Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. L. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė P. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nepilnamečio sūnaus N. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina P. L.; 2) priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją, jas kas metai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant lėšas tvarkyti ieškovei; 3) priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-07-01 jo sūnui N. M., sudarantį 600 Eur; 4) priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2015 metų šalys apsigyveno kartu. Vėliau buvo išvykę į Jungtinę Karalystę, kur (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. M.. Santuokos šalys sudariusios nėra, tačiau atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę. Pradžioje šalys gyveno neblogai, tačiau 2019 m. balandžio mėnesį ieškovė paliko atsakovą ir kartu su sūnumi grįžo gyventi į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, nes ji juo rūpinasi ir prižiūri. Ieškovė nedraudžia tėvui bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovas nėra išreiškęs noro, kaip jis norėtų bendrauti su sūnumi, todėl detalios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, mano, kad bendravimo tvarką šalys nusistatys abipusiu bendru sutarimu. Nuo šalių gyvenimo skyrium atsakovas visiškai neteikia vaikui išlaikymo, paskutiniu metu vaiką išlaiko viena ieškovė. Šiuo metu ieškovė niekur nedirba. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikui, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo 192,30 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka vaikui išlaikyti. Jos paskaičiavimais, kukliai sūnų išlaikydama ieškovė išleidžia maistui bei būtiniausioms reikmėms apie 120–150 Eur į mėnesį. Santaupų ieškovė neturi, todėl dažnai tenka skolintis iš pažįstamų. Geranoriškai teikti pastovų išlaikymo dydį savo sūnui atsakovas atsisako, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Jis turi dar vieną išlaikytinį - T. M., kuris yra jo sūnus iš pirmosios santuokos ir jo išlaikymui yra priteista po 200 Eur periodinių išmokų per mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą savo mažamečiui sūnui nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., po 200 Eur už kiekvieną mėnesį, viso 600 Eur (b. l. 1-3).

Atsakovui A. M. ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos 2019 m. liepos 16 d. pasirašytinai (b. l. 21). Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovui pranešta asmeniškai ( b. l. 40) Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atvykti nepageidavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su nepilnamečiu sūnumi N. M. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo bute. Namuose gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos augti nepilnamečiui N. M.. Ieškovė Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šiuo metu nėra žinoma. Tarnybos duomenimis, motina P. L. šiuo metu tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį sūnų. P. L. gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa 120 Eur/mėn. ir išmoka vaikui 70 Eur/mėn. Ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas paskutiniu metu neprisideda prie vaiko išlaikymo, nors su sūnumi bendrauja, pasiima jį svečiuotis savo šeimoje. Taip pat buvo lankytasi atsakovo A. M. šeimoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini) namuose. Apsilankymo metu nustatyta, kad atsakovas gyvena pas savo tėvus jiems nuosavybės teise priklausančiame name. A. M., bendraudamas su atvykusiais darbuotojais, nurodė, kad sutinka, jog sūnaus N. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, dėl išlaikymo sūnui teikimo ir jo dydžio taip pat ketina susitarti su ieškove. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, gaunamų pajamų neturi, tačiau ketina išvykti dirbti į užsienį, kad galėtų teikti vaikui priteistą išlaikymą. Atsakovas patikino, kad su sūnumi dažnai bendrauja, pasiima jį svečiuotis savo namuose. A. M. informavo, kad turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų T. M., gimusį 2010 m. sausio 27 d., kuris auga motinos šeimoje. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką (b. l. 23-25).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas J. Z. prašė patikslinti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, t. y. ne nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., kaip nurodyta ieškinyje, bet nuo ieškinio teisme padavimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo 2019-04-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos.

Vykusio teismo posėdžio metu ieškovė P. L. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje pagimdė sūnų N. M., kuriam būnant 2 mėnesių šalys grįžo į Lietuvą. Kai vaikui buvo 7 mėnesiai atsakovas išvažiavo į užsienį dirbti. 2019 m. balandžio mėnesį šalys pradėjo gyventi skyrium ir nuo to laiko atsakovas neteikė jokio išlaikymo. Vaiko išlaikymui jos gaunamų lėšų (190 Eur) nepakanka, nes ji niekur nedirba, augina mažametį vaiką. Vaikelis turi problemų su alergija, jam yra sudarytas specialus mitybos planas, reikalingi ekologiški produktai, o tai reikalingos papildomos išlaidos. 80 Eur per mėnesį ieškovė išleidžia sauskelnėms, vaiko drabužėliams. Pajamų neužtenka, todėl prie vaiko išlaikymo prisideda berniuko krikštų tėvas. Ieškovė yra užrašiusi vaiką nuo rugsėjo mėnesio į valstybinį darželį, todėl turės galimybę dirbti. Atsakovas bendrauja su sūnumi, jį pasiima pasisvečiuoti į savo tėvų namus. Taip pat tėvas dalyvavo vaiko krikštynose, prie kurių finansavimo buvo prisidėjęs. Prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. balandžio mėn. iki ieškinio teisme padavimo dienos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė išvadą, nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus, priteistas 200 Eur išlaikymo dydis užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės P. L. ir atsakovo A. M. nepilnametis vaikas (b. l. 6). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina P. L. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M. po 200 Eur, periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei P. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas – butas/patalpa – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 12). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 11). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 192,30 Eur (b. l. 9).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. M. neturi nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų (b. l. 34, 35). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-07-08 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019-06-27 iki 2019-06-30, neatskaičius mokesčių sudarė 59,47 Eur (b. l. 36-38). Atsakovas nuo 2019-04-05 iki 2019-04-11 vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą (b. l. 36-38). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Atlikus paiešką teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, kad Alytaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-424-652/2013) priteistą išlaikymą ir iš A. M., nepilnamečiui sūnui T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisė po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 555 Eur, tačiau atskaičius mokesčius tai siekia 430 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Analizuojant šalių pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, galima daryti išvadą, nors ieškovės turtinė padėtis, šiuo metu yra geresnė (nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą), tačiau ji niekur nedirba, nes augina mažametį vaiką. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Lankantis Tarnybos darbuotojams jo gyvenamojoje vietoje atsakovas nurodė, kad ketina išvykti dirbti į užsienį, kad galėtų teikti sūnui priteistą išlaikymą. Pažymėtina, jog atsakovas, gavęs asmeniškai procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos reikalavimams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiu vaiku rūpinasi viena ieškovė, kuriai ir tenka didesnė išlaikymo našta. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos. Tuo tarpu atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne šią naštą perkelti vienai ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui atitinka vaiko poreikius, nėra užaukštinta. Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnametis sūnus N. M. yra vienerių metų, auga namuose prižiūrimas ieškovės.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (1 metų amžiaus) bei jo amžių atitinkančius poreikius, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, vaiko išlaikymui yra pakankama skirti 300 Eur sumą. Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, galimybes teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, teismas daro išvadą, kad atsakovas sūnui turi teikti 2/3 dalis, o ieškovė – 1/3 dalį išlaikymui skiriamos sumos. Iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. M. naudai priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2019 m. liepos 11 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina P. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodė, kad jos paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui N. M. už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2019-07-11, sudaro 600 Eur (3 mėn. x 200 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2019 m. balandžio 1 d. ir jokių duomenų, kad nuo šio laikotarpio atsakovas būtų teikęs savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, nėra.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. M., naudai priteistinas 600 Eur (200 Eur x 3 mėn.), išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 3 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė patvirtino, kad ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Taip pat ieškovė nemato kliūčių šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, kadangi ginčo tarp šalių nėra. Detalios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatyti neprašo, mano, kad abi šalys susitars dėl bendravimo tvarkos. Tarnybos darbuotojui lankantis atsakovo namuose ir bendraujant su juo, nustatyta, kad A. M. paaiškino, kad su sūnumi N. M. dažnai bendrauja, pasiima jį svečiuotis į savo namus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2019 m. liepos 12 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2917-10678 yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 13-14). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 214,50 Eur (b. l. 43).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai (patenkinta 100 proc. ieškinio reikalavimų), valstybei iš atsakovo priteistina 214,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 90 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 600 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 190 Eur žyminis mokestis.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 6,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo priteistinos 6,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis ).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina P. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t. y. nuo 2019 m. liepos 11 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai P. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 411,29 (keturių šimtų vienuolikos eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų: 196,79 Eur suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 214,50 Eur suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.