Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovui Vidmantui Švažui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ atstovo Vidmanto Švažo prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir D. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, I. N., antstoliai Brigita Tamkevičienė, Aleksandras Selezniovas, sodininkų bendrija „Dituva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė pareiškėjams A. J. ir D. J. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė Vidmantą Švažą; kreditoriams nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 20 d.

2020 m. sausio 23 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorių sąrašo ir jų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, kuriuo prašo patvirtinti A. J. ir D. J. bankroto byloje kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą 63 801,73 Eur sumai.

2020 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų A. J. ir D. J. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2020 m. gegužės 21 d. nutartimi atstatydintas bankroto administratorius Vidmantas Švažas ir paskirtas naujasis bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“.

2020 m. liepos 7 d. teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgalioto asmens Vidmanto Švažo prašymas patvirtinti A. J. ir D. J. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodyta, kad 2020-06-03 įvyko kreditorių 1-asis susirinkimas, kuriame kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ (72,75 proc.) ir AB „Swedbank“ (23,74 proc.), darbotvarkės antruoju klausimu balsavo prieš nutarimą pritarti plano projektui ir nurodė nepritarimo priežastis. Bankrutuojantys fiziniai asmenys, siekdami atsižvelgti į kreditorių 2020-06-03 susirinkime išdėstytas pastabas patikslino planą ir pateikė jį administratoriui. 2020-07-01 įvyko 2-asis kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai AB „Swedbank“ (23,74 proc.) ir UAB „Julianus Inkaso“ (2,22 proc.) balsavo už siūlymą pritarti patikslintam planui. Lemiamą balsų daugumą turintis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ (72,75 proc.) balsavo prieš siūlymą pritarti patikslinto plano projektui ir pateikė rašytines pastabas. Administratoriaus vertinimu, kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabos neatitinka FABĮ nustatytam tikslui rasti pusiausvyrą tarp bankrutuojančių ir kreditorių interesų ir nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas atstovas Vidmantas Švažas nurodė, kad planas bankroto administratoriui buvo pateiktas laiku, todėl buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris vyko 2020-06-03. Kreditoriai šiam planui nepritarė, todėl fiziniai asmenys pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodė, kad sumažino administravimo išlaidas ir padidino kreditorių reikalavimų tenkinimo sumas, taip pat nurodė, kad planas atitinka FABĮ įstatymo reikalavimus. Vienas kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė šiam patikslintam mokumo atkūrimo planui, o kiti kreditoriai balsavę raštu jam pritarė. Kadangi kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėjo balsų daugumą todėl patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta. Kreditorius rašytinėse pastabose nurodė, kad 9 procentų išlaidos už turto pardavimą yra per didelės, todėl siūlo sumažinti jas iki 4 procentų ir nurodė, kad atlygis už turto pardavimą yra nenumatytas FABĮ. Bankroto administratorius nurodė, kad FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už turto pardavimą priklauso bankroto administravimo išlaidos. Taip pat nurodė kad 9 procentų išlaidos už turto pardavimą yra protingos ir sąžiningos, kadangi FABĮ leidžia net 15 procentų. Be to nurodė, kad bus parduodama tik 1/3 buto dalis, o gauta suma už šią turto dalį bus labai menka. Pažymėjo, kad kreditoriaus nurodyta pastaba dėl mokamų gyvybės draudimo įmokų yra nepagrįstas, kadangi gyvybės draudimo įmokos yra mokamos iš vaikų pinigų, kurios nepriklauso fizinių asmenų gautomis pajamomis. Taip pat kreditorius savo pastabose nurodo reikalavimą visai nesusijusį su FABĮ reikalavimais planui, tai siūlo įtraukti darbo užmokestį, individualios veiklos pajamas, dienpinigius, jeigu jų panaudojimas nėra pagrįstas faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir kurie privalės būti pervesti į depozitinę banko sąskaitą ir turės būti skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Bankroto administratorius pažymėjo, jog įstatymas numato, kad gautos pajamos pagal planą yra perduodamos į depozitinę sąskaitą, o jeigu fizinių asmenų pajamos padidėja ar sumažėja, vadinasi turi būti tikslinamas planas ir šaukiamas kreditorių susirinkimas. Šis kreditoriaus reikalavimas neatitinka FABĮ reikalavimų planui. Bankroto administratorius mano, kad planas atitinka FABĮ reikalavimus ir gali būti patvirtintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą, išlaikant teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Nuo fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė ir bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, todėl asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.

