Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-242-1086/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
e2-242-1086/2020
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00912-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Atsakovas
V. N.
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-242-1086/2020Teisminio proceso Nr.2-15-3-00912-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.2.6.1.; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Žydrei Kabelienei,dalyvaujant atsakovui V. N.,nedalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. N. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1075,42 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016-09-20, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), sustojus transporto priemonei „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas spirdamas į transporto priemonės galines dureles jas apgadino. Ieškovė, remdamasis su draudėja E. K. sudaryta Transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartimi (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdama 1075,42 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį grindžia prie ieškinio pridedamais rašytiniais įrodymais. Todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Pažymėjo, jog būtent atsakovas apgadino transporto priemonę. Kadangi atsakovas nėra atlyginęs transporto priemonei padarytos žalos, ieškovė atlyginusi žalą atsiradusią dėl atsakovo kaltės ir išmokėjusi 1075,42 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti šios sumos grąžinimo iš atsakovo, kaip iš 2016-09-20 žalą padariusio asmens. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad 2016-09-20 apie 18 val. Biržų r., įvykio, apie kurį nurodo ieškovas, kurio metu sustojus transporto priemonei “Mercedez Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas spirdamas į transporto priemonės galines dureles jas apgadino, nėra buvę. Nesutiko, kad turi atlyginti už transporto priemonės Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, nes transporto priemonės vairuotojas G. K. 2016-04-20, 15,30 val. (duomenys neskelbtini), kieme, vairuodamas automobilį Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, specialiai leisdamas prasisukti automobilio ratams ir keldamas pavojų sau ir aplinkiniams suko ratus važiuojamojoje dalyje, išprovokavo tokį atsakovo elgesį, dėl ko atsakovas ir priėjęs spyrė į automobilio dureles. Kadangi G. K. tyčiniais veiksmais išprovokavo konfliktą, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą. Abu asmenys tiek G. K., tiek atsakovas buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir nubausti, todėl dėl kilusio tarp jų konflikto turėtų būti pripažinti abu kalti. Nesutiko dėl žalos dydžio. Sprendžiant atlygintinos žalos dydį manytina, kad didesnė kaltė tenka G. K., nes jis pradėjo konfliktą, todėl jo kaltės laipsnis yra didesnis. Atsakovas turėtų atlyginti žymiai mažesnę padarytos žalos dalį, vertinant procentais, tai 30 procentų padarytos žalos. Be to, ieškovas atlygino žymiai didesnę dalį, nei buvo padaryta žala. Buvo atlikti kiti automobilio tobulinimo darbai už kuri uos turėjo susimokėti pats draudėjas. Kadangi galinės durelės yra nežymiai įlenktos, todėl keisti šių durelių naujomis nebuvo reikalinga. Nepagrįstas buvo automobilio durelių ir jų apdailos keitimas, daugybė kitų su žala nieko bendro neturinčių darbų, medžiagoms skirtų išlaidų. Paaiškino, jog ir manant, kad reikalingas galinių durelių keitimas, pagal atsakovo paskaičiavimus darbų ir detalių kainos sudarytų viso 472,44 Eur žalos dydį, kuri turėtų būti mažinama apie 70 proc. Atsakovas sutinka su 141,73 Eur žalos dydžiu. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Transporto priemonių (Kasko) draudimu ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ laikotarpiu nuo 2015-05-06 13.17 val. iki 2016-05-05 23.59 val. 2013-08-23 15.05 val. 2016-04-20 (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta transporto priemonė „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad automobilį apgadino V. N.. Ieškovas apskaičiavo žalos dydį už automobiliui „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą ir išmokėjo G. V. automobilių remonto dirbtuvėms 1075,42 Eur už atliktus darbus ir keistas detales pagal suderintą sąmatą. Ieškovei atlyginus draudėjui padarytą žalą, ieškovas subrogacijos pagrindu perėmė teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš žalą padariusio asmens.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog automobilis apgadintas 2016-09-20, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), o atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog tą dieną ir valandą ieškovės nurodyto įvykio nebuvo, todėl jis negali būti patrauktas atsakovu ir jam nekyla civilinė atsakomybė, tačiau iš pateiktų pačios ieškovės rašytinių įrodymų prie ieškinio: Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pranešimo, ieškovės Išmokos akto, 2016-10-25 Pranešimo dėl žalos atlyginimo bei Pranešimo apie transporto priemonės žalą matyti, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), 2016-04-20, apie 15 val. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir pats atsakovas posėdžio metu, todėl laikytina, jog automobilis apgadintas buvo 2016-04-20, apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovės ieškinyje nurodyta faktinė įvykio vieta ir laikas laikytinas rašymo apsirikimu.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal transporto priemonės draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, t. y. dėl žalos dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas.

Nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), t. y. reikalavimas kyla iš deliktinės civilinės atsakomybės. Todėl nagrinėjamoje byloje dėl žalos padarymo draudėjo turtui draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Įprastai sprendžiant ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad jis yra kilęs tarp draudimo kompanijos, kuri išmokėjusi draudimo išmoką už sugadintą automobilį, įstojo į nukentėjusiojo vietą subrogacijos būdu (CK 6.1015 straipsnis) ir žalą padariusio asmens.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 1075,42 Eur sumos už automobilio remonto darbus ir detales priteisimo, t. y. dėl žalos dydžio bei kaltės. Dėl kitų civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų ginčo byloje nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, nes atsakovas spyrė į transporto priemonės galines dureles siekdamas užkirsti kelią neteisėtiems G. K. veiksmams, kuris vairavo automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, specialiai leisdamas prasisukti automobilio ratams ir taip keldamas pavojų sau bei aplinkiniams. Tokiais veiksmais G. K. išprovokavo konfliktą su atsakovu, kurio pasekoje, atsakovas spyrė į automobilio galines dureles jas sugadindamas. Tai, kad konfliktą išprovokavo G. K. atsakovo atsakomybė atlyginti turtinę žalą turėtų būti mažinama 70 proc. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. (CK 6.248 straipsnio 1 dalis.). Iš 2016-05-20 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pranešimo matyti, jog tyrimo metu nustatyta, kad automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu 2016-04-20, adresu (duomenys neskelbtini), apgadino V. N.. Kad apgadino automobilį spirdamas iš kojos į automobilio galines dureles, patvirtino ir pats atsakovas posėdžio metu. Paaiškino, jog spyrė dėl to, jog automobilis prie jo garažo važiavo chuliganiškai prasukdamas ratus. Spyrė, nes tuo metu jam atrodė geriausia išeitis sutramdyti vairuotoją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įstatymo nuostatą, darytina išvada, jog atsakovo kaltė dėl sugadintų durelių įrodyta ir preziumuojama įstatymu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių kaltės prezumciją. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog vien tai, kad G. K. vairavo automobilį prasukdamas ratus, tai nesudarė pagrindo atsakovui spirti į automobilio dureles, taip padarant automobiliui žalą. Taip pat nenustatyta bei atsakovas nenurodė jokių CK 6.253 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl ko atsakovui jų pagrindu civilinė atsakomybė būtų netaikoma, taip pat galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovas papildomai nurodė, jog G. K. administracinio nusižengimo byloje 2016-05-18 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. iš chuliganiškų paskatų, specialiai leido prasisukti automobilio ratams ir tokiu būdu išprovokavo konfliktą su atsakovu, ko pasekoje atsakovas spyrė į automobilio dureles. Atsakovas taip pat nubaustas administracine tvarka pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. PK-139-948/2017 nustatyta, kad konfliktas prasidėjo dėl kaltinamojo chuliganiško vairavimo ir atsakovo padaryto apgadinimo, todėl nėra jo visiškos kaltės ir atsakovui nekyla civilinė atsakomybė arba priteisiama žala turi būti mažinama pagal kaltės laipsnį. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Vykdant administracinį ar baudžiamąjį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Pats atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos teikti savo nekaltumo įrodymų. Tačiau civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybės, kad tiek G. K. tiek atsakovas buvo bausti administracine tvarka, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). Vadinasi nagrinėjamu atveju administracinės teisenos ar baudžiamojoje bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog teismas turėtų vertinti kaltės laipsnį procentais ir atitinkamai įvertinęs proporcingai mažinti žalą ir jos dydį remiantis atsakovo nurodytomis adminstracinėse ir baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsakovas nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Paaiškino, kad ieškovas atlygino žymiai didesnę dalį, nei buvo padaryta žala, buvo atlikti kiti automobilio tobulinimo darbai už kuriuos turėjo susimokėti pats draudėjas. Pažymėjo, jog keisti galinių durelių naujomis nebuvo būtinybės, nes galėjo sutvarkyti tas pačias. Nepagrįstos nieko bendro su žala atlikti darbai ir sunaudotos medžiagos bei kainos. Automobilio dureles buvo galima sutvarkyti už daug mažesnę kainą kitame autoservise nei tame, kuriame buvo remontuojamas draudėjo automobilis. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius žalą ir jos dydį: pranešimą apie transporto priemonės žalą, fotonuotraukas, išmokos aktą, 2016-05-03 G. V. automobilių remonto dirbtuvių sąmatos skaičiavimą “Audetex” sistema dėl remontuojant automobilį atliktų darbų ir panaudotų detalių, tačiau ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus paneigiančių, juos nuginčijančių priešingų įrodymų byloje atsakovas neteikė. Nesant šiuos duomenis paneigiančių priešingų įrodymų, darytina išvada, kad ieškovės nurodytas žalos dydis byloje pagrįstai laikytas įrodytu.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto sužalojimas; nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turėtos būtinosios išlaidos sugadinto automobilio remonto darbams, medžiagoms, keičiamoms dalims bei detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kaltojo asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) sugadintą turtą iki būklės, buvusios prieš pat įvykį. Visiško nuostolių atlyginimo principą įtvirtinančioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su raštais dėl žalos dydžio sumažinimo, remonto darbų atlikimo būtinumo. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo prašymus peržiūrėti žalos dydį ir juose nurodytas pastabas atliko papildomą tyrimą ir pateikė į bylą ataskaitą dėl nuostolio dydžio nustatymo, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis ekspertine patirtimi, gamintojo remonto technologija ir oficialaus Mercedes – Benz automobilių Lietuvoje atstovo UAB „Silber Auto“ rekomendacija durų remontas netikslingas, reikalingas keitimas. Išvadą padarė, atsižvelgiant į tai, jog pasirinkus sugadintų durų remontą, po atlikto darbo jų būklė neatitiks techninių aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimų. Taip pat šioje išvadoje nurodė, jog siekiant atkurti sugadintą turtą iki įvykio apskaičiuotos būtinos remonto išlaidos bei atsižvelgiant į UAB „Silber Auto“ rekomendacijas, kurios suderintos kartu su ieškove spalvos suderinimui, dažytos greta keičiamos dalies esančios dalys. Atsižvelgiant į šias išvadas, darytina išvada, jog atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovės didesnės žalos atlyginimo nei buvo padaryta žala bei durelių keitimo būtinybės nepagrįsti jokiais įrodymais, o tik prielaidomis, todėl atmestini (CPK 179 str.). Kita vertus, atsakovas, nesutikdamas su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nustatytu žalos dydžiu, galėjo savo iniciatyva pateikti nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba prašyti byloje skirti ekspertizę.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei byloje esančius pateiktus rašytinius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl automobiliui padarytos žalos dėl atsakovo spyrio į dureles dydžio pagrįstumo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, kad buvo kompensuotos didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki įvykio atkurti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Atsakovas ginčija ir remonto paslaugų kainą. Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad draudimo išmoka galėjo būti mažesnė, jeigu remontas nebūtų atliktas G. V. automobilių servise. Nors draudikas turi rūpintis ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, tačiau jis neturi pareigos ieškoti mažiausios vertės pasiūlymų. Draudėjo, mokančio draudimo išmokas, ir kartu eismo įvykyje nukentėjusio asmens prioritetinis interesas į tinkamą bei kokybišką paslaugą neleidžia teismui sutikti su atsakovo pozicija, kad toks remontas galėtų būti atliekamas bet kur ir bet kaip, kuo mažiausiomis sąnaudomis. Automobilio remontas G. V. servise yra logiškas ir pateisinamas, o atliktų remonto darbų mastas atitiko sugadinimų, užfiksuotų iš karto po šio įvykio, pobūdį bei lokalizacija. Taigi draudikas pagrįstai nustatė draudimo išmokos sumos dydį – 1075,42 ir ją sumokėjo už remontą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. spyrio į automobilio dureles, ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl ieškinys dėl reikalavimo priteisti 1075,42 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės reikalavimas yra piniginio pobūdžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus pilnai žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei ( CPK 80, 88, 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 270, 282 straipsniais teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1075,42 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų 42 euro ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2019-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įm. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,94 Eur (šešių eurų 94 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Vaidas Steckys