Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-13518-1134/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
e2YT-13518-1134/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01731-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marina Vladimircevienė
Pareiškėjas
G. Š.
Suinteresuotas asmuo
V. Š., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonės ,,Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13518-1134/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01731-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Š., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonės ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktinio užvaldymo būdu paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. Š., turto dalį, sukurtą 2003 metais rekonstruojant pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir sukurtus naujus pastatus, t. y. šį A. Š. priklausiusį turtą: ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi pastarojo vardu nebuvo registruotas joks turtas, jokio turto jis santuokos metu nebuvo įgijęs. Nei pareiškėja, nei mirusiojo sūnus V. Š. į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. 2023 metais gegužės mėnesį pareiškėja kreipėsi į notarų biurą (notarą Rolandą Kirlį), ketindama padovanoti sūnui V. Š. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi ½ dalis pastatų pareiškėjos buvo paveldėti 1986 metais kartu su seserimi B. K., o likusi ½ dalis pastatų buvo įgyta dovanojimo būdu 1995 m., o nuosavybės teisės į sklypą atkurtos, pareiškėja buvo įsitikinusi, jog visas turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Visgi, iš notaro pareiškėja sužinojo, jog 2003 m. jos turtas buvo pagerintas (rekonstruotas) būnant santuokoje, dėl to mirusiam sutuoktiniui turėjo priklausyti ½ po rekonstrukcijos sukurto turto dalis, t. y. ½ dalis visų pastatų. Šis turtas nebuvo paveldėtas pas notarą, dėl to vienintelis būdas sutvarkyti dokumentus yra kreiptis į teismą ir nustatyti juridinį faktą apie faktinio valdymo būdu pareiškėjos paveldėtą mirusio sutuoktinio (kartu pagal teisės normas turėjusio daryti rekonstrukcijas ir pagerinimus) turtą. Kaip nurodoma pareiškime, po pareiškėjos sutuoktinio A. Š. mirties, teisę paveldėti mirusiojo turtą turėjo tik du įpėdiniai: 1) vienintelis A. Š. sūnus V. Š., ir 2) pareiškėja G. Š. (mirusiojo sutuoktinė). Po sutuoktinio A. Š. mirties pareiškėja visą laiką ginčo turtu rūpinosi kaip savo, nes jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir priklausė pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Būdama bendraturte be nustatytos bendro daikto naudojimosi tvarkos ar nustatytos dalies, pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo visą laiką nepertraukiamai valdė visą ginčo turtą. Pareiškėjai visą laiką nepertraukiamai valdžius ginčo turtą kaip savo ir šiuo metu de jure esant ne mažesnės negu ½ po rekonstrukcijos sukurto turto dalies savininkei, likusios ½ dalies faktinis užvaldymas po sutuoktinio mirties buvo visiškai natūralus veiksmas. Kaip nurodoma, pareiškėja po sutuoktinio mirties visu ginčo turtu naudojosi kaip savo – deklaravo jame gyvenamąją vietą, jame faktiškai gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą), pirko kurą patalpų šildymui. Pasak pareiškėjos, ji palikimo priėmimo terminą pas notarą praleido dėl svarbios priežasties – nes visas turtas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė dar iki santuokos su A. Š.. Pareiškėja visą laiką buvo įsitikinusi, kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, dėl to nesikreipė pas notarą dėl buvusio sutuoktinio palikimo priėmimo. Visas turtas taip pat buvo registruotas vien tik pareiškėjos vardu. Kadangi jokio turto su A. Š. pareiškėja neįgijo, ji nemanė esant reikalinga imtis kokių papildomų teisinių veiksmų. Mirusysis A. Š., pareiškėjos teigimu, prie turto rekonstrukcijos neprisidėjo. Nei šiandien nei anksčiau nėra ir nebuvo jokio ginčo dėl turto paveldėjimo. Vienintelis suinteresuotas asmuo V. Š. pritaria pareiškėjos ketinimams paveldėti turtą po tėvo (sutuoktinio) mirties, suteikdamas įgaliojimus jį atstovauti byloje tam pačiam atstovui, kuris atstovauja ir pareiškėją.

3. Teisme gautas valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepimas, kuriame prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad VMI prie FM nėra gavusi pranešimo apie galimą A. Š. palikimo priėmimą, paveldėjimo procedūros nebuvo pradėtos.

