- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-216-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00260-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) Komunikacijos skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Institucijos vyriausioji specialistė (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 5 d. R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – ir Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 60 straipsnio 1 dalį už tai, kad buvo pažeistos Inksto transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-381 „Dėl Inksto transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nuostatos, atliekant mirusio donoro (donoro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir recipiento poros parinkimą inksto transplantacijai. 2018 m. lapkričio 24 d. 17.00 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) gydytojai nefrologai S. G. ir A. B.- (duomenys neskelbtini) pakartotinio kvietimo metu recipientus kvietė nesilaikydami Inksto donoro ir recipiento poros parinkimo procedūros protokolo I dalyje nurodytos pirmumo tvarkos. Buvo kviečiami tik (duomenys neskelbtini) arba šalia (duomenys neskelbtini) gyvenantys recipientai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną R. J. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad jo veikoje nėra ANK 60 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas darė išvada, kad R. J. veiksmuose nenustatytas ANK 60 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia. Taip pat Kauno apylinkės teismas nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokias konkrečiai įsakymo normas pažeidė R. J., kuo pasireiškė jo neteisėta veika. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos tvarkos, kuriose nustatyta suaugusiųjų, sergančių inkstų ligomis, kuriems reikalinga transplantacija, diagnozavimo ir gydymo eiga šioje gydymo įstaigoje, bei užtikrinta, kad atsakingi asmenys tinkamai koordinuotų, organizuotų ir užtikrintų, kad (duomenys neskelbtini) teikiamos organų ir audinių transplantacijos paslaugos atitiktų teisės aktuose asmens sveikatos įstaigoms keliamus reikalavimus, nustatytos šių atsakingų asmenų teisės ir pareigos. Taip pat norminiais aktais buvo paskirti atsakingi asmenys, reglamentuota organų transplantacijos eiga, joje dalyvaujančių specialistų veiksmai. Teismas padarė išvadą, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, atlikto tyrimo metu nebuvo sprendžiama, ar nagrinėjamas atvejis negali būti vertinamas kaip ANK IV skyriuje numatyta aplinkybė – pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (ANK 19 straipsnis), t. y. siekiant išsaugoti donoro organo tinkamumą bei atitinkamo recipiento sveikatą, suderinus veiksmus su Institucijos atsakingu darbuotoju. Tačiau šis atvejis nėra reglamentuotas nei Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo, nei kituose poįstatyminiuose aktuose, jis nėra ir uždraustas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažinti R. J. kaltu dėl ANK 60 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą.
3.1. Skunde teigiama, jog byloje yra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas ir nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą. Taip pat skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atlikto tyrimo metu nebuvo sprendžiama, ar nagrinėjamas atvejis negali būti vertinamas kaip pateisinama profesinė ir ūkinė rizika pagal ANK 19 straipsnį, siekiant išsaugoti donoro organo tinkamumą bei atitinkamo recipiento sveikatą. Teisės aktai nenumato jokių išimčių, nesilaikyti Inksto donoro ir recipiento poros parinkimo procedūros protokolo I dalyje nurodytos pirmumo tvarkos. Pažymima, kad priimant sprendimą nesilaikyti sudarytos recipientų eilės, nepagalvota apie galimą žalą recipientams, kurie nebuvo kviesti į inksto donoro recipiento poros parinkimą, pažeistus jų teisėtus lūkesčius.
3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nes nevykdė pareigos būti aktyviam renkant įrodymus, dėl to nebuvo surinkti akivaizdžiai egzistuojantys įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino apelianto byloje pateiktų įrodymų, t. y. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išrašų/siuntimų, R-D poros parinkimo protokolo, pavojingų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesu, registravimo žurnalo išrašo, skubaus pranešimo apie įtariamus pavojingus nepageidaujamus reiškinius, kurie patvirtina, kad inkstų transplantacijos metu buvo priimtas sprendimas apeiti recipientų eilę. Teismas nepagrįstai skyrė didesnę įrodomąją reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniams paaiškinimams, nei kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie paneigia minėtuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.
3.3. Skunde teigiama, kad vadovaujantis Transplantacijos įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, (duomenys neskelbtini) įstatais, Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-401 patvirtinto Pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir (ar) pavojingus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesu ir pagalbiniu apvaisinimu, tvarkos aprašo 8.2 punktu, R. J. galėjo ir privalėjo transplantacijos procesą, susijusį su nepageidaujamu reiškiniu, kontroliuoti bei nutraukti. R. J., kaip visos (duomenys neskelbtini) vadovas neabejotinai turėjo ir privalėjo žinoti susidariusią situaciją aptariamo transplantacijos proceso metu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią administracinio teisės pažeidimo kilimui. Todėl R. J. veiksmuose yra visi būtinieji ANK 60 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai ir jis yra tinkamas šio nusižengimo subjektas.
