Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-7655-1019/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-28
Bylos Nr.
e2-7655-1019/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03268-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Ieškovas
If P
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje
Advokatai
Jurgita Mikalauskienė
Civilinė byla Nr. e2-7655-1019/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03268-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.6.1.; 2.6.10.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančio per If P&C Insurance AS filialą, atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdančio veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, veiklą Lietuvoje vykdančio per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančiam veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo teismo jo naudai iš atsakovo priteisti 1536,77 Eur žalos atlyginimo, 112,49 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas, išduodamas L. P. (toliau – Draudėjas) Kasko liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė Draudėjo išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindu valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), Kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos metai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis (duomenys neskelbtini)). Draudimo poliso galiojimo laikotarpis – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Draudėjui vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, nuo trečioje juostoje važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apatinės dalies atitrūko plokščias objektas ir atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) kapotą, o po to į stiklą. Įvykis pripažintas draudžiamuoju; transporto priemonės savininko SIA „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nurodymu transporto priemonės remontą atlikusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 1536,77 Eur draudimo išmoką (remonto kaina su PVM 1736,77 – 200,00 išskaita). Automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojo nerūpestingumas ir neapdairumas pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino, jog jo automobilis neturėtų atsipalaidavusių ar blogai besilaikančių elementų, nepatikrino automobilio būklės prieš pradėdamas kelionę, t. y. neužtikrino saugaus automobilio eksploatavimo. Įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale. Atsakovui buvo siųsta pretenzija. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kad žalą atlyginti atsisako, kadangi automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojas neteisėtų veiksmų neatliko – atsakovo nuomone, vaizdo įraše nėra matoma, jog metalinė dalis skrieja būtent iš po automobilio (duomenys neskelbtini) ratų ar pačio automobilio. Ieškovas nurodo, kad iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad prieš automobilį (duomenys neskelbtini) jokių pašalinių objektų ant kelio nėra, taip pat matosi, kad plokščias tamsus objektas atskrieja iš po šio automobilio apatinės dalies.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir prašo juos atmesti. Į atsakovą buvo kreiptasi pagal transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl svarbu pažymėti, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė. Dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įvykio nėra įrodyta atsakovo apdraustojo civilinė atsakomybė, reglamentuota pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Bylos administravimo metu pateiktas vaizdo įrašas, kuriame nėra matoma, jog metalinė dalis skrieja būtent iš po (duomenys neskelbtini) ratų ar pačio automobilio. Dėl šios priežasties nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ar vairuotojas nebuvo atidus ir/ar rūpestingas. Ieškovas tik remdamasis deklaratyviais teiginiais, kad kažkoks metalinis daiktas pakilo nuo trečioje juostoje važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apatinės dalies, t. y. subjektyviu įsitikinimu, atitrūko plokščias objektas ir atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) kapotą, o po to – į stiklą, daro prielaidas, kad jis patyrė nuostolių ir jam buvo padaryta žala.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-26 nutartimi buvo paskirta (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyvaujant transporto priemonėms (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaizdo įrašas: „priedas_11_įvykio video įrašas.avi“ yra tinkamas vizualiniam tyrimui, vertinant jame užfiksuotus veiksmus/įvykius fiksuotoje erdvėje loginės sekos/eiliškumo prasme. Vaizdo įrašo 224-e kadre nuo vaizdo įrašo pradžios (programos sugeneruotas laikas 00:06.222) užfiksuota, kad po automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ yra netaisyklingos formos objektas. Vėliau, užfiksuotas objektas tolsta nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir juda vaizdo įrašo kairėje pusėje. Objekto padėtis erdvėje, judant iš po automobilio, užfiksuotame vaizdo įraše yra kintančios. Kelių kadrų fragmentai, kuriuose užfiksuotas objektas, yra įvairiose padėtyse. Vaizdo įraše neužfiksuota objektų, kurie būtų atsidaliję nuo pažymėto automobilio ar užfiksuoti pravažiavus pažymėtam automobiliui, eismo juostoje, kurioje judėjo „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše neužfiksuota objektų važiuojamojoje dalyje „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo eismo juostoje nuo pravažiavusio pažymėto automobilio iki padėties, kurioje „(duomenys neskelbtini)“ buvo, kai vaizdo įraše užfiksuotas objektas po juo. Tyrimui nepateikta techninių charakteristikų apie objektą. Pats objektas tyrimui nepateiktas. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti tikslių objekto matmenų. Ant važiuojamosios dalies automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo eismo juostoje vaizdo įraše neužfiksuota objektų, kuriuos galima būtų identifikuoti, kaip atskirus (ne kelio elementus) objektus, kurių forma ir dydis būtų vizualiai artima objektui, kuris užfiksuotas judantis iš po automobilio „(duomenys neskelbtini)“. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar objektas, judantis iš po judančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai buvo pritvirtintas prie šio automobilio ir atsiskyrė užfiksuoto vaizdo įrašo metu ar pradėjo judėti iš po automobilio dėl kitų aplinkybių. Negalima nustatyti, ar užfiksuotas objektas buvo viena iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ detalių. Vaizdo įraše neužfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo trajektorijos keitimo į kitas eismo juostas, staigaus judėjimo greičių pasikeitimo ar kitų aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai vairuojant automobilį turėjo įtakos užfiksuoto objekto judėjimui iš po automobilio. Dėl to konstatuojama, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos užfiksuoto objekto judėjimui iš po automobilio.