Bankroto administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ pateikė kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą kartu su išvada tvirtinti teismui, kuris turi įvertinti, ar plane nurodytos pareiškėjo mokumo atkūrimo priemonės ir atsiskaitymo su kreditoriais tvarka atitinka ir nepažeidžia pareiškėjo ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų balanso.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 3 d. įvyko kreditorių 1-asis susirinkimas, kuriame kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ (72,75 proc.) ir AB „Swedbank“ (23,74 proc.), darbotvarkės antruoju klausimu balsavo prieš nutarimą pritarti plano projektui ir nurodė nepritarimo priežastis. Bankrutuojantys fiziniai asmenys, atsižvelgdami į kreditorių 2020 m. birželio 3 d. susirinkime išdėstytas pastabas patikslino planą ir pateikė jį administratoriui. 2020 m. liepos 1 d. įvyko 2-asis kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditoriai AB „Swedbank“ (23,74 proc.) ir UAB „Julianus Inkaso“ (2,22 proc.) balsavo už siūlymą pritarti patikslintam planui. Lemiamą balsų daugumą turintis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ (72,75 proc.) balsavo prieš siūlymą pritarti patikslinto plano projektui ir pateikė rašytines pastabas.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2020 m. birželio 26 d. rašte, kuriame pateikė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano nurodė, kad „Plano 7.1 dalyje nurodytos bankroto administravimo išlaidos už turto pardavimą (9 proc. nuo turto pardavimo gautos lėšų sumos ar šio turto nustatytos vertės). Kreditorius nurodo, kad atlygis už turto pardavimą nėra numatytas FABĮ, šio atlygio skyrimas yra kreditorių prerogatyva. Tačiau kreditorius sutinka, kad su turto pardavimu susijusios faktiškai patirtos išlaidos bankroto procedūroms atlikti turi būti atlygintos. Kreditoriaus nuomone bankroto administratorius taip pat turėtų gauti ir atlygį už turto pardavimą, kreditoriaus vertinimu jis turėtų būti 4 proc. nuo sumos, gautos pardavus turtą“.

Teismas pažymi, jog FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Patikslino mokumo atkūrimo plano 7 dalyje yra numatyta, kad turto, nurodyto plano 3 dalyje, pardavimo išlaidoms numatoma skirti tik 9 procentus nuo turto pardavimo gautos lėšų sumos ar šio turto nustatytos vertės ir ši procentinė dalis yra ženkliai mažesne nei minėto įstatymo numatyta didžiausia 15 procentų dalis. Teismo vertinimu šio išlaidos yra teisiškai pagrįstos ir realiai atspindi bankroto procese atliekamus darbus, susijusius su turto pardavimu ir jų atlikimui reikalingo laiko sąnaudas ir įkainius.

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo pastabose be to nurodė, kad „Plano 5 dalyje nurodyta, kad D. J. vardu yra sudarytos dvi gyvybės draudimo sutartys, mokama mėnesinė įmoka - 40,00 EUR / mėn. Kreditorius nurodo, kad šioms išlaidoms nėra numatyta lėšų Plano 6 dalyje esančioje būtinųjų poreikių išlaidų lentelėje. Todėl prašome nurodyti iš kokių lėšų šias sutartis numatoma vykdyti“. Teismas atkreipia dėmesį, jog abiejuose teiktuose planuose buvo nurodyta, kad pareiškėjų A. J. ir D. J. vaikų G. S. ir A. J. gyvybės draudimo išlaidos apmokamos iš vaikų išlaikymui skirtų lėšų, t. y. valstybės nustatytos ir mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą 60,06 Eur, tėvų mokamų lėšų vaikų išlaikymui.

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabose taip pat nurodė, kad „Su tikslu išvengti ateityje ginčų dėl to, kad bankrutuojantys asmenys, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, į Kasacinio teismo praktiką fizinių asmenų bankroto byloje, privalo visas gautas pajamas, viršijančias Plane nurodytas gaunamas pajamas, skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui, kreditorius siūlo įtraukti į Planą nuostata, jog visos pareiškėjų kas mėnesį gautos pajamos (darbo užmokestis, pajamos iš individualios veiklos, dienpinigių dalis, kuri nėra pagrįsta faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančiais įrodymais), kurios viršiją Plane nurodytą 1 039,85 EUR gaunamų pajamų sumą, kas mėnesį pervedamos į depozitinę banko sąskaitą ir skirstomos kreditoriams artimiausią mokėjimo kreditoriams dieną“. Teismo nuomone, šis kreditoriaus pasiūlymas nėra susijęs su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio nurodytus reikalavimus plano turiniui. FABĮ neegzistuoja nuostatos, įpareigojančios fizinį asmenį visas gautas pajamas, viršijančias plane nurodytas gaunamas pajamas, skirti kreditorių reikalavimų tenkinimui.

FABĮ 16 straipsnio 5 punkte yra nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams. Tuo atveju, jei, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų ar tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, bankroto administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 ir 12 punktai). FABĮ 17 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Šis kreditoriaus pastabose nurodytas reikalavimas prieštarauja FABĮ reglamentavimui, kuriame nustatyti plano tikslinimo pagrindai ir tvarka.

Bankroto administratorius savo išvadoje dėl bankrutuojančių fizinių asmenų A. J. ir D. J. pateikto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano nurodė, kad kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir gali būti įgyvendintas.

Nagrinėjamu atveju, matyti, jog fiziniai asmenys D. J. ir A. J. akivaizdžiai dėjo pastangas taisyti plano projektą atsižvelgiant į kreditorių susirinkimuose išdėstytas pastabas bei atsižvelgiant į FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kuriems turi atitikti planas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kreditoriaus UAB „Būsto paskolų drausimas“ pastabas, pripažintina, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančių fizinių asmenų A. J. ir D. J. patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, nepažeidžia bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pagal FABĮ 8 straipsnio 1–4 dalis pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, bankrutuojančių fizinių asmenų A. J. ir D. J. mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 9, 10 dalimis, 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti bankrutuojančių asmenų A. J. ir D. J. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo patikslintą planą.

Įpareigoti bankroto administratorių UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ per 3 (tris) dienas su šia nutartimi supažindinti bankrutuojančius asmenis A. J., D. J. ir jų kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskirtuoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.