- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-419-553/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00175-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Aldona Tilindienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Centro statyba“
- Kategorijos
- 2.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Centro statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Centro statyba“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „APS grupė“, prašydama priteisti iš atsakovės 127 632,66 Eur skolą, 10,9 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 860 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sudariusi sutartį Nr. 2021/01/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes, o atsakovė – priimti jas ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šalys susitarė, kad atsakovės įsiskolinimas už prekes negali viršyti 150 000 Eur.
3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti ir įsiskolinimui pasiekus 149 545,46 Eur, 2024 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo (toliau – Sutartis) ir pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti dalimis – kas mėnesį mokėti po 10 000 Eur, pradedant 2024 m. spalio 30 d., o paskutinę įmoką sumokėti iki 2025 m. gruodžio 31 d.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ji, vadovaudamasi Sutarties 7 punktu, nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB „Centro statyba“ iš atsakovės UAB „APS grupė“ 127 545,46 Eur skolą, 87,20 Eur delspinigius, 10,9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 932 Eur bylinėjimosi išlaidų; nusprendė grąžinti ieškovei permokėtą žyminio mokesčio dalį – 928 Eur; priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
3. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 1 d. sudarė sutartį Nr. 2021/01/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė – priimti jas ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutarties 1.4 papunktyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo už prekes atsiskaityti išankstiniu pavedimu arba ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros išrašymo dienos.
4. Atsakovė laiku neatsiskaitė už perduotas prekes, todėl 2024 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė skolų suderinimo aktą ir Sutartį dėl skolos grąžinimo (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 3 punktą šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja 149 545,46 Eur įsiskolinimą grąžinti dalimis iki 2025 m. gruodžio 31 d., kiekvieną mėnesį mokėdama po 10 000 Eur, o paskutinį mėnesį – 9 545,46 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto buhalterinės programos išrašo matyti, kad 2025 m. vasario 3 d. duomenimis atsakovės skolos likutis sudarė 127 545,46 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo nei pareigos grąžinti skolą, nei skolos dydžio. Ji nurodė, kad Sutarties nutraukimas prieštarauja sutarties sudarymo tikslui ir favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principui, nes ieškovė nesudarė galimybės atsakovei tęsti Sutarties vykdymo ir mokėti skolą dalimis, nors įmokos ir buvo atliekamos pavėluotai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 7 punktą šalys susitarė: jeigu atsakovė nevykdo Sutarties 3 punkte numatytų įsipareigojimų ir per 25 kalendorines dienas nesumoka arba sumoka tik dalį sutartos įmokos, prievolės įvykdymo terminas laikomas pasibaigusiu, o ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl visos nesumokėtos sumos priteisimo. Įvertinęs tai, kad abi Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, laisva valia susitarusios dėl skolos mokėjimo dalimis terminų bei dėl Sutarties vykdymo ir nutraukimo sąlygų, teismas konstatavo, jog atsakovės argumentai dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo yra teisiškai nepagrįsti. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir vėlavo atlikti įmokas pagal sutartą grafiką, teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai įgijo teisę reikalauti tiek likusios negrąžintos skolos dalies, tiek sutartinių delspinigių, kaip tai numatyta Sutartyje. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas.
7. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. sudarytos Skolos grąžinimo sutarties 8 punkte šalys susitarė: atsakovei tinkamai ir laiku nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ji įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Atsakovė neginčijo nei ieškovės teisės reikalauti delspinigių, nei jų dydžio. Sutartyje taip pat numatyta, kad, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o ieškovė neturėjo pareigos papildomai kreiptis į atsakovę dėl vėlavimo vykdyti Sutarties sąlygas. Be to, atsakovė ir po ieškinio pateikimo teismui toliau nevykdė Sutarties ir negrąžino skolos dalimis. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, teismas pripažino, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 87,20 Eur delspinigių pagal pateiktus apskaičiavimus yra pagrįstas ir tenkinamas (Sutarties 8 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 ir 3 dalys; prie ieškinio pridėta PVM sąskaita faktūra su delspinigių apskaičiavimu).
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės pareiga mokėti palūkanas atsirado 2025 m. pirmąjį pusmetį, kai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 2,9 proc.
9. Atsižvelgdamas į tai teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 10,9 proc. dydžio metines procesines palūkanas (8 procentiniai punktai + 2,9 proc. Europos centrinio banko norma, galiojusi 2025 m. sausio 1 d.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, vadovavosi išimtinai ieškovės deklaratyviais teiginiais, nevertindamas jų visų bylos duomenų kontekste. Buvo paviršutiniškai išanalizuota faktinė situacija, neatsižvelgta į tarp šalių vykusį susirašinėjimą dėl skolų likvidavimo bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu buvo pažeisti įrodymų vertinimo principai ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės dėl visapusiško įrodymų tyrimo ir įvertinimo.
1.2. Sutarties nutraukimas prieštarauja sutarties tikslui ir principui favor contractus. Šalys 2024 m. rugsėjo 30 d. sudarė Sutartį dėl skolos grąžinimo, kurioje aiškiai susitarė dėl mokėjimų sumų, terminų ir netesybų taikymo vėlavimo atveju. Nors atsakovė vėlavo vykdyti įsipareigojimus, šie vėlavimai nebuvo sąmoningi ar piktybiški. Atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau ėmėsi priemonių skolai mažinti ir atliko dalinius mokėjimus. Tokios aplinkybės rodo, kad ieškovė, nutraukdama sutartį, pažeidė favor contractus principą, pagal kurį sutarties nutraukimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikytina tik kai sutarties išsaugojimas objektyviai neįmanomas.
1.3. Teismas neįvertino atsakovės finansinės padėties ir objektyvių kliūčių vykdyti prievoles. Apeliantė pateikė teismui aiškius įrodymus dėl sudėtingos finansinės padėties, kuri objektyviai lėmė negalėjimą laiku įvykdyti mokėjimų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė dalyvauja daugelyje bylų kaip atsakovė, prieš ją yra išduoti keli teismo įsakymai, o tai rodo finansinių sunkumų mastą. Vis dėl to atsakovė deda pastangas įsipareigojimams vykdyti ir yra atlikusi dalinius mokėjimus. Teismas šių įrodymų neįvertino ir jų neanalizavo, taip pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
1.4. Ieškovė nesiekė taikiai išspręsti ginčo ir išsaugoti sutartinius santykius. Nors Sutarties 8 punktas numatė ieškovės teisę reikalauti delspinigių už pavėluotus mokėjimus, ieškovė šia teise nesinaudojo ir nė karto nesikreipė į atsakovę dėl vėlavimų ar ketinimo taikyti netesybas. Vietoje to ji nedelsiant pasirinko kraštutinę priemonę – sutarties nutraukimą ir kreipimąsi į teismą. Tokie veiksmai prieštarauja sutarties tikslams ir favor contractus principui, pagal kurį šalys privalo siekti išsaugoti sutartinius santykius, o nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė.
1.5. Teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, pažeista Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalis. Teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir neįvertino visų įrodymų visumos. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Apeliantė pripažįsta, kad nevykdė 2024 m. rugsėjo 30 d. Sutarties dėl skolos grąžinimo ir iš 149 545,46 Eur dydžio įsiskolinimo sumokėjo tik 22 000 Eur (2024 m. lapkričio 15 d. – 20 000 Eur, 2025 m. sausio 30 d. – 2 000 Eur). Todėl ieškovės kreipimasis į teismą dėl visos likusios skolos priteisimo buvo teisėtas ir pagrįstas.
2.2. Ieškovė veikė pagal Sutarties sąlygas ir teisėtai pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą. Sutarties dėl skolos grąžinimo 7 punktu šalys susitarė, kad, apeliantei 25 dienas nesumokant ar nepilnai sumokant sutartas įmokas, Sutarties 3 punkte nurodytas prievolės įvykdymo terminas laikomas pasibaigusiu, o ieškovė įgyja teisę nedelsiant kreiptis į teismą dėl visos nesumokėtos sumos priteisimo. Šis susitarimas buvo aiškiai išreikštas ir šalių valia buvo laisvai suderinta, todėl apeliantės bandymai remtis favor contractus principu yra nepagrįsti – šalys pačios nustatė, kokiomis sąlygomis sutartis gali būti nutraukta.
2.3. Delspinigių taikymo susitarimas (8 punktas) nepanaikina ieškovės teisės kreiptis į teismą. Sutarties 8 punktas, numatantis apeliantės pareigą mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už pavėluotus mokėjimus, nereiškia, kad ieškovė privalėjo laukti ar riboti savo teisę kreiptis į teismą pagal 7 punkte įtvirtintą sąlygą. Tai yra savarankiškos prievolės – viena numato delspinigių mokėjimą už pavėlavimą, kita – ieškovės teisę ginti savo interesus teisme. Taigi ieškovė teisėtai pasinaudojo savo teise inicijuoti bylą, nes apeliantė pažeidė Sutartį ir praleido įmokų mokėjimo terminus.
