Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos J. K. kaltinamuoju aktu byloje Nr. 01-1-0 03611-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-13, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu VOLVO, valstybinis numeris BE990JC, atvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią degalinę „VIADA LT“ Vilniuje, kur, slėpdamas veidą po kapišonu įsipylė 53,90 l dyzelino už 58,05 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-20, apie 16.23 val., automobiliu VOLVO V40, valstybinis numeris BE990JC, atvažiavo į AB priklausančią Šumsko degalinę Vilniuje, Juodasis kelias 32, kur, slėpdamas veidą po kapišonu, 7-oje kolonėlėje įsipylė 69,37 l dyzelino už 75,34 Eur (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-21, apie 14.23 val., automobiliu VOLVO, valstybinis numeris BE990JC, atvažiavo į UAB priklausančią degalinę „S. G.“, Vilniuje, Gariūnų g. 45, kur slėpdamas veidą po kapišonu įsipylė 80,54 l dyzelino už 87,47 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu VOLVO, valstybinis numeris BE990JC, atvažiavo į UAB „priklausančią degalinę Vilniuje, 12, kur, slėpdamas veidą po kapišonu įsipylė 39,57 l dyzelino už 43,01 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu VOLVO, valstybinis numeris BE990JC, atvažiavo į UAB „VIADA LT“ priklausančią degalinę „VIADA LT“, Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 30a, kur, slėpdamas veidą po kapišonu įsipylė 75,56 l dyzelino už 81,38 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jis, 2017-01-30, apie 15.34 val., automobiliu VOLVO svetimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „“ priklausančią degalinę „VIADA LT“ Vilniuje, G, kur, nenustatytas asmuo slėpdamas veidą po kepure 3-oje kolonėlėje įsipylė 98,99 l dyzelino už 106,61 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jis, 2017-01-30, apie 17.43 val., automobiliu VOLVO, svetimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę „S. G.“, Vilniuje, Gariūnų g. 45, kur, nenustatytas asmuo slėpdamas veidą po kepure įsipylė 93,21 l dyzelino už 105,79 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-31, apie 12.19 val., automobiliu VOLVO svetimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „VIADA LT“ priklausančią degalinę „VIADA LT“ Vilniuje, Gariūnų g. 16a, kur, slėpdamas veidą po kepure 1-oje kolonėlėje įsipylė 84,25 l benzino už 98,07 Eur sumą (vieno litro kaina 1,16 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-31, apie 18.15 val., automobiliu VOLVO, valstybinis numeris nenustatytas, atvažiavo į UAB „EMSI“ priklausančią degalinę „EMSI“ Vilniuje, Grigiškėse, Neravų km., kur, slėpdamas veidą po kapišonu, 1-oje kolonėlėje įsipylė 65,16 l dyzelino už 70,37 Eur (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis, 2017-01-31, apie 21.14 val., automobiliu VOLVO svetimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „“ priklausančią degalinę „S. O. uostas“, Vilniuje, kur, slėpdamas veidą po kapišonu įsipylė 108,05 l dyzelino už 117,34 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jis, 2017-01-31, apie 21.32 val., automobiliu VOLVO, svetimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į priklausančią degalinę „S. G.“, Vilniuje, kur, nenustatytas asmuo slėpdamas veidą po kepure įsipylė 13,03 l dyzelino už 14,15 Eur sumą (vieno litro kaina 1,08 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu jis, 2017-02-01, apie 10.39 val., automobiliu VOLVO, svetimu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atvažiavo į UAB „Circle K Lietuva“ priklausančią degalinę „S. O. uostas“, Vilniuje, Eišiškių pl. 11, kur, nenustatytas asmuo slėpdamas veidą po kepure įsipylė 100,06 l dyzelino už 115,57 Eur sumą (vieno litro kaina 1,15 Eur) ir už įsipiltus degalus nesumokėjęs, nuvažiavo.

Šiais veiksmais A. K. atvirai pagrobė 1608,47 Eur bendros vertės svetimą, t. y. UAB „y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Ši baudžiamoji byla Nr. 1-475-486/2018 perduotina prokurorei, kadangi neatitinka LR (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų ir yra kitų esminių pažeidimų.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja LR (duomenys neskelbtini) str. Pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR (duomenys neskelbtini) str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Reiškia, teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant 2 sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės LR (duomenys neskelbtini) str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymima, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame LR BK straipsnyje (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės LR (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008, „Teismų praktika“ Nr. 30, p. 328). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti LR BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011.

V. B. proceso kodekso nuostatomis, perduodant bylą prokurorui būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad prokurorės vertinimu A. K. yra įvykdęs vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. Susiklosčiusioje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, vertinamas atskirai, atitinka to paties LR BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (Lietuvos A. T. byla Nr. 2K-307/2007). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-433/2012).

Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nors nusikaltimo objektas – degalai, yra tas pats, tačiau turtas buvo grobiams ne iš to paties šaltinio, visiškai skirtingu laiku, žala padaryta ne tam pačiam savininkui, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju nėra padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, o atskiros nusikalstamos veikos

Paminėtų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų teisiamojo posėdžio metu pašalinti nėra galimybės, o paminėti pažeidimai akivaizdžiai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių baudžiamoji byla perduotina prokurorei aukščiau nurodytiems procesiniams trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 234 str. 2 d.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-475-486/2018 perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei Julijai J. K. procesiniams trūkumams šalinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.