Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-968-1052/2023;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16402-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.4; 2.5.4.7.1; 2.5.4.10; 2.5.5; 2.5.9; 3.2.6.1; 3.4.5.2

2023 m. sausio 25 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. M., E. M., Valstybinė įmonė „Turto bankas.“

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. M. (toliau ir – pareiškėjas) pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo žmonos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nurodė, jog pareiškėjas A. M. ir A. M. (toliau ir – palikėja, sutuoktinė) susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje gimė sūnūs R. M. ir E. M.. A. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. M. mirties atsirado palikimas: asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, nekilojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. M. nuosavybės teise, negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. M. nuosavybės teise. Nekilnojamasis turtas įgytas A. M. ir A. M. santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. A. M. testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėjas per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės mirties į notarų biurą nesikreipė, tačiau sutuoktinės asmeninio pobūdžio daiktus, namų apyvokos daiktus ir nekilnojamąjį turtą–butą bei garažą po jos mirties priėmė faktiškai pradėdamas juos valdyti, kadangi naudojosi visu turtu ir valdyti juos kaip savo. Sūnūs R. M. ir E. M. palikimo atsiradimo momentu į palikimą likusį po mamos mirties nepretendavo, žinodami ir suprasdami, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas, todėl į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą taip pat nesikreipė. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius, kuriuos pareiškėjo pavedimu sumokėdavo sūnus E. M., nes dėl garbaus amžiaus pareiškėjui pačiam mokėti mokesčius yra sunku ir sudėtinga. Kitokia tvarka, t. y. ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės A. M. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra galimybės, todėl jis reiškia pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tam, kad galėtu įgyvendinti turtines teises į palikimo priėmimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) „Turto bankas“ atstovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė, kad neprieštarauja pateiktam prašymui ir prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovei nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Suinteresuoti asmenys R. M. ir E. M. per teismo nustatytą terminą pateikė bendrą atsiliepimą, kuriame pareiškė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka, patvirtino, kad pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka faktinę situaciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Išnagrinėjus pareiškėjo ir kitų bylos dalyvių rašytinius paaiškinimus, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad pareiškėjo A. M. sutuoktinė (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuotų asmenų R. M. ir E. M. motina (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) A. M. (duomenys neskelbtini) mirė (mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų registro pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). A. M. sudariusi testamento nebuvo (Kauno regioninio valstybės archyvo raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po A. M. mirties dėl jos palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo, palikimo priėmimo faktų nenustatyta (Testamentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir byloje surinkta rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo žmona – A. M. iki mirties gyveno kartu su pareiškėju. Po A. M. mirties pareiškėjas mokėjo ir toliau moka mokesčius už nekilnojamojo turto komunalines paslaugas, ir kitus susijusius mokesčius, tą patvirtina pridedami mokėjimo nurodymai, kvitai ir sąskaitos. Pareiškėjas taip pat perėmė po A. M. mirties likusius jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus, naudojosi ir valdė visą turtą kaip savo. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto nėra, kiti A. M. įpėdiniai – sūnūs R. M. ir E. M. palikimo atsiradimo momentu į palikimą likusį po mamos mirties nepretendavo, dėl palikimo priėmimo nesikreipė, sutinka su pareiškėjo prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. A. M. palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra pradėta.

Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo juridinį faktą, pareiškėjo prašymas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. po savo žmonos A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Tam, kad pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gautų paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo žmonos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.