3.4. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė konkrečiai atsakingo asmens, kuris būtų atsakingas už susidariusią situaciją, kai buvo priimtas sprendimas nesilaikyti recipiento ir donoro parinkimo tvarkos. Be to, teismas tik deklaratyviai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymais patvirtinti pareigybės aprašymai, t. y. norminiais aktais buvo paskirti atsakingi asmenys. Institucijos nuomone, teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyti atsakingi asmenys už nusižengimo padarymą.
Atsiliepimas
4. R. J. atsiliepime prašoma Institucijos apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog Protokole, Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teisme Institucija neįvardino jokių konkrečių R. J. veiksmų ar neveikimo, kuriais jis padarė administracinį nusižengimą. Protokole nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo sudėtis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Protokolo turinys neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra aiškiai suformuluotas kaltinimas, t. y. nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu R. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 60 straipsnio 1 dalyje. Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai nevertino, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teisena negalima (ANK 591 straipsnio 4 punktas). Tuo tarpu, apeliaciniame skunde kaltinimas jau formuojamas visiškai naujai, kas sudaro R. J. procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantijos pažeidimą ir yra nesuderinamas su ANK 563 straipsnyje numatyta administracinių nusižengimų teisenos paskirtimi.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad nei R. J., nei (duomenys neskelbtini) neneigė, kad antrojo kvietimo metu potencialūs recipientai buvo kviečiami pagal naują eilę. Tačiau priešingai nei nurodo Institucija, tokie veiksmai buvo atliekami tik iš anksto suderinus juos su Institucija ir, tik Institucijai patvirtinus tokią naują recipientų kvietimo eilę, (duomenys neskelbtini) nefrologai pradėjo antrąjį kvietimą. Taigi, sprendimą nesilaikyti pažeidimu laikomos pirmumo tvarkos priėmė pati Institucija, kuri pritarė konsiliumo siūlymui dėl galinčios kilti grėsmės potencialių recipientų saugumui ir siekiant išsaugoti abu inkstus. Šias aplinkybes patvirtina telefoninio pokalbio įrašas (2018 m. lapkričio 24 d. 17.35 val. (laikas apytikris) prasidėjęs telefoninis pokalbis tarp (duomenys neskelbtini) transplantacijos koordinatoriaus A. B. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Institucijos budinčio koordinatoriaus (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio išreikalavimo byloje buvo prašyta. Be to, Institucija nė viename savo dokumente ne tik neneigė tokio duoto leidimo dėl kitokios eilės sudarymo, bet ir dėl jo iš vis nepasisakė.
4.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde netinkamai cituojamas Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-401 patvirtinto Pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir (ar) pavojingus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesu ir pagalbiniu apvaisinimu, tvarkos aprašo 8.2 punktas, nes jame vadovui nustatyta pareiga paskirti asmenį, o ne pačiam asmeniškai nutraukti transplantacijos procesą. Atsiliepime pažymima, kad transplantacijų procesas (duomenys neskelbtini) yra pilnai reglamentuotas vidiniais teisės aktais (įskaitant, atsakingų asmenų paskyrimą, funkcijų nustatymą). Be to, Institucijos pozicija, kai didžiausios daugiaprofilinės įstaigos Lietuvoje vadovui perkeliama pareiga asmeniškai (tiesiogiai) sukontroliuoti kiekvieną įstaigoje vykstančią procedūrą ir tiesioginiu dalyvavimu visą parą užkirsti kelią bet kokiai bent kiek kitokiai eigai, yra nesuderinama su konstituciniu imperatyvu, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.
4.4. Atsiliepime nurodoma, jog teismas buvo aktyvus, nagrinėjo abiejų šalių pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios vertės. Argumentų, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs įrodymus, Institucija nepateikia, o apsiribojama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog nebuvo surinkti akivaizdžiai egzistuojantys įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes. Tačiau nenurodo nei kas tie akivaizdžiai egzistuojantys įrodymai, nei detalizuoja aplinkybes, kurias jie galėtų paneigti arba patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutikdama su priimtu teismo nutarimu, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. J. veikoje nėra ANK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo požymių.
7. ANK 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystę, paėmimą, ištyrimą, apdorojimą, konservavimą, laikymą, parinkimą, paskirstymą, transplantaciją, šalinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, darbdaviams nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
8. ANK 609 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų nurodytų duomenų, turi būti nurodomas ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016; administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Pažeidimo esmė pagal ANK 609 straipsnio prasmę – tai administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių visuma.
10. Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokolas R. J. surašytas 2019 m. vasario 5 d. pagal ANK 60 straipsnio 1 dalį dėl to, kad buvo pažeistos Inksto transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-381 „Dėl Inksto transplantacijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos, atliekant mirusio donoro (donoro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir recipiento poros parinkimą inksto transplantacijai. 2018 m. lapkričio 24 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini) gydytojai nefrologai S. G. ir A. B.- (duomenys neskelbtini) pakartotinio kvietimo metu, recipientus kvietė nesilaikydami Inksto donoro ir recipiento poros parinkimo procedūros protokolo I dalyje nurodytos pirmumo tvarkos. Buvo kviečiami tik (duomenys neskelbtini) arba šalia (duomenys neskelbtini) gyvenantys recipientai. Tačiau, kaip matyti iš Protokolo turinio, galimai R. J. padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, t. y. Protokole nėra nurodyta, kokią būtent neteisėtą veiką atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokia Aprašo norma nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista. Be to, iš 2019 m. sausio 31 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinimas truko net 2 mėnesius, tačiau nei jame, nei surašytame Protokole nėra nurodyta, kad buvo gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. paaiškinimas dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad Institucija kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį dėl paaiškinimų pateikimo. Taigi, toks Institucijos surašytas Protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.
12. Nagrinėjamu atveju Institucija apeliaciniame skunde naujai formuluoja kaltinimą nurodydama, jog R. J., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrinęs, kad (duomenys neskelbtini) gydytojai (darbuotojai) atlikdami mirusio donoro ir recipiento poros parinkimą inksto transplantacijai, laikytųsi Inkstų transplantacijos aprašo nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 60 straipsnio 1 dalyje. Tokios aplinkybės R. J. atžvilgiu surašytame Protokole nebuvo nurodytos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde R. J. atžvilgiu kaltinimas iš esmės buvo papildytas naujomis esminėmis veikos aplinkybėmis, t. y. nurodant aplinkybes, kaip pasireiškė R. J. galimai neteisėta veika. Taigi, apeliaciniame skunde bandoma pakeisti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimo turinį ir tokiu būdu pasunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir turėti galimybes pasirengti gynybai.
13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Institucija, tiek surašiusi ANK 609 straipsnio reikalavimų neatitinkantį Protokolą, tiek apeliaciniame skunde keisdama Protokole nurodytą kaltinimą, neužtikrino administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo (ANK 566 straipsnis, 577 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
15. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Teismų praktikoje pažymima, jeigu bent vieno administracinio nusižengimo sudėties požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).
16. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, bei pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 60 straipsnio 1 dalį nutraukė nustatęs, jog R. J. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo visų sudėties požymių. Kaip jau minėta anksčiau, Institucijos surašytame Protokole nebuvo nurodyta, kokią neteisėtą veiką padarė R. J., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vadovaujantis teisės aktais, tame tarpe ir Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-401 patvirtintu Pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir (ar) pavojingus nepageidaujamus reiškinius, susijusius su audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesu ir pagalbiniu apvaisinimu, tvarkos aprašu, (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymais buvo patvirtinti vidiniai norminiai aktai, kuriais nustatyta organų transplantacijos eiga, paskirti atsakingi asmenys, bei nurodyti jų ir kitų specialistų veiksmai. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarime pagrįstai nurodė, jog R. J. veiksmuose nėra ir ANK 60 straipsnio 1 dalies subjektyviojo požymio – kaltės, kadangi jis, nors ir yra (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius, neprivalėjo asmeniškai visą parą kontroliuoti kiekvieną įstaigoje vykstančią procedūrą, nes tam buvo paskirti atsakingi asmenys. Taigi, nagrinėjamoje byloje R. J. veiksmuose nėra visų būtinųjų ANK 60 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.
18. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimai padarytą pažeidimą, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
19. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Taip pat Institucija nenurodė, kokius dar papildomus įrodymus turėjo surinkti pirmosios instancijos teismas ir kokias reikšmingas aplinkybes jie galėtų patvirtinti ar paneigti.
20. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei teisingai nustatė, jog R. J. veikoje nėra visų ANK 60 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių. Dėl to daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti ar naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, R. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.