Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – V. Y., jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. Y. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29526-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29526-2025 (toliau – ir Nutarimas) V. Y. pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad ji 2025 m. balandžio 23 d., 9.00 val., Vilniaus rajono sav., Kyviškės-Valčiūnai pervažoje (7+206 km), vairuodama automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą, esant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat, vairavo neturint teisės vairuoti. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 168 punktus. V. Y. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. Y. buvo paskirta galutinė nuobauda – 460 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal šiuo metu galiojančias bei viešai VĮ „Regitra“ skelbiamas taisykles, vairuotojų pažymėjimai, išduoti (duomenys neskelbtini), galioja Lietuvos Respublikoje, o nuo 2023 m. spalio 22 d. įsigaliojo Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl nacionalinių vairuotojo pažymėjimų abipusio pripažinimo ir keitimo (toliau – ir Susitarimas). Pagal šio Susitarimo 1 straipsnį, šalys susitarė, kad jos pripažįsta ir leidžia keisti nacionalinius vairuotojo pažymėjimus, kurie nėra laikini, yra galiojantys ir buvo išduoti šalių valstybių kompetentingų institucijų pagal susitariančiųjų šalių valstybių teritorijoje galiojančius teisės aktus jų piliečiams, kurie nuolat gyvena kitos susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje. Be to, remiantis Susitarimo 5 straipsniu, vairuotojo pažymėjimo turėtojas, norėdamas pakeisti vairuotojo pažymėjimą, kitos susitariančiosios šalies valstybės kompetentingai institucijai turi pateikti tik atitinkamus dokumentus, perlaikyti egzamino nereikia. Tokiu atveju reikalaujama pateikti: a) galiojantį dokumentą, patvirtinantį nuolatinę gyvenamąją vietą kitos susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje; b) prašančiojo asmens galiojančio vairuotojo pažymėjimo originalą ir jo patvirtintą vertimą į kitos susitariančiosios šalies valstybės, kurioje bus keičiamas vairuotojo pažymėjimas, kalbą remiantis kitos susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje taikomais teisės aktais; c) galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą; d) vairuotojo pažymėjimo keitimo mokesčio ar mokesčio už paslaugas sumokėjimą patvirtinančius dokumentus; e) kitus kitos susitariančiosios šalies valstybės kompetentingos institucijos reikalaujamus dokumentus, remiantis tos susitariančiosios šalies valstybės teritorijoje taikomais teisės aktais.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja V. Y. nagrinėjamo įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, remiantis galiojančiu (duomenys neskelbtini) išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad V. Y. skundžiamu nutarimu buvo nepagrįstai pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad ji 2025 m. balandžio 23 d., 9.00 val., Vilniaus rajono sav., Kyviškės-Valčiūnai pervažoje, vairavo automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama tokios teisės. Taigi jai nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalis – 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Be to, pareiškėja skundžiamu nutarimu taip pat pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji minėto įvykio metu kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą, esant draudžiamam šviesoforo signalui. Šis faktas yra patvirtintas byloje esančių įrodymų visuma, kurių teismas išsamiau nenagrinėja, kadangi V. Y. pripažįsta savo kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą. Teismui abejonių dėl jos kaltės taip pat nekilo. Vis tik, pareiškėjos nuomone, jai buvo pritaikyta per griežta atsakomybę ir skunde ji prašo šioje dalyje nutarimą pakeisti – paskirti minimalią administracinę nuobaudą (baudą) bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisių atėmimo laikotarpį kiek įmanoma trumpesniam laikui.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> įvažiavimas į geležinkelio pervažą, esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis <......>, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Remiantis ANK 421 straipsnio 2 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos V. Y. padarytas administracinis nusižengimas savo esme yra šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, keliantis realų pavojų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Šis KET pažeidimas buvo įvykdytas Vilniaus rajone, darbo dieną, ryte, už pareiškėjos automobilio bei priešingoje eismo juostoje stovint kitiems automobiliams. Pastebėtina, jog pareiškėja pradėjo važiuoti net galutinai nepakilus užtvarui, kitoms transporto priemonėms tebestovint. Kitos transporto priemonės, kurios stovėjo prie geležinkelio pervažos faktiškai judėti (važiuoti) pradėjo tik tada, kai pareiškėja jau buvo visiškai pervažiavusi geležinkelio pervažą. Remiantis KET 168 punktu, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, o pagal KET 73.11 punktą, raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas buvo padarytas šviesiu paros metu, esant geroms oro sąlygoms ir matomumui, nei kiti objektai, nei oro sąlygos ar paros metas neturėjo kliudyti pareiškėjai matyti šviesoforo signalų. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nepastebėjo degančio raudono šviesoforo signalo, kuris buvo akivaizdžiai matomas. Taigi vairuodama automobilį, ji nebuvo pakankamai atidi ir atsakinga, nesivadovavo draudžiančiu eismą šviesoforo signalu ir grubiai pažeidė eismo per geležinkelių pervažas taisykles. Kita vertus, neigiamos pasekmės šiuo atveju nekilo, realus pavojus pareiškėjos bei kitų eismo dalyvių saugumui sukeltas nebuvo, žala dėl pareiškėjos veiksmų nepadaryta, šis administracinis nusižengimas įvykdytas dėl neatsargumo.

Vertinant V. Y. asmenybę, nustatyta, kad pareiškėja yra brandaus amžiaus, į Lietuvą atvyko dėl karo (duomenys neskelbtini), laikinai nuomojasi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), yra ištekėjusi, turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, šiuo metu visa šeima gyvena Lietuvoje; nuo 2024 m. gruodžio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai; pareiškėjos teigimu, ji šiuo metu vienintelė išlaiko šeimą (vyras neseniai atvyko į Lietuvą, sūnus dar nedirba). Teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis, pareiškėja anksčiau neteista, nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus ar nusižengimus. Tai yra pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėja vieną kartą buvo bausta už greičio viršijimą, paskirtą baudą sumokėjo. Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėja visiškai pripažino savo kaltę, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, todėl tai pripažintina V. Y. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teismui spręsti, jog pareiškėjai už šį administracinį nusižengimą paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda yra per griežta ir yra pagrindas ją sumažinti iki minimalios baudos, t. y. iki 360 Eur baudos.

Faktiškai pagrindinė aplinkybė, kodėl pareiškėja prašo neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones, yra būtinybė automobiliu vykti iki darbo vietos ((duomenys neskelbtini)), kuri nuo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) yra nutolusi apie (duomenys neskelbtini) km ir viešasis transportas ten nevažiuoja. Tai patvirtina viešai prieinami internetinio tinklapio „Google žemėlapiai“ duomenys. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, ką patvirtina ir darbdavio pateikta charakteristika. Minėtoje charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjai netekus teisės vairuoti transporto priemones, būtų sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo iš darbo. Tuo tarpu pagal bylos duomenis, pareiškėja vienintelė šeimoje šiuo metu gauna pajamas, šeima valstybės išmokų negauna.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeimyninės aplinkybės paprastai nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Vis tik šiuo atveju atsižvelgtina į kompleksą aplinkybių, aptartų aukščiau, kurios sudaro pagrindo teismui spręsti, kad net ir minimalios (2 mėnesių) trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas pareiškėjai būtų per griežtas.

Įvertinus tai, kad šiuo atveju yra nustatyta tik pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėja yra charakterizuojama teigiamai, nėra linkusi pažeisti įstatymus ir šis administracinis nusižengimas iš esmės yra atsitiktinio pobūdžio, teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti bei gali lemti pareiškėjos galimybę toliau dirbti, taip pat vykimui į darbo vietą, kuri nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi apie (duomenys neskelbtini) km ir viešasis transportas iki pat darbo vietos faktiškai nevažiuoja (yra apsunktinas ir ypatingai ilgas nuvykimas viešuoju transportu), administracinis nusižengimas įvykdytas dėl neatsargumo, šio nusižengimo galimos neigiamos pasekmės nekilo, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminą iki 1 mėnesio.

Teismo vertinimu, visiškai netaikius šios administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis. Sutiktina, kad administracinio poveikio priemonė sukels nepatogumų pareiškėjai, tačiau neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vienas iš administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tikslų ir yra teisės pažeidėjo nubaudimas bei neigiamų pasekmių jam sukėlimas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos V. Y. skundas tenkintinas iš dalies: skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo panaikintina ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina, o kita nutarimo dalis, kuria V. Y. pripažinta kalta pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, pakeistina, sumažinant jai paskirtą baudą iki 360 Eur ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminą iki 1 mėnesio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Iš dalies patenkinti pareiškėjos V. Y. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29526-2025:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29526-2025 dalį, kuria V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 375 Eur bauda bei teisės vairuoti atėmimas 9 mėnesiams, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį nutraukti.

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29526-2025 dalį, kuria V. Y. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti V. Y. už šį administracinį nusižengimą paskirtą baudą iki 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29526-2025 dalį.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.