Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
1A-117-593/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-38645-19-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-593/20Teisminio proceso Nr. 1-01-38645-19-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNUosprendISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. M. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės R. Mikalauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pašilės g. 59-9, Kauno mieste, atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato. Baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu nutraukta. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos bei penkių MGL, t. y. dviejų šimtų penkiasdešimties eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. Mikalauskienės 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. turtui – automobiliui „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. skundžiamu nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402 jam buvo nustatytas 1,70 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog A. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgęs į tai, jog A. M. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo įvykdymo, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, o laiduotoja L. M. yra tinkama būti laiduotoja, pirmosios instancijos teismas nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant A. M. pagal laidavimą L. M. atsakomybei.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė R. M. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį, prašo panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta iš A. M. konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti penkių MGL, t. y. 250 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, bei konfiskuoti minėtą automobilį.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog aptariamo automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai įtakotų A. M. ar jo šeimos narių gyvenimą. Pažymima, jog iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,70 promilės etilo alkoholio), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis vairavo transporto priemonę, apie galimai neblaivų vairuotoją pranešė pašalinis asmuo, nurodęs, kad T. M. gatvėje, Kaune po kelią blaškosi važiuojantis automobilis „Audi A6“ vals Nr. (duomenys neskelbtini), o po šio pranešimo minėta transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Apeliantės manymu, A. M. vairuojamas automobilis akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, prieš darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu. Pažymima, kad A. M. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to jos nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės konfiskavimas) būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad, remiantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, o asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Teigiama, kad atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Apeliantės manymu, A. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokurorė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistojo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui be pagrindo nebuvo taikytos BK 72 straipsnio nuostatos (BPK 328 str. 1 p.).

7. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo galiojusio iki 2019-01-11, šiuo metu atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalį) numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).

8. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018 ir kt.).

9. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Žemesnės instancijos teismas

10. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-34-699/2018, 2K-35-719/2018).

11. Spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam A. M. prašoma paskirti BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir pažeidimų prevencijos užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertina tiek padarytos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę, taip pat atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo jau paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei jų pobūdį.

12. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Vis dėlto, kiekviena susidariusi situacija yra individuali ir reikalauja atskiro, nuodugnaus įvertinimo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu atleido A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir pasinaudodamas teismui suteikta diskrecijos teise, turto konfiskavimo netaikė, motyvuodamas tuo, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju būtų perteklinė ar neproporcinga įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

14. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad A. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,70 promilės etilo alkoholio). Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę dienos metu, judrioje miesto gatvėje, vairavimas buvo pavojingas kitiems transporto dalyviams. Šias aplinkybes patvirtina ne tik suformuluotame kaltinime konstatuotos aplinkybės apie nusikaltimo padarymo vietą, laiką bei nustatytą A. M. girtumą, tačiau ir tai, kad apie netvarkingai ir pavojingai važiuojantį automobilį policijos pareigūnams pranešė pašalinis asmuo. Šio pranešimo pagalba A. M. vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Tai įvertinusi, kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad toks neatsakingas A. M. elgesys kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis buvo abejingas gresiančioms pasekmėms, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių, o prieš darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe bei turtu.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad A. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – taigi, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo skirtas užstatas, o teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta artimam minimaliam šios poveikio priemonės taikymo terminui (pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų), o motyvuojant, kodėl netikslinga taikyti turto konfiskavimą nuosprendyje tik abstrakčiai nurodyti bendrieji teisės principus, kurie neva leido spręsti, kad A. M. taikyti turto konfiskavimą būtų netikslinga. Nors anksčiau jis nebuvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, iš esmės jis charakterizuojamas teigiamai ir kaltę pripažino bei gailisi dėl padaryto, tačiau teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog A. M. vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Įvertinus, pačios nusikalstamos veikos pobūdį, bei tai, jog dėl šios veikos jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas artimas minimaliam (atimta teisė vairuoti 1 metams ir 6 mėnesiams) – turto konfiskavimas negali būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Dėl šių priežasčių, kolegijos įsitikinimu, turto konfiskavimas šiuo atveju – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nepaskirta nepagrįstai.

16. Tuo pačiu pabrėžtina, kad, sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas, taigi, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.

17. Atsižvelgus į A. M. asmenybę, kad jis administracine tvarka nebaustas, neteistas, įvertinus jo šeimos turtinę padėtį ir sveikatos būklę (nors ir dirba, tačiau turi lėtinę ligą, gyvena su žmona, kuri pensininkė), taip pat padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido pirmosios instancijos teismui taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o taip pat ir nustatytą nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio "Audi A6" 2007 m. laidos, vertę (kaina Lietuvoje su PVM yra 4840 eurų), teisėjų kolegija sutinka, kad transporto priemonės, kurią vairuodamas A. M. padarė nusikalstamą veiką, konfiskavimas nebūtų adekvatus padarytam teisės pažeidimui ir suvaržytų pažeidėją labiau nei reikalinga šios poveikio priemonės skyrimo tikslams pasiekti. Taigi, jam priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir būtų neproporcingas. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju, tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima būtų pasiekti ieškojus iš A. M. dalį konfiskuotino turto vertės, t. y. 1500 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamo BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), skiriant A. M. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

18. A. M. pirmosios instancijos teismas paskyrė 5 MGL eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam buvo parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o nagrinėjamu atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teisėjų kolegijos manymu, nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, t. y. trečią baudžiamojo poveikio priemonę, A. M. finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Nagrinėjamu atveju, skiriant konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, o ne įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, todėl skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. Mikalauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM yra 4840 eurų) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, t. y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė