal 2022 m. gegužės 16 d. planą neprieštarauja viešajam interesui. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė, užimdama ginčo valstybinį žemės sklypą, atima galimybę šį žemės sklypą išnuomoti kitiems subjektams ir vykdyti valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas ar šį žemės sklypą parduoti ir gauti iš to pajamas į valstybės biudžetą. Priešingų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti kitokias išvadas, atsakovė nepateikė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, ieškovei vykdant veiklą ginčo žemės sklype, jai yra reikalingas 2020 kv. m ploto žemės sklypas.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas sprendime neargumentavo, kaip yra naudojamasi žemės sklypu už aikštelės ribų. Apeliantės tvirtinimu, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad, vykdant veiklą, būtų naudojamasi žemės sklypo dalimi už aikštelės ribų. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už aikštelės ribų esančia žemės sklypo dalimi ieškovė nesinaudoja. Antra, atsakovė nėra atlikusi patikrinimo, kurio metu būtų nustatyta, kad ieškovė veiklą vykdo tik aikštelės ribose. Trečia, ginčo žemės sklype ieškovei priklauso ne tik aikštelė, bet ir inžineriniai statiniai (valymo įrenginiai ir tvora), kurie naudojami aikštelės efektyvumui, funkcionalumui didinti ir reikalingi dėl specifinės ieškovės vykdomos veiklos ir taršos taisyklių reikalavimų. Taigi, priešingai apeliantės teiginiams, ieškovė įrodė, kad už aikštelės ribų esančia žemės sklypo dalimi ji naudojasi.

29. Apeliantės teigimu, teismas sprendime visiškai neargumentavo ir nenurodė, kokiu pagrindu yra naikinami ginčijami aktai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl naikina ginčijamus aktus, t. y. teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti skundžiamus raštus yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl ginčo valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo / pratęsimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi apylinkės teismas nustatė, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, kas buvo įforminta skundžiamais raštais, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos panaikino.

30. Apeliaciniame skunde taipogi kvestionuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atsakovės teigimu, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, visiškai neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, kurios šiuo atveju net nebuvo nurodytos. Apeliantės teigimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante. Kaip matyti iš skundžiamos sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė patyrė 332 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas ir 7 260 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ruošiant procesinius dokumentus, ieškovės prašomą priteisti 7 260 Eur sumą sumažino iki 5 800 Eur ir šią sumą laikė pagrįsta. Taigi, priešingai apeliantės teiginiams, apylinkės teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vadovavosi Rekomendacijose nurodytais dydžiais, bei atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, kad jose yra aiškiai nurodyta, už kokias teisines paslaugas bei už kokio procesinio dokumento parengimą yra mokama ir kokios tai sumos. Taipogi nustatyta, kad sumos už procesinių veiksmų atlikimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, o sumas, kurios viršijo, pirmosios instancijos teismas sumažino. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kartu pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kokia dalimi, jos manymu, būtų teisinga ir pagrįsta sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, o tik deklaratyviais teiginiais tvirtina, kad ši suma mažintina.

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su priimto teismo sprendimo išvadomis, savaime nereiškia, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir yra pagrindas jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34. Atmetus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė. Atsiliepime į apeliacinį skundą ji suformulavo reikalavimą iš atsakovės priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti įrodymai – 2022 m. spalio 11 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui bei 2022 m. spalio 13 d. bankinio mokėjimo pervedimas patvirtina, kad buvo patirtos ieškovės nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos, tačiau šios išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 koeficientas x 1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirčio bruto, kuris sudaro 1 780,5 Eur, kadangi sąskaita išrašyta ir apmokėta 2022 m. spalio mėnesį) = 2 314,65 Eur), todėl mažintinos iki 2 314,65 Eur sumos, kuri priteistina iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvina“, juridinio asmens kodas 135567545, naudai 2 314,65 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiolikos eurų 65 euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.