Šalies argumentai

5. Teisme gautas suinteresuoto asmens V. Š. atsiliepimas, kuriame jis palaikė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir pateiktą pareiškimą prašo teismo tenkinti.

6. Teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugsėjo 7 d. 14:00 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pastarojo vardu nebuvo registruotas joks turtas, jokio turto jis santuokos metu nebuvo įgijęs. Nei pareiškėja, nei mirusiojo sūnus V. Š. į notarų biurą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. 2023 metais gegužės mėnesį pareiškėja kreipėsi į notarų biurą (notarą Rolandą Kirlį), ketindama padovanoti sūnui V. Š. jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais statiniais (Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). ½ dalį minėtų pastatų pareiškėja paveldėjo 1986 metais kartu su seserimi B. K., o likusią ½ dalį pastatų įgijo dovanojimo būdu 1995 m. Nuosavybės teisės į sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog visas turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Iš notaro pareiškėja sužinojo, jog 2003 m. jos turtas buvo pagerintas (rekonstruotas) būnant santuokoje, dėl to mirusiam sutuoktiniui turėjo priklausyti ½ po rekonstrukcijos sukurto turto dalis, t. y. ½ dalis visų pastatų. Šis turtas nebuvo paveldėtas pas notarą. Po pareiškėjos sutuoktinio A. Š. mirties, teisę paveldėti mirusiojo turtą turėjo tik du įpėdiniai: 1) vienintelis A. Š. sūnus V. Š., ir 2) pareiškėja G. Š. (mirusiojo sutuoktinė). Po sutuoktinio A. Š. mirties pareiškėja visą laiką ginčo turtu rūpinosi kaip savo, nes jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir priklausė pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Būdama bendraturte be nustatytos bendro daikto naudojimosi tvarkos ar nustatytos dalies, pareiškėja tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo visą laiką nepertraukiamai valdė visą ginčo turtą. Pareiškėjai visą laiką nepertraukiamai valdžius ginčo turtą kaip savo ir šiuo metu de jure esant ne mažesnės negu ½ po rekonstrukcijos sukurto turto dalies savininkei, likusios ½ dalies faktinis užvaldymas po sutuoktinio mirties buvo visiškai natūralus veiksmas. Pareiškėja po sutuoktinio mirties visu ginčo turtu naudojosi kaip savo – deklaravo jame gyvenamąją vietą, jame faktiškai gyveno, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą), pirko kurą patalpų šildymui. Palikimo priėmimo terminą pas notarą praleido dėl svarbios priežasties – nes visas turtas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė dar iki santuokos su A. Š.. Pareiškėja visą laiką buvo įsitikinusi, kad turtas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, dėl to nesikreipė pas notarą dėl buvusio sutuoktinio palikimo priėmimo. Visas turtas taip pat buvo registruotas vien tik pareiškėjos vardu. Kadangi jokio turto su A. Š. pareiškėja neįgijo, ji nemanė esant reikalinga imtis kokių papildomų teisinių veiksmų.

8. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir fakto nustatymo pagal įstatymą išdavimo į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju 2003 metais rekonstruojant pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir sukurtus naujus pastatus. Pareiškėja nurodo, kad nekilnojamuoju turtu – žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių pastatų: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalimi aktyviai naudojasi iki šiol.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

11. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

12. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13. Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. Š. po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą – ½ dalį pastatų: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pradėjusį juos faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš sutuoktinio mirtį, tiek po to aktyviai naudojasi, minėtu turtu rūpinasi, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti.

14. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis, po A. Š. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą dėl ½ dalies pastatų: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo kreiptasi; įregistruotų mirusio asmens A. Š. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. Š. mirties jo palikimą – ½ dalį pastatų: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą – ½ dalį pastatų: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja G. Š. faktinio valdymo būdu paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), turto dalį, sukurtą 2003 metais rekonstruojant pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir sukurtus naujus pastatus, t. y. šį A. Š. priklausiusį turtą: ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

17. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo būdu paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)), turto dalį, sukurtą 2003 metais rekonstruojant pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir sukurtus naujus pastatus, t. y. šį A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) priklausiusį turtą: ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas pareiškėjai G. Š. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė