Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujanti pareiškėjui S. Č., jo atstovui advokatui R. D., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas S. Č. yra L. Č. ir P. Č. sūnus. Sutuoktiniai daugiau vaikų neturi. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. Č.. Po tėvo mirties, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą paveldėjo šį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,0715 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 1999-11-26 Šiaulių apskrities sprendimu Nr. 31-10660 tėvui L. Č. atkūrė nuosavybės teises į 1,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Minėtas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre mirusio L. Č. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina P. Č.. Pareiškėjas tiek po tėvo mirties, tiek po mamos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, byla dėl paveldimo turto nebuvo neužvesta. Nei po tėvo L. Č., nei po motinos P. Č. mirties į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes visą buvusį mamos ir tėvo turtą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, juo rūpinasi ir prižiūri iki šiol (CK 5.51 str.). Yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūri. Taip pat prižiūri žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Be to, prižiūri ir rūpinasi sodo namu ir sklypu, esančiu SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

3. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad bute gyveno ir iki motinos mirties, įrodymų apie mokesčių mokėjimą neišsaugojo, bet bute gyvena, juo rūpinasi ir mokesčius moka, priėmė bute buvusius daiktus. Rūpinasi sodo sklypu ir namu bei žemės sklypu, jį šienauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo tėvai yra L. Č. ir P. Č., kurie susituokė (duomenys neskelbtini) L. Č. mirė (duomenys neskelbtini) P. Č. mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės paveldėtojas. Šiaulių miesto 3-iojo notaro biuro notarė N. V. 2022 m. birželio 13 d. liudijimu patvirtino, kad paveldėjimo byla į P. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) turtą neužvesta. Iš 1998 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad L. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldi P. Č., paveldimą turtą sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,0715 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys nesklebtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas įregistruotas P. Č. vardu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. 1999-11-26 Šiaulių apskrities sprendimu Nr. 31-10660 L. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 1,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre L. Č. vardu. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ū. V. M. 2022 m. rugsėjo 5 d. procesiniame dokumente nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 metų jam leis prižiūrėti ir naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad iki tol nurodytu žemės sklypu naudojosi pareiškėjas, jį prižiūrėjo.

Dėl L. Č. palikimo priėmimo faktiniu valdymu

7. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl ji paveldima bendraisiais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, jog palikėjas laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į minėtą nekilnojamąjį turtą, jam mirus, šį turtą, nesant surašyto testamento, turi teisę paveldėti įpėdiniai pagal įstatymą.

8. Pažymėtina tai, jog teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo, šiuos faktus nustato pagal palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusius įstatymus (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje”). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju teisė priimti palikimą atsirado iki 2000 m., šiems paveldėjimo santykiams taikytini būtent palikimo atsiradimo metu galioję įstatymai, t. y. 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau 1964 m. CK).

9. Pažymėtina, jog palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamoms palikėjo teisėms ar pareigoms. 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

10. Remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po L. Č. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė P. Č.. Po L. Č. mirties ir jo palikimo priėmimo, 1999-11-26 Šiaulių apskrities sprendimu Nr. 31-10660 L. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 1,99 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas įregistruotas jo vardu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Taigi, nagrinėjamu atveju palikėjo mirties momentu ((duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudarė ne tik paveldėjimo teisės liudijime išvardyti objektai, bet ir jame nepaminėtos turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šios teisės paveldimos pagal įstatymą, įpėdiniams pagal įstatymą atliekant palikimo priėmimo veiksmus įstatyme nustatytais terminais, kurie skaičiuojami ne nuo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo dienos ar šio turto įregistravimo viešame registre momento, o nuo palikimo į turtines teises atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties. Nors nuosavybės teisės atkurtos buvo jau po palikėjo L. Č. mirties, tačiau teisė paveldėti turtinę teisę – atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal įstatymą į teisę, atsirado (duomenys neskelbtini) t. y. palikėjo L. Č. mirties momentu. Vadinasi, P. Č., priimdama mirusio sutuoktinio palikimą, paveldėjo ne tik paveldėjimo teisės liudijime išvardintą turtą, bet ir nenurodytą turtą – palikėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, po palikėjo mirties paaiškėjus, kad atsirado paveldimas turtas, kuris nebuvo nurodytas paveldėjimo teisės liudijime, P. Č. turėjo kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tokių veiksmų ji neatliko. Vis tik tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2013).

11. Atsižvelgiant į tai, kad 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, įvertinus tai, kad P. Č. laiku atliko palikimo priėmimo veiksmus, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, darytina išvada, kad ji priėmė visą palikėjo L. Č. palikimą, įskaitant ir palikėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl pareiškėjo pareiškimas dalyje dėl L. Č. palikimo priėmimo faktiniu valdymu yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl P. Č. palikimo priėmimo faktiniu valdymu

12. Pagal 2000 m. CK 5.50 str. 2 d. paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

13. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų pareiškime nustatė, kad pareiškėjas po motinos P. Č. mirties prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, naudojosi turtu, juo rūpinosi ir tvarkė, deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius. Taigi, po motinos mirties faktiškai perėmė saugoti, toliau naudojo ir valdė visą mirusiosios turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

14. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad S. Č. po P. Č. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.