Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-27 · Civilinė byla Nr. e2S-236-921/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
e2S-236-921/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas
K. K., V. O.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-236-921/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20088-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1.; 3.4.5.2.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. K. ir V. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., V. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė:

1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., s. Jurgio, iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę pagal kartografuotą Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) žemės vienkiemiais išskirstymo planą, padarytą 1935 m. Žemės Tvarkymo Departamento matininko S. P.;

1.2. atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

2. Nurodė, kad neturi jokių kitų išlikusių dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, pateiktų išlikusių archyvinių dokumentų nepakanka, todėl būtent teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. valdė 1,04 ha žemės (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, būtų privalomas institucijai ir sukeltų teisinius padarinius, t. y. pareigą atlyginti už 1,04 ha žemę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

4. Nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) 2021 m. balandžio 29 d. atsakyme nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriuje prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, neregistruoti. Pareiškėjai nesutinka, kad nebuvo pareikštas prašymas atkurti nuosavybės teises, tačiau NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. atsakymo neskundė. Teismas sprendė, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, neregistruoti, todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negalėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad teismas iš esmės pasisakė dėl pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo, t. y. įvertino pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, įvertino jų turinį, taip pat pasisakė dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas, tik iškėlęs civilinę bylą, turėtų teisę vertinti pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų turinį, spręsti, ar jais pagrindžiamos pareiškime nurodytos aplinkybes.

5.2. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu padarė išvadą, jog pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išvadą, kad NTŽ Kauno miesto skyriuje prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, neregistruoti, galėjo padaryti tik išnagrinėjęs civilinę bylą ir įvertinęs Z. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus. NŽT Kauno miesto skyriuje yra užvesta ir vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo byla į buvusio savininko Z. K. iki 1940 m. valdytą žemę. Vien ši aplinkybė rodo, kad yra registruoti prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, tačiau NŽT Kauno miesto skyrius netinkamai juos vertino. NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. atsakymu reikalauja pateikti duomenis, patvirtinančius, buvusio savininko tapatybę ir prašo nustatyti tokį juridinį faktą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai tokių rašytinių įrodymų neturi, dėl ko kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

5.3. Teismas nenurodė į kokią instituciją kreiptis pareiškėjams dėl juridinio fakto nustatymo, jei pareiškimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismas atėmė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pareiškėjams juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas nustatyti su tikslu, kad būtų teisingai atlyginta už visą buvusio savininko Z. K. turėtą žemę, kadangi NŽT Kauno miesto skyrius vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir nėra atkūręs iki šiol visų nuosavybės teisių į buvusio savininko žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.

Dėl pareiškimo priėmimo

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.

9. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai (apeliantai) yra L. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai, ir pretendentai į Z. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), valdytą žemę. Apeliantai siekdami atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Z. K. valdytą žemę, kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, kur buvo užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2370. Apeliantai nurodo, kad į buvusio savininko Z. K. valdytą žemę buvusią (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaime) nuosavybės teisės yra atkurtos, nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2370 baigta, tačiau į Z. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje) nėra atkurtos nuosavybės teisės. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 29 d. atsakyme, registracijos Nr. 8SD-2297-(14.8.125 E.), iškėlė abejonę, ar Z. K., žemę turėjęs (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., kuris žemę turėjo (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo. NŽT taip pat nurodė, kad tik teismui nustačius, kad Z. K., turėjęs žemę (duomenys neskelbtini) kaime, ir Z. K., turėjęs žemę (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, yra tas pats asmuo bei teismui atstačius terminą kartu su prašymu pateikti nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus, bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant laisvą žemę. Iš 2021 m. balandžio 29 d. atsakymo taip pat nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriuje prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, neregistruoti. NŽT Kauno miesto skyriuje L. K. (miręs) prašymas ir prie jo pateikti dokumentai, atkurti nuosavybės teises, registruotas tik į Z. K. žemę iki 1940 m. buvusią (duomenys neskelbtini) kaime. Vadovaudamiesi 2021 m. balandžio 29 d. raštu, apeliantai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas Z. K., s. Jurgio, iki 1940 m. nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje 1,04 ha žemę; 2) atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantų pareiškimą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, neregistruoti, todėl apeliantų prašymas atnaujinti nurodytą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą negalėjo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Dėl šios nutarties apeliantai pateikė atskirąjį skundą.

13. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškimo pagrįstumo, praleisto termino atnaujinimo, t. y. išnagrinėjo bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, ar apeliantai apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą ir ar nustatytu terminu kreipėsi į NŽT su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iki galo neišsiaiškino, dėl ko teismas galėjo priimti neteisėtą nutartį.

14. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėto įstatymo 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

15. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad reikalavimai dėl Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015; 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis byloje Nr. T-110/2015).

16. Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis Nr. T-76-2013).

17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neturėdamas subjektinės teisės į nuosavybės atkūrimą, asmuo neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl prašymas dėl praleisto termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme negali būti nagrinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

18. Iš pareiškimo turinio nustatyta, kad apeliantai siekia išspręsti klausimą dėl Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsisakęs priimti pareiškėjų pareiškimą iš esmės sprendė, kad apeliantai nėra pateikę NŽT Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvare, dėl ko apskirtai neturi teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis nutarties 14–17 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, reikalavimas dėl Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo preliminariai vertinant turėtų būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau, toje pačioje byloje apeliantai siekia nustatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K. valdė žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje.

19. Įvertinus šios nutarties 11 punkte nustatytą aplinkybę, kad NŽT Kauno miesto skyriuje prašymai atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, neregistruoti, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių, ar apeliantai yra pateikę Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kita vertus, byloje taip yra duomenų, kad NŽT yra registruotas prašymas atkurti nuosavybės teises į Z. K. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) kaime (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2370). Taigi, byloje lieka neaišku, ar apeliantai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti minėtą terminą pagal Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalies nuostatas jau užvestoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 2370, ar siekia užvesti naują nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Pažymėtina, kad apeliantai nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 2370 baigta.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esant prieštaringų duomenų dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo, jas pirmosios instancijos teismas galėjo pašalinti naudodamasis bendrosiomis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto normomis arba teismo posėdžio metu, nagrinėdamas bylą iš esmės (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 443 straipsnio 1, 2, 5 dalys), tačiau to nepagrįstai nepadarė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas pritaikė netinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė