Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. vasario 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir 2018 m. kovo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2018 m. birželio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bei 98 MGL (3689,76 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. birželio 21 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota nusikaltimo priemonė automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino, laikė, gabeno daugiau nei penkiasdešimt litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą realizuoti, veikdamas vieninga tyčia, neteisėtai pagamino 142 litrus stiprių alkoholiniu gėrimų (naminės degtinės), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (51,5-52,9)%, ir ją laikė (duomenys neskelbtini), apleistoje, negyvenamojoje sodyboje iki 2018 m. spalio 13 d., apie 14.00 val., kai po to tęsdamas savo neteisėtą veiką, tą pačią dieną visą minėtą naminę degtinę supilstęs į 2 vnt. plastikines talpas po 20 litrų, 2 vnt. butelių po 3 litrus talpos, 1 vnt. butelį 2.5 litrų talpos, 15 vnt. butelių po 2 litrų talpos, 7 vnt. butelių po 1.5 litro talpos, 50 vnt. butelių į 1 litro talpas, gabeno, veždamas S. B. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2018 m. spalio 13 d., apie 16 val. 09 min., (duomenys neskelbtini)., jį sulaikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai

2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas jį tuoj pat panaudoti, pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: 2018 m. spalio 17 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui K. J. bandant A. S. sulaikyti ir apie tai jį įspėjus, kad A. S. yra sulaikomas, nevykdydamas pareigūno reikalavimo, nesikelti nuo žemės, atsistojo ir bandė pabėgti, o pareigūnui pareikalavus, sustoti ir gultis ant žemės, pagrasino pareigūnui trauktis, nes jį nužudys, t. y. pasakydamas, kad „dink iš čia, užmušiu“, užsimojo ranka suduoti smūgį pareigūnui K. J., tačiau pareigūnas K. J. smūgio išvengė atsitraukdamas, po to A. S., nevykdydamas pareigūno reikalavimo stovėti, pradėjo bėgti, o jį pareigūnui K. J. pasivijus ir pargriovus ant žemės, bandant uždėti antrankius, A. S., vengdamas sulaikymo, aktyviais veiksmais priešinosi, spardėsi, rankas slėpė po savimi, neleisdamas uždėti antrankių, ir tuo metu tyčia alkūne sudavė pareigūnui K. J. į dešinės rankos dilbį ne mažiau kaip tris kartus, sukeldamas fizinį skausmą, po to, A. S. uždėjus antrankius grasino pareigūnui K. J., kad jį nužudys, sakydamas „užmušiu tave, nedirbsi to darbo, sužinosiu kur tu gyveni ir pakelsiu tavo namus į orą“, bei A. S. sulaikius ir vedant prie tarnybinio automobilio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui M. G. bandė įspirti, tačiau pareigūnas M. G. smūgio išvengė atsitraukdamas, po to A. S. pareigūnui pagrasino jį nužudyti, sakydamas „gaidy išeisiu iš zonos – tu lavonas“, po to 2018 m. spalio 17 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato patalpose, vedant A. S. į laikino sulaikymo kamerą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis pareigūnui K. J. bandė tyčia suduoti ranka, tačiau pareigūnas smūgio išvengė, atstumdamas A. S. ranka ir tuo pačiu metu A. S. buvo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnų E. M. ir R. K. sulaikytas už rankų, po to A. S. pareigūnui K. J. pagrasino, kad jį nužudys, sakydamas, kad „užmušiu, ilgai negyvensi“, tokiais savo veiksmais pasipriešino savo tarnybines pareigas ėjusiems pareigūnams.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti 2019 m. kovo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba perkvalifikuoti padarytą veiką iš BK 201 straipsnio 2 dalies į 201 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį – neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad neturėjo tikslo realizuoti naminius stiprius alkoholinius gėrimus, teigia, kad rasti alkoholiniai gėrimai buvo gabenami sunaikinti. Nuteistojo teigimu, jo prisipažinimas šioje byloje buvo išgautas darant psichologinį spaudimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams grasinant, jog neprisipažinus bus skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o ir teisme, klaidingai konsultuotas savo gynėjo, buvo įtikintas, kad prisipažinus nebus skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nurodo ir tai, jog jis (nuteistasis) ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ir atsisakė gynėjo vykdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimus, nors atsisakius gynėjo ir šiam nedalyvaujant ikiteisminio tyrimo metu realiai nesuprato, kuo buvo įtariamas ir kokios už tai yra numatytos pasekmės, todėl pareigūnai pažeidė jo (apelianto) teisę į gynybą.

