Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. K. pateikė teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas 2016 m. liepos 14 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra S. Š. tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatant, kad: 1) A. Š. turi teisę bendrauti su dukra S. Š. tris kartus per savaitę, darbo dienomis – pirmadienį, antradienį ir penktadienį nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą; 2) pirmadieniui, antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai, jis turi teisę bendrauti su dukra S. Š. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val., prieš tai apie susitikimą su dukra pranešant S. K. dieną prieš telefono skambučiu arba SMS žinute; 3) A. Š. turi teisę bendrauti su dukra S. Š. kas antrą savaitgalį slenkančiu grafiku (nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos), paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., o taip pat sekmadienį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-14047-800/2016 nustatė laikiną atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra S. Š. tvarką, nustatant, kad: 1) atsakovas A. Š. turi teisę bendrauti su dukterimi S. Š. du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą; 2) antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai, jis turi teisę bendrauti su dukra S. Š. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val., prieš tai apie susitikimą su dukra pranešant S. K. dieną prieš telefono skambučiu arba SMS žinute; tuo atveju, jeigu antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai S. Š. lanko ugdymo įstaigą, A. Š. turi teisę bendrauti su dukra S. Š. paimant ją iš ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 3) A. Š. turi teisę bendrauti su dukra S. Š. kiekvieną sekmadienį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Likusioje dalyje prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad, siekiant apginti šalių mažametės dukters S. Š. interesus, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skirtinguose miestuose, yra pernelyg sudėtinga ir varginanti mažametei S. Š., kuriai tik 2016 m. liepos 30 d. sukaks trys metai. Atsakovo prašomos nustatyti laikinos bendravimo su dukterimi tvarkos šiuo metu nustatyti nėra galimybės, atsižvelgiant į mergaitės amžių, į tai, jog ji šiuo metu dar negali suformuluoti nuomonės, ar ji sutinka su tokiu intensyviu gyvenamosios vietos pakeitimu, bei į tai, jog šalys tarpusavio bendru susitarimu nesutinka nustatyti prašomos maksimalios atsakovo bendravimo su dukterimi tvarkos. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas, vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką vaikui pernelyg dažnai tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi nebūtų užtikrinama stabili jo gyvenamoji aplinka. Kita vertus, nustatant atsakovo prašomą nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką, būtų sutrikdytas mergaitės ikimokyklinio ugdymo lankymas, kadangi tėvui turint laisvadienį, mergaitė savaitės darbo dieną turėtų leisti ne ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, o su tėvu. Tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas itin dažnai gyvenant skirtinguose namuose. Atsižvelgdamas į nepilnametės S. Š. interesus, teismas sprendė, jog tikslinga bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, kuri nebūtų tokia intensyvi, kaip prašo atsakovas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo A. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-14047-800/2016 nustatyta laikina atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra S. Š. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės S. Š. amžių, dienos režimą, vaiko interesus, į tai, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas, vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, nustatė tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi S. Š. du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 18 val. iki 21 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą; 2) antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai, jis turi teisę bendrauti su dukra S. Š. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val. prieš tai apie susitikimą su dukra pranešant S. K. dieną prieš telefono skambučiu arba SMS žinute; tuo atveju, jeigu antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai S. Š. lanko ugdymo įstaigą, A. Š. turi teisę bendrauti su dukra S. Š. paimant ją iš ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 3) A. Š. turi teisę bendrauti su dukra S. Š. kiekvieną sekmadienį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apeliantė (ieškovė) S. K., nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka pažeidžia vaiko interesus, kadangi sutrikdomas mažamečio vaiko dienos režimas (miego, poilsio ir pan.), tokia tvarka atima galimybę iš ieškovės išvykti su nepilnamete dukra iš gyvenamosios vietos visam savaitgaliui, be to, atsakovas A. Š. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir neatvyksta pasiimti dukros iš jos gyvenamosios vietos nutartyje nustatytu laiku.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Atskirajame skunde ieškovė (apeliantė) S. K. nurodo, kad teismas, nustatydamas laikinąją atsakovo bendravimo tvarką dukra S. Š., neįvertino tos aplinkybės, kad 3 metų vaikas, kuris darbo dienomis turi eiti į darželį, 21 val. jau turi miegoti, kadangi reikia laikytis tokio dienos režimo (pietų miego, kėlimosi po pietų miego bei ryte), kuris būtų panašesnis į darželio režimą. Tuo atveju, kai vaikas vakare eina miegoti per vėlai, jis ryte negali atsibusti laiku, o darželyje negali užmigti pietų miego ar atsikelti po pietų miego kartu su kitais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka.Pažymėtina, kad skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte numatyta laikina atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamete dukra S. Š. tvarka, t. y. kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi S. Š. du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 18 val. iki 21 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą, neatitinka mažamečio vaiko interesų ir sutrikdo jo dienos režimą (miego, poilsio ir pan.). Šiuo metu šalių dukrai yra tik 3 metai ir 2 mėnesiai, mažametis vaikas darbo dienomis lanko ugdymo įstaigą (darželį), kur yra nusistovėjęs tam tikras dienos režimas (pietų miego, valgymo, poilsio ir pan.). Panašaus režimo, ieškovės teigimu, yra laikomasi ir namuose tam, kad mažametis vaikas galėtų pailsėti, gerai išsimiegoti, lavintis, ugdytis ir pan. Taigi tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka, kuomet atsakovas turi teisę darbo dienomis (antradienį ir penktadienį), t. y. kai vaikas lanko ugdymo įstaigą, grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą tik 21 val., neatitinka vaiko interesų, pažeidžia jo nusistovėjusį dienos režimą. Pažymėtina, jog atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą sutinka su ieškovės prašoma pakeisti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu, kuris, nors dar ir nėra įsiteisėjęs, nustatė, kad atsakovui sutinkant pasirūpinti nepilnametės dukters pristatymu į ugdymo įstaigą, A. Š. turi teisę bendrauti su dukterimi du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį nuo 7 val. 30 min. iki 20 val., kas tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovo bendravimas su dukterimi darbo dienomis iki 20 val. geriausiai atitinka mažametės dukros interesus.