Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutarties perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-475-486/2018, kurioje A. K. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, prokurorui procesiniams trūkumams šalinti

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-19 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, grąžino prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo ir kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamajame akte A. K. inkriminuotos vagystės kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nors nusikaltimo objektas – degalai, yra tas pats, tačiau turtas buvo grobiamas ne iš to paties šaltinio, visiškai skirtingu laiku, žala padaryta ne tam pačiam savininkui, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju nėra padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, o atskiros nusikalstamos veikos. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, prokurorės atliktas nusikalstamų veikų kvalifikavimas akivaizdžiai trukdo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Prokurorė skunde prašo panaikinti 2018-01-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, kad teismo nurodytas vienintelis kaltinamojo akto trūkumas ir tuo pačiu esminis BPK pažeidimas – tai, kad kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai kaltinamajame akte įvertinti kaip tęstinis nusikaltimas, o ne atskiros nusikalstamos veikos. Teigia, kad teismo išvada dėl, teismo nuomone, neteisingo kaltinimo iš esmės susijus su kaltinimo faktinių aplinkybių vertinimu, o tai, pasitvirtinus tokiai pozicijai, teismas gali įvertinti baigiamajame akte. Grąžinti bylos tokiu pagrindu prokurorui nebūtina. Prokurorės nuomone, tai yra tęstinis nusikaltimas, esant nors menkiausiai teismo abejonei, prokurorė yra pasirengusi pakeisti kaltinimą, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, tuomet, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis teismo gali būti pripažintas kaltu remiantis tiek prašyme pakeisti kaltinimą, tiek kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, taip pat keisti kaltinimą savo iniciatyva.Atsiliepimų į skundą kaltinamasis A. K. prašo atmesti prokurorės skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-696/2016). Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012).Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-254/2013). Nagrinėjamu atveju, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pateiktas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme. Žemesnės instancijos teismas grąžino baudžiamąją bylą prokurorei trūkumams pašalinti iš esmės nurodydamas tik vieną trūkumą – prokurorės atliktą A. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis padarė ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bet keletą savarankiškų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorei, aukštesnės instancijos teismas galimai padaryto nusikaltimo aplinkybes vertina tik tiek, kiek to reikia nustatyti ar nebuvo pažeisti BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, A. K. yra kaltinamas tuo, kad per 25 dienas padarė 23 degalų vagystes. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos buvo daromos itin intensyviai, panašiu laiku ir tapačiu būdu. Baudžiamojoje byloje pateiktame kaltinamajame akte, galimai padarytos vagystės aprašytos išsamiai, nurodyta vieta, laikas, padarymo būdas, padariniai. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Įstatyme tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Sutiktina, kad skirtingiems subjektams atliekant nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pozicijos dėl teisės taikymo klausimų gali išsiskirti, tačiau vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nesutinka su prokurorės kaltinamajame akte išdėstytu nusikalstamų veikų kvalifikavimu savaime nereiškia, kad pats kaltinamasis aktas yra su trūkumais ir dėl to bylos negalima nagrinėti teisme. Baudžiamosios bylos perdavimas prokurorei vien dėl šios priežasties reikštų formalų teismo sprendimą ir nepagrįstai ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę. Kaip teisingai nurodyta pateiktame skunde, esant nors menkiausiai teismo abejonei, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, kaltinimas gali būti pakeistas bylą nagrinėjant teisme. Tuomet, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis teismo gali būti pripažintas kaltu remiantis tiek pakeistu kaltinimu, tiek kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Įvertinus tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismo nurodytas kaltinamojo akto trūkumas netrukdo bylos nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 nutartį perduoti baudžiamąją bylą prokurorui panaikinti bei baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.