3.2. Apeliantas nurodo, kad galimai yra teisiamas antrą kartą už tą patį, nes po paskutinio teismo nuosprendžio, t. y. po 2018 m. kovo 15 d., kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, jis kardinaliai pakeitė savo gyvenimą: susirado darbą, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, iš mokamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama teismo nuosprendžiu paskirta bauda, augina tris mažamečius vaikus, prižiūri senyvo amžiaus neįgalius savo tėvus, todėl galutinai siekdamas pakeisti savo gyvenimą nusprendė išgabenti ir sunaikinti dar iki 2018 m. pagamintus gėrimus. Nuteistasis teigia, kad šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atliekamas kratos, nebuvo ieškoma įrenginių, skirtų naminių alkoholinių gėrimų gamybai, todėl teigti, kad jau po paskutinio nuosprendžio jis ir vėl pagamino naminių alkoholinių gėrimų, nėra jokio pagrindo, o juo labiau, nėra surinkta ir tai patvirtinančių įrodymų.

3.3. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis grindžiamas netinkamai vertinant surinktus įrodymus, darant klaidingas išvadas, nuosprendyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo ištirti įrodymai vertinami priešingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo imtasis (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu) visų priemonių, kad būtų surinkti asmenį tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, nepagrįstai atmetant bet kokias abejones dėl surinktų ir ištirtų įrodymų, kuriais grindžiama kaltė. Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir dokumentus, todėl netinkamai kvalifikavo galimą teisės pažeidimą, ir tai nulėmė ir neteisingą kaltinimo turinio atskleidimą. Sugretinus tai su aukščiau jau nurodytais pažeidimais (įrodymų nesurinkimu, aplinkybių neatskleidimu ir jų motyvuotu ne vertinimu), apelianto nuomone, iš esmės neišpildyti baudžiamųjų bylų teisenos uždaviniai, tokiomis aplinkybėmis jis (apeliantas) realiai visiškai nesuprato, kuo buvo įtariamas ir kaltinamas.

3.4. Be to, apeliantas prisipažįsta, kad gabeno didelį kiekį namų gamybos stipriųjų gėrimų turėdamas tikslą juos sunaikinti, kad pasipriešino policijos pareigūnams jų išprovokuotas, todėl jo (apelianto) padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir 286 straipsnį.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo arba perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 201 straipsnio 2 dalies į 201 straipsnio 3 dalį ir neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma A. S. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir teisės į gynybą.

7. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog nuosprendis yra panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Apygardos teismas pažymi, jog išnagrinėjus A. S. apeliacinį skundą, dar kartą įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai, nešališkai, išsamiai ir visapusiškai, nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų sąlygų grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir pats apeliantas, todėl A. S. prašymas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo laikytinas visiškai nepagrįstu.

8. Nors apeliantas skunde teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme buvo pažeista jo teisė į gynybą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu, nes jis visiškai prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms.

8.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu net keletą kartų buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją, tačiau A. S. visais atvejais pareiškė, jog gynėjo nepageidauja (2 t., b. l. 149, 167, 181). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors A. S. skunde nurodo, jog jis parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė, nes jam pareigūnai darė spaudimą, tačiau šią aplinkybė apeliantas paminėjo tik apeliaciniame skunde, apylinkės teisme tokių aplinkybių nenurodė, todėl tokie jo teiginiai apeliaciniame skunde laikytini deklaratyviais, siekiant suklaidinti apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. vienoje iš ikiteisminio tyrimo apklausų apskritai parodymų nedavė, nors ir nurodė, kad jam pareikšti įtarimai yra suprantami ir aiškūs (2 t., b. l. 186), todėl tai tik paneigia apelianto teiginius, neva jam pareigūnai darė spaudimą duoti parodymus. Pažymėtina ir tai, kad A. S. buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikti pastabų, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau apeliantas šia savo teise atsisakė pasinaudoti (3 t., b. l. 80), tai rodo, jog A. S. visos aplinkybės buvo aiškios, jis jokių pretenzijų dėl įtarimų neaiškumo ar ikiteisminio tyrimo neišsamumo neturėjo. Taigi, esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista nuteistojo A. S. teisė į gynybą.