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje nenustačius aplinkybių, leidžiančių nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, taip pat sudaryta galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos 1 p. pakeistinas, nurodant, kad atsakovas A. Š. turi teisę bendrauti su dukterimi S. Š. du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 20 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą.Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, jog nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, suteikianti teisę A. Š. bendrauti su dukra kiekvieną sekmadienį, atima iš ieškovės S. K. galimybę visam savaitgaliui išvykti su dukra iš gyvenamosios vietos, nes ieškovė S. K. kiekvieną savaitgalio sekmadienį įpareigojama su dukra būti gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su šiuo apeliantės argumentu bei pažymi, kad nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka turi labiausiai atitikti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat užtikrinti tėvams lygią galimybę bendrauti su vaiku bei užmegzti su juo artimą ryšį. Tai yra susiję ir su atostogomis kartu ar išvykomis už gyvenamosios vietos ribų. Nagrinėjamu atveju, kai skundžiama teismo nutartimi yra nustatyta atsakovo A. Š. teisė bendrauti su dukra S. Š. kiekvieną sekmadienį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., iš ieškovės S. K. yra atimama galimybė praleisti visą savaitgalį kartu su dukra ir išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip vienai dienai, kadangi pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su dukra tvarką ieškovė kiekvieną sekmadienį privalo būti su dukra savo gyvenamojoje vietoje ir užtikrinti atsakovo teisę bendrauti su dukra. Tokia bendravimo tvarka yra nepalanki ir pačiam atsakovui A. Š., kadangi jis negali planuoti savaitgalio išvykų su kitais savo vaikais.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas A. Š., prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pats prašė teismo leisti jam bendrauti su dukra S. Š. kas antrą savaitgalį slenkančiu grafiku (nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos), paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val., o taip pat sekmadienį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu, kuris nors dar ir nėra įsiteisėjęs, nustatė, kad atsakovas A. Š. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 30 min. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą sutinka su ieškovės prašoma pakeisti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, o skundžiama nutartimi yra nustatyta tik laikina atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarka, kuri bus galutinai nustatyta įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, siekiant užtikrinti tėvams galimybę išvykti (pvz., atostogauti) su vaiku ilgesniam laikotarpiui, pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos 3 p. pakeistinas, nurodant, kad atsakovas A. Š. turi teisę bendrauti su dukterimi S. Š. kas antrą mėnesio sekmadienį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga, todėl į nutarties rezoliucinę dalį įrašius nuostatą, jog atsakovas A. Š. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su dukra, atsakovui A. Š. nesilaikant teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, jam kiltų atitinkama atsakomybė už teismo nutarties nevykdymą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, spręstina, jog atsakovo A. Š. teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra S. Š. numato įstatymas, o teismas šiuo atveju tik nustato naudojimosi šia teise tvarką – būdą, formą, laiką ir pan., atskirai nenustatydamas šios atsakovo teisės ir pareigos. Tuo atveju, jeigu atsakovas A. Š. nevykdo savo pareigos, numatytos įstatyme, ir nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos (pvz., neatvyksta nustatytu laiku pasiimti dukros iš jos gyvenamosios vietos), jis prisiima su tuo susijusias neigiamas pasekmes, t. y. praranda galimybę nustatytu laiku bendrauti su dukra.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 2 punktu įpareigojo atsakovą A. Š. antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai apie susitikimą su dukra pranešti S. K. dieną prieš telefono skambučiu arba SMS žinute. Šio įpareigojimo atsakovas privalo laikytis, o tuo atveju, jeigu nesilaiko, privalo prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį pakeisti, nustatant tokią atsakovo A. Š. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra S. Š. tvarką: 1) du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą; 2) antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val., prieš tai apie susitikimą su dukra pranešant S. K. dieną prieš telefono skambučiu arba SMS žinute; tuo atveju, jeigu antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai S. Š. lanko ugdymo įstaigą, paimant ją iš ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 3) kas antrą mėnesio sekmadienį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį pakeisti, nustatant tokią atsakovo A. Š. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra S. Š. tvarką:

1) du kartus per savaitę darbo dienomis – antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą;

2) antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 8 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val. prieš tai apie susitikimą su dukra pranešant S. K. dieną prieš telefono skambučiu arba SMS žinute; tuo atveju, jeigu antradieniui ir penktadieniui esant A. Š. nedarbo dienai S. Š. lanko ugdymo įstaigą, paimant ją iš ugdymo įstaigos nuo 16 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val.;

3) kas antrą mėnesio sekmadienį, paimant dukrą S. Š. iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.