- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-876-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10560-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Žibutė Budžienė, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- J. V. K.
- Atsakovas
- Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai
- Kategorijos
- 11.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Žibutės Budžienės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14651-920/2014 pagal ieškovo J. V. K. ieškinį atsakovei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbo užmokesčio mokėjimo darbuotoją atleidžiant iš darbo, darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas tarp šalių kilo dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu teisėtumo, darbo užmokesčio priteisimo, grąžinimo į darbą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-12-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. V. K. atsakovei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai 500 litų bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir valstybei 14,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Nustatė, kad 2006-10-02 sudaryta terminuota 3 mėn. darbo sutartimi Nr. 6 tarp ieškovo J. V. K. ir atsakovės VšĮ „Paminklinės Kristaus Prisikėlimo Bažnyčios atstatymo tarybos“, ieškovas priimtas dirbti bilietų platintoju (b. l. 14–16). Šios sutarties paskutinis papildymas padarytas 2009-10-12 – pakeistas ieškovo darbo užmokestis – 500 Lt per mėnesį, 2014-01-10 šalys pasirašė susitarimą „Dėl darbo sutarties nutraukimo bendru šalių sutarimu“, kuriuo susitarė, jog ieškovo darbo sutartis bus nutraukta nuo 2014-05-22 (b. l. 17). 2014-02-13 tarp šalių sudaryta taikos sutartis darbo ginčų komisijos nagrinėjamoje darbo byloje Nr. APS-2-409, darbo sutarties nutraukimo data nurodyta 2014-05-22 (b. l. 18). 2014-02-17 darbo byloje Nr. APS-2-409 priimtas sprendimas nutraukti bylos nagrinėjimą (b. l. 29). 2014-04-02 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu nenutraukti darbo sutarties (b. l. 20). 2014-05-22 atsakovės įsakymu darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 54). 2014-05-25 ieškovas gavo atsakovės 2014-05-22 pranešimą, kad prašymas dėl neatleidimo iš darbo netenkintas (b. l. 4–5). 2014-05-26 ieškovas gavo atsakovės 2014-05-23 pranešimą, kuriuo informuotas apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 6–8). 2014-05-22 iki 2014-05-26 ieškovui išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 48).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti darbdavio Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos 2014-05-22 pranešimą apie atleidimą iš darbo, įpareigoti darbdavį išmokėti darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį už praėjusį laikotarpį, tai yra už birželio mėnesį 500 Lt, pripažinti darbo sutartį galiojančia ir grąžinti ieškovą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai ir neprieštaringai patvirtina, kad šalys išreiškė savo tikrąją valią pasirašydamos 2014-01-10 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-05-22, taip pat ir 2014-02-13 sudarydamos taikos sutartį darbo byloje Nr. APS-2-409. Vertindamas 125 str. 1 d. nuostatą, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu kitai šaliai turi būti pateiktas raštu, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią reikalavimas pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-59/2007). Teismo vertinimu, aplinkybės, jog ieškovas 2014-04-02 kreipėsi į atsakovę su prašymu nenutraukti darbo sutarties ir žodžiu motyvuodamas prašymą noru dirbti iki jo garbingo 80-ies metų jubiliejaus 2015-05-22, nesudaro pagrindo naikinti paties ieškovo su atsakove pasirašytus susitarimus, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovui atsakovės neteisėtai daryto psichologinio ar kitokio spaudimo faktus, priešingai, ieškovas atvyko į darbo ginčų komisijos posėdį, kuriame atsakovės atstovai nedalyvavo, ir pats pateikė prašymą nutraukti darbo bylos nagrinėjimą (b. l. 29).
Teismas argumentus dėl ieškovo atleidimo iš darbo laikino nedarbingumo metu atmetė kaip nepagrįstus. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika ir įvertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas informavo atsakovę apie savo ligą, t. y. apie galimai reikšmingą aplinkybę LR DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam draudimui taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-560/2007), taip pat praktika, pagal kurią DK 131 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir netaikoma, kai darbo sutartis pasibaigia kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2004).
Ieškinio reikalavimą panaikinti darbdavio pranešimą 2014-05-22 apie atleidimą iš darbo teismas atmetė kaip nesukeliantį šalims teisinių pasekmių. Teismas ieškovo reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo, jo grąžinimo į darbą atmetė kaip nepagrįstus.
Kadangi teismas ieškovo reikalavimų dėl darbo sutarties nutraukimo 2014-05-22 ir ieškovo grąžinimo į darbą netenkino, tai atmetė ir reikalavimą dėl 500 Lt darbo užmokesčio už birželio mėnesį priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas J. V. K. prašo panaikinti 2014-12-10 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl nurodytų argumentų:
Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūrą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014-01-11 ieškovas pasirašė 2014-01-10 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu, tačiau šiame susitarime buvo įrašyta visiškai kita darbo sutarties nutraukimo data, negu šalys buvo sutarusios siekdamos kompromiso ir darbo ginčo bylos nutraukimo, kito rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsakovė ieškovui nepateikė, todėl darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnio pagrindu neatitinka ieškovo valios – ieškovui nebuvo pateiktas rašytinis pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, jis neturėjo galimybės svarstyti dėl darbo sutarties nutraukimo ir sąlygų.
Atsakovė nepateikdama rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį apribojo šiuo metu galimybę nustatyti, kokį pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo iš tiesų teikė. Ieškovas niekada neišreiškė valios nutraukti darbo sutartį nuo 2014-05-22, nes toks susitarimas būtų nepalankus. Todėl ieškovo valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu susiformavo ir buvo nulemta būtent atsakovės veiksmų, kuomet siekdama išvengti darbo ginčų bylos atsakovė ieškovui žadėjo, jog ieškovas dirbs iki 2015-05-22, tačiau vėliau vienašališkai pateikė pasirašyti parengtą susitarimą nutraukti darbo sutartį jau su pakeista atleidimo data. Aplinkybes, kad ieškovas išreiškė valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2014-05-22, byloje turėjo įrodyti atsakovė (darbdavys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 59/2007), tačiau tokių aplinkybių ji neįrodė, o teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 str. nuostatas, kadangi visiškai netinkamai įvertino tiek 2014-01-10 susitarimą, tiek 2014-02-13 taikos sutartį bei jų sudarymo aplinkybes.
Teismas netenkino ieškovo prašymų byloje liudytojais apklausti bažnyčios buhalterę, referentę, sekretorę. Taigi teismas nebuvo aktyvus, sprendė klausimą sudarydamas vienai šaliai išskirtines sąlygas, gynė tik darbdavio teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo 430 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo neatitinka tikrosios ieškovo valios. Nurodo, kad aiškiai išreiškė savo poziciją dėl darbo sutarties nutraukimo bendru šalių sutarimu, o ieškovas derėjosi dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau buvo atsižvelgta į ieškovo siūlymus bei prašymus ir darbo sutarties nutraukimo data pasirinka ieškovo pasiūlyta, susitarta dėl apmokėjimo sąlygų. Pažymi, kad 2014-02-17 vykusio posėdžio metu Darbo ginčų komisijai pats ieškovas pateikė rašytinį prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą, kadangi su darbdaviu nesutarimą išsprendė taikiai ir daugiau pretenzijų neturi. Tokie ieškovo veiksmai paneigia skunde formuojamą poziciją, kad tai neatitiko ieškovo valios. Ieškovo teiginiai, kad pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, neturėtų būti laikomi tinkamu pagrindu nuginčyti darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nes faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis), tačiau tokiu atveju fakto pagrindimui tik darbuotojo paaiškinimų nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2004, 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2013). Atsakovės nuomone, atleidžiant ieškovą iš darbo nebuvo padaryta jokių įstatymuose įtvirtintų teisės normų pažeidimų, susitarimo sąlygos buvo ne kartą analizuojamos, svarstomos, aptariamos, siūlomos paties ieškovo, net du kartus užrašomos susitarimuose šalims šiuos susitarimus pasirašant, todėl visos atleidimo iš darbo sąlygos ieškovui buvo žinomos. Teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir nepažeisdamas įstatymu įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių bei remdamasis surinktų įrodymų visuma priėmė tinkamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, nes absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantas teigia, kad nagrinėjant šią bylą buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 str.) ir bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Vadovaujantis CPK 12 straipsnio reikalavimais, civilinės bylos visuose teismuose turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, pagal rungimosi principą įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas ieškinio neįrodė, ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmetė, ši teismo išvada yra pagrįsta surinktais byloje įrodymais.
Bylos duomenimis, ieškovo iniciatyva darbo ginčas tarp šalių LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijoje 2014-02-17 buvo baigtas taikiai (b. l. 29).
CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymo metu šalių ginčas dėl taikos 2014-02-13 sutarties patvirtinimo nebuvo nagrinėjamas teisme. Taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neginčija 2014-01-10 susitarimo ir 2014-02-13 taikos sutarties galiojimo, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais byloje (CPK 197 str. 1 d.). Bylos duomenimis, apeliantas, pasirašęs 2014-01-10 susitarimą su darbdaviu (b. l. 17), vėliau pasirašė 2014-02-13 taikos sutartį su juo (b. l. 18), šią taikos sutartį ieškovas pateikė 2014-02-17 kartu su 2014-02-13 prašymu Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijai darbo byloje Nr. APS-2-409. Darbo byloje Nr. APS-2-409 ieškovui atsisakius nuo reikalavimo dėl atleidimo iš darbo ir darbo išmokų priteisimo iš atsakovės, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisija bylos nagrinėjimą 2014-02-17 nutraukė remdamasi DK 290 str. 2 d. 1 p. (b. l. 29).
Civilinė teisinė sutartis, taikos sutartis, nors ir nepatvirtinta teismo, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda). Tokia sutartimi šalys gali siekti užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, tačiau procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius.
Kaip nustatyta anksčiau, ieškovas neginčijo nagrinėjamojoje byloje 2014-02-13 taikos sutarties (b. l. 18) sudarymo ir galiojimo fakto. Taip pat ieškovas neginčijo susitarimo, kuriuo šalys 2014-01-10 susitarė (b. l. 17), kad ieškovas sutinka darbo sutartį nutraukti DK 125 str. 1 d. pagrindu nuo 2014-05-22, šią dieną laikant paskutine darbo diena. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė turėjo pagrindą, remdamasi šalių pasirašytais susitarimais, darbo sutartį su ieškovu nutraukti 2014-05-22 ir išmokėti jam priklausančias darbo užmokesčio išmokas, taigi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (b. l. 30–31).
Apelianto argumentas, kad 2014-01-10 susitarimą (b. l. 17) ieškovas pasirašė atgaline data, prieštarauja esančiam susitarime ieškovo surašytam tekstui, kur nurodyta, kad jis 2014-01-10 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė 2014-01-11 16.05 val., taigi vėliau, negu buvo surašytas 2014-01-10 dokumentas, o ne taip, kaip aiškina apeliantas. Tai, kad apeliantas pasirašė dokumentą po 2010-01-10, o ne tą pačią dieną, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dokumentas yra ydingas turinio prasme, kad ieškovas norėjo darbo sutartį nutraukti kitomis sąlygomis, nei nurodyta dokumente, t. y. ne 2014-05-22, kaip nurodyta susitarime, o taip, kaip nurodo apeliaciniame skunde apeliantas – 2015-05-22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė.
Atmestinas apelianto argumentas, kad jis nepastebėjo ginčo šalių pasirašytuose dokumentuose (b. l. 17, 18) darbo sutarties nutraukimo datos. Iš pateikto byloje 2014-03-25 ieškovo vardu surašyto prašymo (b. l. 20) matyti, kad ieškovas prašo leisti jam dirbti toliau ir nenutraukti darbo sutarties, todėl labiau tikėtina, kad ieškovui buvo aiški darbo sutarties nutraukimo data – 2014-05-22, tačiau apsigalvojęs ieškovas nutarė šalių susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų ir termino nevykdyti ir darbo sutarties su atsakove sutartą dieną nenutraukti. Ieškovui buvo žinoma, kad jo prašymas nenutraukti darbo sutarties buvo apsvarstytas atsakovės vadovo ir Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos pastoracinės tarnybos posėdyje, tačiau su ieškovo prašymu tęsti darbo santykius atsakovės atstovas nesutiko (b. l. 4). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas buvo atsakovės apgautas, todėl šis apelianto argumentas yra atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovo argumentas, kad nelogiška patikėti, jog ieškovas gera valia nutraukė darbo sutartį, nes jam tai buvo nenaudinga finansiškai, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas niekada neišreiškė valios nutraukti darbo sutartį su atsakove nuo 2014-05-22, nes šiam ieškovo teiginiui prieštarauja pateikti byloje rašytiniai įrodymai: 2014-01-10 susitarimas, 2014-02-13 taikos sutartis, 2014-02-13 prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijos darbo byloje Nr. APS-2-409 2014-02-17 sprendimas, kur nurodyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimą prašo nutraukti, nes darbdaviui neturi jokių pretenzijų (b. l. 17–19, 29).
Bylos duomenimis, būtent ieškovas savo vardu teikė dokumentus Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijai darbo byloje Nr. APS-2-409 – taikos sutartį ir 2014-02-13 prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, šie dokumentai buvo ieškovo žinioje (b. l. 18, 19). Todėl tikėtina, kad ieškovas, formuluodamas ir pasirašydamas 2014-02-13 prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, teisingai išdėstė ginčo šalių susitarimo esmę, kur nurodyta, kad darbo sutartis tarp ginčo šalių bus nutraukta nuo 2014-05-22, o ne kurią kitą dieną. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo šalių 2014-01-10 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo (b. l. 17), dokumente nurodė ne tik pasirašymo datą, bet ir dokumento pasirašymo valandą, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas su dokumentais buvo susipažinęs ir jų turinį suprato. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad ieškovas pasirašė ginčo dokumentus dėl neapsižiūrėjimo, neatidumo, todėl ir šis argumentas yra atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovo argumentas, kad atsakovė darė jam psichologinį spaudimą, išreikalavo, kad byla būtų baigta taikos sutartimi, nes ieškovas yra senyvo amžiaus, neįgalus pensininkas, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl taip pat atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str.).
Ieškovo argumentas, kad jis neturėjo ketinimo nutraukti darbo sutartį 2014-05-02 taip, kaip nurodyta 2014-01-10 susitarime, nes priešingai, nei ginčo šalys surašė ir pasirašė 2014-01-10 susitarime, ieškovas tariamai susitarė su atsakovės atstovu darbo sutartį nutraukti 2015-05-22, tačiau dėl to šalys susitarė žodžiu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, pasirašydamas dokumentus ir pateikdamas juos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijai darbo byloje Nr. APS-2-409 (b. l. 19), elgėsi neprotingai, neapdairiai, tad neteisingai, aiškiai žinodamas, kad pasirašo ir teikia dokumentus, neatitinkančius šalių susitarimo, ieškovas nepasirūpino savo interesais, todėl turi prisiimti savo nesąžiningo elgesio neigiamas pasekmes (CK 1.5 str.).
Įvertinusi surinktus byloje įrodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ginčo šalių susitarimas nutraukti 2014-05-22 darbo sutartį šalių susitarimu susitarime nurodyta data – 2014-01-10, yra įrodytas ir atitinka raštu išreikštą ginčo šalių valią, taigi LR DK 125 str. 1 d. numatyta procedūra teikiant pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo tarp ginčo šalių nebuvo pažeista.
Apeliantas iš esmės kartoja apeliaciniame skunde tas pačias aplinkybes teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus, nesutiko patenkinti ieškovo prašymo dėl liudytojų apklausos, tačiau su šiais ieškovo argumentais sutikti negalima, nes ieškovo argumentai yra visiškai abstraktūs, ieškovas nenurodė, kokių aplinkybių jis negalėjo įrodyti dėl to, jog nebuvo apklausti apeliaciniame skunde jo minėti liudytojai ir kokių įrodymų teismas neištyrė nagrinėjamoje byloje. Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Galutinai ir privalomai įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.
Pirmosios instancijos teismas šių įstatymų reikalavimų vertindamas pateiktus byloje įrodymus nepažeidė, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, jiems pritaria ir laiko juos teisingais.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako. Taigi skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai, kuriai pagal teisinių paslaugų 2015-02-05 sutartį atstovavo advokatas A. M. (b. l. 83). Byloje atsakovė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija už teisinių paslaugų suteikimą (teisinių konsultacijų rengimas, atsiliepimo į patikslintą apeliacinį skundą surašymas) pagal pinigų priėmimo–perdavimo kvitą Nr. 686079 (b. l. 81–82) 2015-02-09 advokatui sumokėjo 430 Eur . CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už procesinio dokumento surašymą ir kitų su atstovavimu susijusių veiksmų atlikimą, todėl, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.11, 8.16, 8.18 punktais (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.), sprendžia, kad iš ieškovo priteistino užmokesčio dydis neviršija rekomenduojamos maksimalios sumos (832,52 Eur). Todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 430 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovo J. V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) 430 (keturių šimtų trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėjimą atsakovei Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai (į. k. 191118123, Kaunas, Žemaičių g. 31A)