8.2. Apelianto teiginiai, neva jis buvo suklaidintas savo gynėjo ir įtikintas prisipažinti teisme, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nelogiški. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme gynėjas A. S. nebuvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio nuostatas, pats A. S. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl, jei A. S. manymu parinktas gynėjas neatitiko jo lūkesčių, A. S. galėjo gynėjo atsisakyti, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad A. S. yra net 8 kartus teistas (3 t., b. l. 1–14), taip pat ir dėl iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, t. y. pagal BK 201 straipsnį, todėl visiškai nelogiški apelianto teiginiai, kad jis galėjo būti suklaidintas savo gynėjo ir neva dėl to prisipažinęs ir apylinkės teisme. Nuteistojo A. S. kriminalinė praeitis iš esmės patvirtina tai, kad pastarasis, prisipažindamas apylinkės teisme dėl jam pateiktų kaltinimų, suvokė, kokios yra galimos pasekmės dėl padarytų nusikalstamų veikų, be to, tikrai suprato, kad bausmę parenka ir skiria tik teismas, o ne kaltinamojo gynėjas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. S. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo grindžiama byloje esančių įrodymų visuma, o ne tik A. S. prisipažinimu. Apygardos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, net ir nevertinant jo paties prisipažinimų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme A. S. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Dėl A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 201 straipsnio 2 dalies į 201 straipsnio 3 dalį bei kitų skundo argumentų.

9. Prašymą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir BK 201 straipsnio 2 dalies į 3 dalį nuteistasis A. S. grindžia tuo, jog jis neturėjo tikslo realizuoti naminės degtinės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

9.1. BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka. Vadinasi, šioje normoje reglamentuoto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra specialusis tikslas, t. y. kaltininkas atsako tik tada, kai jis etilo alkoholį, jų skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus neteisėtai gamina, laiko ar gabena turėdamas tikslą tokius alkoholinius gėrimus realizuoti. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidžia namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016).

9.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. pagamino, laikė ir automobiliu gabeno net 142 litrus stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), alkoholiniai gėrimai buvo išpilstyti į 2 plastikines talpas po 20 litrų, ir 75 butelius, kurių dydis (tūris) siekė nuo 1 litro iki 3 litrų (1 t., b. l. 16–27, 39–42). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien jau rastas alkoholinių kiekis yra laikytinas aiškiai per dideliu asmeniniam naudojimui ir pagal savo esmę atitinka tikslo realizuoti turinį, be to, alkoholinių gėrimų išpilstymas į mažesnes talpas įrodo tai, kad A. S. ruošėsi realizuoti naminę degtinę, o ne ją sunaikinti, kaip deklaruoja apeliaciniame skunde, juolab, kad ir nuteistasis apklausų metu patvirtino, kad naminę degtinę laikė didesnėse talpose, todėl prisirinkęs plastikinių butelių ją išpilstė, ketindamas naminę degtinę realizuoti, nes jam reikėjo pinigų, degtinę būtų pardavinėjęs kaime (2 t., b. l. 153–154; 3 t., b. l. 130–131). Taigi, esant šioms aplinkybės darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, pagrindo šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kaip to prašoma skunde, nėra.

10. Apeliantas neteisus, kad yra teisiamas antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, t. y. stiprių alkoholinių gėrimų pagaminimą, nes paskutiniais teismų nuosprendžiais (Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. bei 2018 m. kovo 15 d.) jis buvo pripažintas kaltu dėl visai kitų ir skirtingų kiekių stipriųjų alkoholinių gėrimų neteisėto pagaminimo, pats A. S. tiek apklausose, tiek apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dalį iš anksčiau pagamintų alkoholinių gėrimų jis buvo paslėpęs, ką patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kur jis nurodė vietą, kurioje slėpė minimus alkoholinius gėrimus (2 t., b. l. 157–164). Vien tai, kad pareigūnai ankstesnių ikiteisminių tyrimų metu nerado visos neteisėtai A. S. pagamintos naminės degtinės, neeliminuoja galimybės A. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už vėliau rastus neteisėtai pagamintos naminės degtinės kiekius pagal BK 201 straipsnio nuostatas.

11. Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad pareigūnai šioje byloje neatliko kratų, nebuvo ieškoma įrenginių, skirtų naminių alkoholinių gėrimų gamybai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug kratų pas asmenis, su kuriais A. S. artimai bendrauja, palaiko ryšius, nes pats A. S. neturi pastovios gyvenamosios vietos ir gyvena įvairiose vietose, kratos buvo atliekamos siekiant surasti naminę degtinę, neleistinus daiktus, kurie gali turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t., b. l. 90–141), tačiau kratų metu nepavyko nieko rasti, kadangi, kaip vėliau pats A. S. nurodė, jis naminę degtinę slėpė visai kitoje vietoje ir šią vietą pats parodė pareigūnams (2 t., b. l. 157–164).

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. S. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir 286 straipsnį nuteistas pagrįstai, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir esminių proceso nuostatų nepažeidė, nuteistajam A. S. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi bylos duomenys patvirtina neigiamą A. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, A. S. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ar jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.