2.4. Sutartis nenustatė išankstinės ginčų sprendimo tvarkos ar pareigos įspėti apeliantę prieš kreipiantis į teismą. Sutarties dėl skolos grąžinimo sąlygos nereguliavo jokios išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, nenustatė pareigos ieškovei kreiptis į apeliantę dėl vėlavimo ar taikos pasiūlymų prieš inicijuojant bylą. Todėl apeliantės teiginiai, kad ieškovė turėjo papildomai ją įspėti ar bandyti susitarti, prieštarauja pačios Sutarties turiniui.
2.5. Apeliantė nesiėmė jokių veiksmų savo įsipareigojimams įvykdyti ar persiderėti dėl jų vykdymo. Apeliantė neinformavo ieškovės apie savo tariamai sunkią finansinę padėtį, neteikė pasiūlymų dėl skolos mokėjimo atidėjimo, restruktūrizavimo ar kitokio grafiko pakeitimo. Pažymėjo, kad pati Sutartis buvo sudaryta būtent siekiant sudaryti apeliantei palankesnes sąlygas – leisti skolą grąžinti dalimis per daugiau nei metus. Tačiau net ir turėdama šią galimybę, apeliantė ja nepasinaudojo ir toliau nevykdė prievolės.
2.6. Apeliantės argumentai dėl blogos finansinės padėties yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Apeliantė skunde teigia, kad susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., finansinių ataskaitų, balansų, skolų sąrašų, duomenų apie vykdomas bylas ir pan.). Vien nurodymas, kad jis dalyvauja kitose bylose, nėra teisiškai reikšmingas įrodymas, patvirtinantis negalimumą vykdyti įsipareigojimus. Net ir esant sunkiai finansinei padėčiai, tai nepanaikina pareigos vykdyti sutartį – pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, o šiuo atveju apeliantė šių principų nesilaikė.
2.7. Po civilinės bylos inicijavimo apeliantė nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji deda pastangas įsipareigojimams vykdyti ar elgiasi sąžiningai.
2.8. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai grindžiami subjektyviais vertinimais ir nepatvirtintais teiginiais, todėl nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. sausio 1 d. sudarė sutartį Nr. 2021/01/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti atsakovei prekes, o atsakovė – priimti jas ir sumokėti nustatytą kainą. Sutarties 1.4 papunktyje nustatyta, kad atsakovė privalo atsiskaityti už prekes išankstiniu pavedimu arba ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos. Atsakovė šios prievolės nevykdė laiku.
3. 2024 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė skolų suderinimo aktą ir Sutartį dėl skolos grąžinimo. Pagal Sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo 149 545,46 Eur dydžio įsiskolinimą grąžinti dalimis iki 2025 m. gruodžio 31 d., mokant po 10 000 Eur kiekvieną mėnesį, o paskutinę įmoką – 9 545,46 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto buhalterinės programos išrašo matyti, kad 2025 m. vasario 3 d. atsakovės skolos likutis sudarė 127 545,46 Eur.
4. Atsakovė savo įsipareigojimų laiku ir tinkamai nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 127 632,66 Eur skolą ir 10,9 proc. dydžio procesines palūkanas.
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB „Centro statyba“ iš atsakovės UAB „APS grupė“ 127 545,46 Eur skolą, 87,20 Eur delspinigius, 10,9 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 932 Eur bylinėjimosi išlaidų; nusprendė grąžinti ieškovei permokėtą žyminio mokesčio dalį – 928 Eur; priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo ieškinį atmesti visiškai, teigdama, kad mokėjimus vykdė, o vėlavimai kilo dėl objektyvių finansinių sunkumų, o ne dėl tyčinių veiksmų. Apeliantė taip pat ginčija Sutarties nutraukimą, delspinigių taikymą ir teismo sprendimo pagrįstumą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, įrodymų ir favor contractus principo. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
7. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, remdamasis ne tik ieškovės teiginiais, bet ir šalių sudarytomis sutartimis, buhalteriniais duomenimis bei kitais dokumentais, patvirtinančiais atsakovės įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės teiginys, kad teismas neatsižvelgė į šalių susirašinėjimą ar kitus įrodymus, yra nepagrįstas, nes byloje nustatyta, jog atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai. Dėl to ieškovė nutraukė Sutartį ir kreipėsi į teismą dėl likusios skolos priteisimo.
8. Atsakovė nurodo, kad Sutarties nutraukimas prieštarauja jos sudarymo tikslui ir favor contractus principui, nes ieškovė esą nesudarė galimybės atsakovei tęsti Sutarties vykdymo ir toliau mokėti skolą dalimis, nors įmokos buvo atliekamos pavėluotai.
9. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis jos neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir toks pažeidimas laikytinas esminiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šią normą sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, kai tai numatyta įstatyme, antra – kai šalys pačios sutartyje susitaria, ką laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
10. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jei šalys susitarė, kad tam tikros sąlygos pažeidimas suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nebūtina, kad jos būtų susitarusios tokį pažeidimą vertinti kaip esminį. Skirtumas tarp sutartyje ir įstatyme įtvirtintų vienašališko nutraukimo pagrindų yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje nustatytas pagrindas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus. Vis dėlto sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas vertinamas teisėtumo ir sąžiningumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).
11. Net kai sutartis nutraukiama vienašališkai pagal joje nustatytas sąlygas, būtina paisyti kontrahento teisėtų interesų – toks nutraukimas neturi padaryti neproporcingai didelės žalos kitai šaliai, palyginti su ją nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jei tai įmanoma. Tačiau šis principas nėra absoliutus – jo taikymas negali paneigti sutarties laisvės ar kitos šalies teisėtų interesų. Teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų teisėtumą, o nustačius, kad jos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.157 straipsnis), teismas privalo vadovautis teisės normomis, o ne sutarties sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).
13. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už perduotas prekes pagal 2021 m. sausio 1 d. sutartį Nr. 2021/01/01, pagal kurią ji įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje nustatytą kainą. Kadangi atsakovė neatsiskaitė laiku, 2024 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė skolų suderinimo aktą ir Sutartį dėl skolos grąžinimo. Pagal Sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo 149 545,46 Eur skolą grąžinti dalimis iki 2025 m. gruodžio 31 d., kiekvieną mėnesį mokėdama po 10 000 Eur, o paskutinį mėnesį – 9 545,46 Eur. Pagal ieškovės pateiktus buhalterinius duomenis 2025 m. vasario 3 d. atsakovės skolos likutis sudarė 127 545,46 Eur, todėl akivaizdu, kad atsakovė toliau netinkamai vykdė savo įsipareigojimus.
14. Pagal Sutarties 7 punktą, jeigu atsakovė nevykdo 3 punkte numatytų įsipareigojimų ir per 25 kalendorines dienas nesumoka ar nepilnai sumoka sutartos įmokos, prievolės įvykdymo terminas laikomas pasibaigusiu, o ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl visos nesumokėtos sumos priteisimo. Kadangi atsakovė vėlavo atlikti įmokas pagal grafiką ir nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti tiek likusios negrąžintos skolos dalies, tiek delspinigių. Sutarties nutraukimas šiuo atveju favor contractus principo nepažeidė.
15. Atsakovė sumokėjo tik dalį skolos – 22 000 Eur iš 149 545,46 Eur. Favor contractus principas nereiškia pareigos tęsti sutartį bet kokiomis sąlygomis ar toleruoti sistemingus ir esminius pažeidimus, kuriuos šiuo atveju padarė atsakovė. Kadangi šalys aiškiai buvo susitarusios dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindo (Sutarties 7 punktas), ieškovės veiksmai – Sutarties nutraukimas ir kreipimasis į teismą – atitiko šalių susitarimą bei pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, nutraukdama Sutartį, nepažeidė favor contractus principo.
16. Nors apeliantės vėlavimus lėmė finansiniai sunkumai, teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvios finansinės kliūtys nepanaikina pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sutartis dėl skolos grąžinimo aiškiai nustatė mokėjimų grafikus ir terminus, o 7 punkte buvo numatyta ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl visos nesumokėtos sumos išieškojimo.
17. Atsakovė galėjo kreiptis į ieškovę dėl mokėjimų grafiko koregavimo ar skolos išdėstymo, tačiau to nepadarė. Objektyvios finansinės kliūtys nepanaikina pareigos vykdyti Sutartį pagal sutartą grafiką. Daliniai mokėjimai neužtikrino tinkamo įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovė pagrįstai pasinaudojo teise kreiptis į teismą.
18. Sutarties 8 punkte nustatyti delspinigiai nėra alternatyvi priemonė, ribojanti teisę kreiptis į teismą, o tik papildoma sankcija už pavėluotus mokėjimus. Todėl ieškovės veiksmai atitiko Sutarties sąlygas ir favor contractus principą, nes atsakovės nuolatiniai vėlavimai neleido efektyviai tęsti sutartinių santykių.
19. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas – jis paremtas byloje nustatytais faktais, Sutartimis, buhalteriniais duomenimis ir kitais įrodymais, aiškiai patvirtinančiais atsakovės įsipareigojimų nevykdymą. Teismas įvertino visus įrodymus ir aplinkybes, pagrįstai konstatavo Sutarties nutraukimo teisėtumą ir delspinigių pagrįstumą, todėl sprendimas atitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus – yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.
Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
20. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
22. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo nepateikė, todėl nėra pagrindo jas atlyginti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.