2024-10-08 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad atlikta ekspertizė patvirtino, jog jokių objektų prieš (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tai įrodo, kad nebuvo kitų objektų, sąlygų, kad tas objektas galėjo būti iš kitur. Labiausiai tikėtina, kad objektas buvo pamestas (duomenys neskelbtini). Atsakomybės pagrindas – generalinis deliktas. (duomenys neskelbtini) valdytojas privalėjo užtikrinti, kad automobilio dalys būtų pritvirtintos, kad nedarytų žalos. Savininko veiksmų, kad automobilis būtų saugus eksploatuoti, ekspertas nevertino. Automobilio (duomenys neskelbtini) valdytoja neužtikrino automobilio saugios būklės. Tai, kad nuo automobilio apatinės dalies atsiskyrė detalė ir atsitrenkė, neužfiksuota. Iš vaizdo įrašo matosi, kad atskrieja objektas. Galėjo patekti po automobiliu, jei gulėtų ant kelio, tačiau iš vaizdo įrašo nėra matyti. Labiausiai tikėtina išvada, kad objektas buvo iš po (duomenys neskelbtini) automobilio. Nesimato, kad atskriejo iš kitos kelio pusės, be to, yra kelio atitvaras. Detalė plokščia, gal dugno apdailos detalė. Neklausė kliento, kodėl nepaėmė daikto; klientas nesuprato, kas įvyko. Sustojo, bet negrįžo į įvykio vietą. Kvietė policiją, bet irgi neieškojo detalės. Pagal detalės plokštumą gali būti kaladėlė, bet panašu į dugno detalę. Negali daryti kategoriškos išvados, kad detalė yra (duomenys neskelbtini). Versija, kad galėjo atskristi iš kitos kelio pusės, mažiau tikėtina, nes nesimato, yra apsauginė tvorelė. Labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) dalis. Nebuvo iš vairuotojo pusės veiksmų, bet jei nestipriai laikėsi, galėjo atsikabinti bet kada. Žalos dydis neginčijamas. Įrodo remonto sąmatos sąskaita, nuotraukos ir draudimo išmokos išmokėjimas. Prievolę atlyginti žalą grindžia vaizdo įrašu ir ekspertizės aktu.

2024-10-08 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad įvykis administruotas pagal Kasko draudimą, kai žalos atlyginimui nebūtina įrodyti civilinę atsakomybę. Kreipusis į atsakovą, atsakė, kad turi būti įrodyta civilinė atsakomybė – įrodymai tik žalos, kitų sąlygų neįrodė. Nėra pagrindo pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Ieškinys po (duomenys neskelbtini) m. Nėra pagrindo neigti žalos dydžio, nes jau automobilis sutaisytas, nėra kaip patikrinti. Apsunkinta galimybė atsikirsti. Pagal vaizdo įrašą nesutinka, kad detalė atsiskyrė nuo (duomenys neskelbtini). Tą konstatavo ANK. Nėra sąsajų, kad įvykį sukėlė automobilio detalė. Nukentėjęs asmuo pats nesuprato, kas įvyko, sustojo ne iš karto. Tik prielaidos. Ekspertas nurodė, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) vairuotojo kažkokių veiksmų, kad detalė atsiskirtų. Matosi, kad pakilo detalė, bet neteisėtų veiksmų vairuotojo nėra. Nėra faktinių duomenų, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio atsiskyrė detalė. Įvykis nėra draudžiamas pagal Privalomojo draudimo įstatymą. Niekas nepatvirtino, kad draudėjo aplaidumas sąlygojo įvykį. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) buvo netvarkingas, pažeistas. Žalos ekspertas mano, kad gal kaladėlė, bet neįmanoma, kad tiesiog iškristų. Vairuotojas net nesureagavo. Greičio nebuvo. Atsakovo atstovas nurodė, kad ekspertas nepasakė, kokia detalė. Policija apsiklausė vairuotoją, nenustatė, kad atsakingas. Filmuojant kitu kampu, būtų vaizdas kitas. Ekspertas nesakė, kad detalė pakilo nuo automobilio, o fiksavo, kad iš po automobilio. Matosi, kad priešprieša važiavo kitas automobilis, bet vaizdo įraše kampas toks, kad nesimato. Nepripažinus draudžiamuoju įvykiu, automobilio neapžiūrėjo. Buvo praėję 4 mėn. po įvykio. Ieškovas kreipėsi jau išmokėjęs išmoką. Ieškovas remiasi subjektyviais teiginiais, kliento paaiškinimais, kad objektas atsiskyrė nuo (duomenys neskelbtini). Tą paneigia: 1) policijos išvada (apklausiamas (duomenys neskelbtini) vairuotojas); nepripažino eismo įvykiu; 2) eksperto išvadoje nėra duomenų, kad detalė atsiskyrė nuo (duomenys neskelbtini). Dėl žalos kreipėsi tik išmokėjus išmoką, nenustatė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje draudžiamojo įvykio. Nebuvo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje draudėjo jokių neteisėtų veiksmų, kad kiltų civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas, išduodamas L. P. (toliau – ir Draudėjas) Kasko liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė Draudėjo išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindu valdomą automobilį (duomenys neskelbtini), Kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis (duomenys neskelbtini)). Draudimo poliso galiojimo laikotarpis – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Draudėjas ieškovui (duomenys neskelbtini) pranešė apie (duomenys neskelbtini) įvykusį įvykį (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pranešime nurodė, kad, važiuojant (duomenys neskelbtini) g, staiga kažkas atsitrenkė į stiklą, nesuprato, kas nutiko; nei vienas automobilis nesustojo aplink, eismas vyko toliau (el. bylos failas 1, b. l. 10). Ieškovo teigimu, Draudėjui vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta, nuo trečioje juostoje važiuojančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis (duomenys neskelbtini)), apatinės dalies atitrūko plokščias objektas ir atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) kapotą, o po to – į stiklą. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad, atlikus objektyviai galimus veiksmus, nėra galimybės nustatyti duomenis, koks daiktas įtakojo nukentėjusiojo automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimą bei iš kur tas objektas atsirado; automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) galimai važiavo (duomenys neskelbtini) g., tačiau patikino, kad jos automobilis yra visiškai tvarkingas, jokių remontų nereikalaujantis, apie įvykį nieko pasakyti negalėjo (el. bylos failas 1, b. l. 11-12). Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju, (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudimo išmoką (el. bylos failas 1, b. l. 22).

Taigi, bylos duomenimis, ieškovas išmokėjo išmoką draudėjui pagal Kasko draudimo sutartį. Turto draudimo sutartis (šiuo atveju – transporto priemonės Kasko draudimo sutartis) yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ir/ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.

Ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką pagal Kasko draudimo sutartį, reiškia reikalavimą atsakovui pagal automobilio (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Subrogacijos instituto esmė lemia, kad turtui padarytą žalą atlyginęs draudikas, reikšdamas subrogacinį reikalavimą, turi tiek pat ir ne daugiau teisių, kiek jų būtų turėjęs pats nukentėjusio turto draudėjas (naudos gavėjas), kadangi, išmokėjęs išmoką dėl žalos atlyginimo pagal draudimo sutartį, draudikas įstoja į prievolinį santykį vietoje savo draudėjo (subjekto, įgijusio reikalavimo teisę į kaltąjį asmenį).

Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes, atsakovo vertinimu, atsakovo draudėjui nekyla civilinė atsakomybė.

Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga pasireiškia tuo, kad nukentėjusio trečiojo asmens dėl eismo įvykio patirtą žalą atlygins draudikas, jei už ją atsakingam transporto priemonę naudojusiam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė ir nėra įstatyme nustatytų sąlygų, atleidžiančių draudiką nuo išmokos mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-823/2022).

Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovui, pareiškusiam ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovui, tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo teigimu, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valdytoja rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo šios transporto priemonės, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo (neužtikrino saugaus automobilio eksploatavimo), t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl to buvo padaryta žala ieškovo draustam turtui.

Ieškovas įrodinėjo, kad žala automobiliui (duomenys neskelbtini) padaryta objektu (metalinis daiktas, galimai stabdžių kaladėlė), kuris atitrūko nuo (duomenys neskelbtini) apatinės dalies, šias aplinkybes grindė (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriumi padarytu vaizdo įrašu. Atlikus vaizdo įrašo ekspertizę, akte konstatuota, kad iš vaizdo įrašo negalima nustatyti, ar objektas, judantis iš po judančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai buvo pritvirtintas prie šio automobilio ir atsiskyrė užfiksuoto vaizdo įrašo metu ar pradėjo judėti iš po automobilio dėl kitų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, koks objektas padarė žalą (CPK 178 straipsnis). Ekspertizės akte nurodyta, kad tyrimui nepateikta techninių charakteristikų apie objektą; pats objektas tyrimui nepateiktas. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti tikslių objekto matmenų, identifikuoti objekto. Byloje taip pat nėra duomenų, ar vaizdo įraše užfiksuotas objektas buvo viena iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ detalių. Teismo vertinimu, tai, jog vaizdo įraše ant kelio dangos priešais (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių objektų, savaime nereiškia ir nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad objektas atitrūko nuo (duomenys neskelbtini) apatinės dalies. Ekspertizės akte konstatuota, kad vaizdo įraše neužfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo trajektorijos keitimo į kitas eismo juostas, staigaus judėjimo greičių pasikeitimo ar kitų aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai vairuojant automobilį turėjo įtakos užfiksuoto objekto judėjimui iš po automobilio. Dėl to Ekspertizės akte padaryta išvada, kad iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos užfiksuoto objekto judėjimui iš po automobilio.

Įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo draudėjui žala padaryta atsakovo draudėjo neteisėtais veiksmais. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Nagrinėjamu atveju, ieškovui neįrodžius atsakovo draudėjo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį atmetus, spręstina dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė