Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. J. (buvusi pavardė L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo R. K. ieškinys atsakovei E. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi K. B. K. tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-967-558/2018 iš dalies patenkino ieškovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną bendravimo su dukra K. B. K. tvarką:

Vaiko tėvas R. K. su dukra K. B. K., gim. 2014 m. rugpjūčio 7 d., bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas dukrą atitinkamo savaitgalio penktadienio 18:00 val. iš vaiko jos gyvenamosios vietos arba ugdymo/mokymo įstaigos, kurią lanko vaikas ir grąžina vaiką atitinkamo sekmadienio 20:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.Vaiko tėvas R. K. kas antrą savaitę (antradienį), t. y. tą savaitę, kurią nėra numatytas tėvo ir dukros bendravimas savaitgalį, pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.Tėvas R. K. su dukra 2018 metais švenčia Velykų pirmąją dieną, t. y. pasiima dukrą Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 18 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą pirmąją Velykų dieną (sekmadienį) iki 20 val.Motinos dieną šalių dukra praleidžia su motina, o tėvo dieną – su tėvu.Tėvas paima dukrą ir švenčia su ja gimtadienį tėvams susitarus pirmąją arba antrąją to savaitgalio dieną nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo arba darbo dieną – rugpjūčio 7 d., paimdamas dukrą ryte ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.Vasaros atostogų metu tėvas su dukra turi teisę bendrauti nepertraukiamai dvi savaites, informuodamas vaiko motiną ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų datos.

Kitoje dalyje ieškovo prašymas atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. E. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018, prašydama panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, nustatant atsakovės atskirajame skunde pasiūlytą laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2018 m. kovo 8 d. teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netinkama ir sudaro galimybes atsirasti naujiems šalių konfliktams, nes apeliantė abejoja ieškovo galimybėmis tinkamai vykdyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas.

Apeliantės manymu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nepakankamai detali, nes neįtraukta papildoma sąlyga, kad vaikui sergant, tėvo bendravimas su vaiku negalimas. Tvarkoje taip pat aiškiai neapibrėžtas vaiko gimtadienio (rugpjūčio 7 d.) šventimas. Atsakovė siūlo, kad nutartyje būtų nurodyta, jog vaiko tėvas turi teisę su dukra bendrauti pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį. Vaiko tėvui bendraujant su dukra pirmąjį mėnesio savaitgalį, jis galėtų savaitgalį atšvęsti ir vaiko gimimo dieną.

Apeliantė nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos sąlygomis, kai vaikas jai grąžinamas sekmadienį ir darbo dienomis 20 val. vakare, nes tai yra per vėlus vaiko grąžinimo laikas. Tokia tvarka pažeidžiamas nusistovėjęs mažamečio vaiko poilsio ritmas. Apeliantė paaiškina, kad dukra darbo dienomis lanko darželį, tačiau po vaiko grąžinimo, vaiko paruošimas darželiui (maudymas, drabužių ruošimas) užtrunka dar kelias valandas, todėl mažametė dukra atsikelia ryte pavargusi bei neišsimiegojusi. Atsakovės manymu, turi būti nustatytas konkretus kiekvieno mėnesio savaitgalis, kada vyks tėvo ir vaiko bendravimas, kaip ir buvo pagal ankstesnę bendravimo tvarką, o darbo dienomis vaikas turėtų būti grąžintas iki 19 val.

Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė vaiko interesus, leisdamas ieškovui švęsti su vaiku pirmąją Šv. Velykų dieną, nes ieškovas tuomet išvyksta pas savo gimines, negrąžina laiku vaiko ir vaikas nebegali švęsti Šv. Velykų su motina. Dėl šių priežasčių tarp šalių jau anksčiau ne kartą kildavo konfliktų. Neprieštarauja, kad vaiko tėvas švęstu su vaiku antrąją Šv. Velykų dieną.

Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu, nes ši tvarka nustatyta išimtinai ieškovo interesais. Atostogų grafikas turėjo būti suderintas su abiejų tėvų galimybėmis, o ne vien atsižvelgta į vaiko tėvo atostogų grafiką.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog grąžinus jai dukrą sekmadienį ar darbo dienomis vakare iki 20 val. būtų pažeistas nusistovėjęs vaiko poilsio ritmas, nes ieškovas turi privatų namų, geras buities sąlygas, todėl galėtų pats tinkamai paruošti vaiką darželiui.

Ieškovas pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė tėvo bendravimo su dukra savaitgalius, numatant, kad ieškovas gali bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, taip pat nustatant bendravimo tvarką ir darbo dienomis, nes tokiu būdu buvo atsižvelgta į abiejų tėvų lygiateisiškumo principą. Tarp ieškovo ir dukros yra stiprus ryšis, dėl to tėvui turi būti suteiktos galimybės dažniau matytis su dukra.

Ieškovas nesutinka su atsakovės siūlymu dėl papildomų sąlygų (vaiko sirgimo atvejais) bendravimo tvarkoje nustatymo, nes ieškovo nuomone, atsakovė sąmoningai siekia, kad vaikui sergant ir motinai turint šį faktą patvirtinančią medicininę pažymą, neleisti ieškovui bendrauti su vaiku. Atsakovė 2017 metais nuolat gaudavo tokias medicinines pažymas ir dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas prarado 6 savaitgalius, 2018 metais 2 savaitgalius, kuriuose turėjo susitikti su dukra. Teismui nustačius tokią sąlygą, tokia situacija turi būti sureguliuota ir tėvui turi būti nustatytas kompensavimo mechanizmas už prarastus savaitgalius pasimatyti su dukra. Ieškovo manymu, jis galėtų pats tinkamai pasirūpinti vaiku, jeigu vaikas susirgtų.

Ieškovas nesutinka su atsakovės skundo motyvais dėl Šv. Velykų šventimo, nes iki šiol nei vienų Šv. Velykų dukra nešventė kartu su tėvu. Tėvams pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė niekada nesutiko, kad ieškovas praleistų šventes kartu su dukra.

Ieškovas nesutinka su neaiškia ir neargumentuota atsakovės pozicija dėl gimtadienio su dukra šventimo klausimu, nes teismas tinkamai nustatė bendravimo su vaiku tvarką per gimtadienius, atsižvelgęs į tėvų lygiateisiškumo principą ir abiejų tėvų teises švęsti dukros gimimo dieną.

Ieškovas pažymi, kad atsakovė iki šiol nederino su juo jokių su vaiku susijusių klausimų, todėl esant tokiai nustatytai bendravimo tvarkai, ieškovas pasiryžęs su atsakove bendradarbiauti bei derinti visas planuojamas atostogas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-967-558/2018, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės ir laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio neprivalo būti detali ir numatyti visus galimus atvejus.

Apeliantė skunde nesutinka su teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka dėl šių priežasčių: 1) tokia bendravimo tvarka pažeidžiamas mažamečio vaiko poilsio režimas, nes vaikas sugrąžinamas motinai sekmadienį ir darbo dienomis per vėlai; 2) bendravimo tvarka turi būti apibrėžta detaliau, įtraukiant tvarkoje papildomą sąlygą, kad vaikui sergant, tėvo bendravimas su vaiku nėra galimas; 3) pageidauja, kad tėvas su vaiku 2018 metais Šv. Velykas švęstų antrąją Šv. Velykų dieną, o ne pirmąją dieną; 4) bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu grafikas nederintas su atsakove, o patvirtintas išimtinai ieškovo interesais; 5) pageidauja, kad vaiko gimtadienio dienos (rugpjūčio 7 d.) šventimas turi būti apibrėžtas aiškiau, nutartyje konkrečiau nurodant, kad vaiko tėvas turi teisę su dukra bendrauti pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį; 6) atsakovės manymu, ieškovas tinkamai nesilaikys tokios bendravimo tvarkos sąlygų.

Pažymėtina, kad atsakovės pateikto atskirojo skundo argumentai dėl Šv. Velykų šventimo 2018 metais, šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra nebeaktualūs, kadangi ši šventinė diena jau praėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl šio skundo argumento nepasisako.

CK 3.156 straipsnis nustato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, t. y. įstatymas vienareikšmiškai įtvirtina tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu lygybę, turi būti išlaikomas tėvų lygiateisiškumo principas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog tėvas turi bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku kaip įmanoma dažniau (jei tik tai nekenkia vaiko interesams ir išlaikomas abiejų tėvų lygiateisiškumas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kurioje vaiko tėvui numatytos galimybės matytis su dukra tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, tiek per šventes, tiek per dukros gimtadienį, tiek per atostogas. Apeliantė nepateikė teismui jokių objektyvių argumentų, kad ši nustatyta laikina ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarka pažeidžia vaiko ir jo interesus, priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šia tvarka užtikrinamas tėvo ir vaiko ryšio stabilumas, išlaikomas šalių lygiateisiškumo principas, užtikrinama nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas galėtų tikėtinai nevykdyti laikinos bendravimo tvarkos sąlygų, išskyrus pačios atsakovės nuomonė, nes iš bylos duomenų visumos matyti, kad ieškovas suinteresuotas dalyvauti savo dukros auklėjime, pageidauja su atsakove derinti visus su jų mažamečiu vaiku susijusius interesus.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka sutrikdomas mažametės dienos režimas (miego, poilsio ir pan.), nes darbo dienomis turi eiti į darželį, o atsakovė po dukros grąžinimo dar užtrunka apie 2 valandas paruošdama ją darželiui (t. y. išmaudydama, paruošdama drabužius ir pan.), dėl to vaikas, nuėjęs vėlai miegoti, ryte atsikelia pavargęs ir neišsimiegojęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, gyvendamas privačiame name, turi visas galimybes pats paruošti (t. y. išmaudyti ir atlikti kitus reikiamus veiksmus) dukrą darželiui. Tokias aplinkybes patvirtino ir ieškovas atsiliepime į atsakovės skundą, kuriame nurodė, jog vaiko paruošimas ėjimui į darželį jam nesukeltų jokių papildomų problemų. Byloje nėra duomenų, kad paruošti vaiką darželiui galėtų išimtinai tik atsakovė ir dėl to yra būtina keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną tėvo ir dukros susitikimų laiką. Tuo tarpu vaiko grąžinimo laikas iki 20 val. vakaro teismų praktikoje pripažįstamas ne kaip nepažeidžiantis vaikų teisių ir interesų, o užtikrinantis vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir nėra laikomas per vėlus mažamečio vaiko grąžinimo laikas (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2154-230/2016).

Apeliantė skunde taip pat nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka dalyje dėl atostogų ir gimtadienio šventimo. Kaip jau buvo minėta, nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka labiausiai turi atitikti vaiko interesus, taip pat užtikrinti tėvams lygią galimybę bendrauti su vaiku bei užmegzti su juo artimą ryšį. Tai yra susiję, tiek ir su atostogavimu kartu, tiek su gimtadienio šventimu. Todėl apeliacinės instancijos vertinimu, atsakovės nurodyti siūlymai dėl ieškovo (tėvo) galimybių švęsti dukros gimtadienį, tiek dėl atostogų grafiko derinimo suformuluoti nepakankamai aiškiai, yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs, tokiais siūlymais nesilaikoma lygiateisiškumo principų. Atsakovė teigia, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu, nustatyta išimtinai ieškovo interesais, tačiau pati atsakovė neteikė teismui konkrečių alternatyvių siūlymų kaip būtų galima kitaip geriausiai suderinti šalių bendravimo su jų vaiku grafikus atostogų metu. Nenustačius tėvo bendravimo su vaiku tvarkos per vaiko atostogas, iš ieškovo nepagrįstai būtų atimta galimybė matytis su dukra ilgesniam laikui atostogų metu, o tai iš esmės pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad skundžiama nutartimi yra nustatyta tik laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka, kuri galutinai bus nustatyta, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo keisti laikiną bendravimo tvarką dalyje dėl nustatytos ieškovo su dukra bendravimo tvarkos atostogų metu.

Atsakovė siūlo keisti bendravimo tvarką dėl ieškovo galimybių švęsti dukros gimtadienį, nustatant ieškovui teisę švęsti dukros gimtadienį pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį. Kaip matyti iš šių ir artimiausių metų (2018, 2019, 2020) kalendorių, rugpjūčio 7 d. savaitgalyje artimiausiais metais nebus, todėl pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką ieškovui atsirastų galimybė švęsti dukros gimtadienį tik anksčiau ar vėliau laiko, tačiau ne per faktinį dukros gimtadienį, o atsakovė švęstų visus faktinius dukros gimtadienius. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė laikiną bendravimo tvarką dėl dukros gimtadienių šventimo, atsižvelgęs į abiejų vaikų tėvų interesus, nustatęs, jog tėvas paima dukrą ir švenčia su ja gimtadienį tėvams susitarus pirmąją arba antrąją to savaitgalio dieną nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo arba darbo dieną – rugpjūčio 7 d., paimdamas dukrą ryte ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val., t. y. pagal tokią bendravimo tvarką tėvui atsiranda galimybė švęsti dukros gimtadienį jos tikrąją gimtadienio dieną, o ne tik per artimiausią ar vėlesnį savaitgalį, kuris šiais ir artimiausiais metais faktiškai nesutampa su dukros gimtadienio diena.

Atsakovė teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka turi būti apibrėžta detaliau, įtraukiant papildomai sąlygą, kad vaikui sergant, bendravimas su vaiku nėra galimas. Ieškovas su tokias atsakovės argumentais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad pats ieškovas galėtų pasirūpinti savo sergančia dukra, jeigu ši sirgtų, o atsakovė šiomis aplinkybėmis (gaudama medicinines pažymas) nuolat piktnaudžiauja ir ieškovas prarado 8 savaitgalius pasimatyti su dukra. Ieškovas pažymėjo, kad įtraukus tokią papildomą sąlygą į laikiną bendravimo tvarką, ieškovui turi būti nustatytas kompensavimo mechanizmas už prarastus savaitgalius pasimatyti su dukra. Pažymėtina, kad atsakovė, sprendžiant ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, šių atskirajame skunde nurodytų motyvų (dėl papildomos sąlygos įtraukimo) pirmosios instancijos teismui neteikė ir teismas šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje negalėjo įvertinti. Todėl vien dėl šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios sąlygos neįtraukė į skundžiamoje nutartyje nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Be to šioje proceso stadijoje (kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių) byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl nustatyta laikina tėvo ir jo nepilnametės dukros bendravimo tvarka yra iš esmės teisinga, atitinkanti byloje nustatytą faktinę situaciją ir tinkamai užtikrinanti nepilnamečio vaiko bei jo tėvų interesus. Pirmosios instancijos teismas galės visas papildomas aplinkybes įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, nes tik bylos nagrinėjimo metu iš esmės turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymui, ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus (taip pat ir dėl aplinkybių, kai šalių dukra serga). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui, t. y. laikinosios apsaugos priemonės negali būti keičiamos nuolat, iškilus bent menkiausiam sunkumui jas įvykdyti. Todėl šie atskirojo skundo motyvai taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pabrėžtina, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje esminę reikšmę turi kaltė dėl proceso, nes pagal tai sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra tai, jog pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovės pateikto atskirojo skundo, su kuriuo ieškovas nesutiko. Atskirasis skundas atmestas, dėl to materialiuoju teisiniu požiūriu ieškovas laimėjo bylą, todėl iš atsakovės turi būti priteistos pagrįstos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovo patirtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realios ir protingos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimtas penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-967-558/2018 palikti nepakeistą.