Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui V. N., jo įgaliotai atstovei advokatei V. L., kaltinamajam G. K., kaltinamojo gynėjai advokatei K. R.,

kurioje V. N. kaltina G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržų m., dirbantį Anglijoje, lietuvį, LR pilietį, 9 klasių išsilavinimo, vedusį, turintį vieną vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2016-04-20, apie 15 val., namo, esančio Biržų m., Malūno g. 9, nuosavų automobilio remonto dirbtuvių kieme, tyčia, be jokios priežasties sudavė V. N. kumščiais 8-10 smūgių į galvos sritį, 3-4 smūgius į krūtinę, taip padarydamas jam dešinio momens krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.

Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino visiškai. Parodė, kad 2016-04-20, apie 15 val. atvažiavo į garažų masyvą pas E. S.. Išvažiuodamas bendrame kieme apsisuko vieną kartą tikslu išbandyti automobilį. Iš garažo išbėgo V. N. su metaliniu 40-50 cm ilgio įrankiu rankoje ir iš kojos spyrė į mašiną. Paklausus, kas atsitiko, V. N. puolė jį. Prasidėjo grumtynės. V. N. sudavė jam, jis sudavė atgal. Abu parkrito ir voliojosi. V. N. buvo pargriuvęs vieną kartą. Iš karto po įvykio nuvažiavo į policijos komisariatą. Jam buvo apdraskytas veidas, nuplėšta striukės rankovė. Tiek smūgių, kiek nurodo V. N., suduota nebuvo. Sudavė V. N. gindamasis, nes jį puolė. V. N. apgadino jo automobilį. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Pas medikus nuvykęs nebuvo, nes kitos dienos ryte išskrido atostogų. 12 dienų atostogavo, o tada jau nebebuvo tikslo važiuoti pas medikus. Jei V. N. nebūtų įspyręs į automobilį, nebūtų buvę konflikto.

Nukentėjusysis V. N. parodė, kad 2016-04-20, apie 15 val., dirbtuvėse remontavo mašiną. Išgirdęs, kaip kieme kažkas sukinėjasi, o žvyras, akmenys lekia į duris, išėjo į kiemą. G. K. kieme apsisuko ne mažiau 3 kartų. Įspyrė į judantį automobilį, nes nebuvo kaip kitaip sustabdyti. Rankose nieko neturėjo. Po smūgio automobilis sustojo. Jokios grėsmės G. K. nesukėlė, tik norėjo sustabdyti automobilį. G. K. išlipo ir jie apsižodžiavo. Po keleto G. K. smūgių parkrito, tada vėl pasipylė smūgiai. G. K. buvo ant jo užvirtęs, trankė galvą. Visą įvykį matė G. K. draugai E. S. ir K. T.. Atsistojęs bandė kviestis pagalbą, skambinti, bet G. K. norėjo atimti telefoną. Įlėkė į garažą ir iškvietė policiją. Neskaičiavo tiksliai, kiek smūgių sudavė – pasipylė smūgių kruša. Buvo 8 smūgiai į galvos sritį, į krūtinę iš kelio, kai buvo parverstas. Pats suduoti G. K. smūgių neturėjo galimybės, nes buvo parverstas, gulėjo apačioje. Policija atvyko į įvykio vietą. Kai grįžo namo, pasijuto blogai ir kreipėsi į gydytojus. Ligoninėje gulėjo 12 dienų. Kai paleido iš ligoninės, vyko pas medicinos ekspertus. Prašo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą 321,82 eurų turtinę ir 1000 eurų neturtinę žalą. Prašo nubausti kaltinamąjį, kad jam tai būtų pamoka.

Liudytojas K. T. parodė, kad Biržų m., Malūno g. su E. S. nuomojasi garažą. Pas E. S. atvažiavo G. K. pasikonsultuoti dėl automobilio gedimo. Pirmas iš garažų teritorijos išvažiavo G. K., o jis su E. S. keletą minučių vėliau. Važiuodami pamatė, kaip G. K. sukosi su automobiliu „Mercedes Benz“ garažų teritorijoje. Iš ten esančio garažo išbėgo V. N. su metaliniu daiktu rankoje. Automobilis sustojo, o V. N. spyrė į automobilio dureles. G. K. išlipo iš automobilio, jie tarpusavyje susigrūmė ir sugriuvo ant žemės. Policijai nepranešė, nes E. S. nenorėjo įsivelti į jokius konfliktus.

Liudytojas E. S. parodė, kad pas jį į garažą buvo atvažiavęs G. K.. Išvažiuodamas G. K. apsisuko vieną kartą netoli kaimyno garažo. Matė, kaip iš garažo išbėgo V. N. ir spyrė į G. K. automobilį. G. K. išlipo iš automobilio. Tuo metu kai spyrė, automobilis buvo sustojęs. Kai prasidėjo konfliktas, važiavo iš paskos G. K.. Nematė, ar V. N. turėjo kažką rankose. Daugiau nieko nematė. Nenorėjo sustoti ir įsikišti į konfliktą.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016-05-03 atliekant tyrimą nustatant sveikatos sutrikdymo mastą V. N. nustatyta dešinio momens ir krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2016-04-20. V. N. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gydymosi trukmė sveikatos sutrikdymo masto nustatymui įtakos neturėjo, nes vyravo subjektyvus nusiskundimai, nebuvo ryškių objektyvių neurologinių galvos smegenų sukrėtimo simptomų (b.l. 64, 65).

Iš pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. (duomenys neskelbtini) V. N., matyti, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-05-07 iki 2016-05-13 (b.l. 66).

Iš VšĮ Biržų ligoninės 2016-05-02 išduoto nedarbingumo pažymėjimo serija EE Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. N. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), gydytas stacionare nuo 2017-04-20 iki 2017-05-02, nedarbingumo laikotarpis nuo 2016-04-20 iki 2016-05-06 (b.l. 67).

Iš administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, kad: 1) 2016-05-18 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. nubaustas pagal LR ATPK 124² str. 2 d. 390 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 14 mėn. už tai, kad jis 2016-04-20 apie 15 val. 30 min. Biržų m., Malūno g. 9 kieme vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, specialiai leisdamas prasisukti automobilio ratams ir keldamas pavojų sau ir aplinkiniams suko ratus važiuojamoje dalyje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 4, 9, 127 p. reikalavimus; 2) 2016-06-29 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. nubaustas pagal LR ATPK 174 str. 28 Eur bauda už tai, kad jis 2016-04-20, 15 val. Biržų m., Malūno g. 9 kieme iš chuliganiškų paskatų sudavė V. N. keletą smūgių į veidą (b.l. 41-44).

Iš 2016-08-22 Biržų rajono apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-8-434/2016 matyti, kad G. K. 2016-05-18 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 390 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) keturiolikai mėnesių už tai, kad jis 2016-04-20, 15.30 val., Biržų m., Malūno g. Nr. 9 kieme, vairavo automobilį „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, specialiai leisdamas prasisukti automobilio ratams ir keldamas pavojų sau ir aplinkiniams suko ratus važiuojamojoje dalyje. Tuo jis pažeidė KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2016-05-18 nutarimas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(duomenys neskelbtini) dėl G. K. nubaudimo, paliktas galioti (b.l. 84-88).

Iš 2016-04-29 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad V. N. ir G. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos pagal LR BK 284 str. 1 d. požymių. Nutarta medžiagą perduoti Panevėžio AVPK Biržų r. PK VPS PP pareigūnams dėl galimai veikos, numatytos LR ATPK 174 str. bei pasiūlyta V. N. ir G. K. dėl kilusio konflikto, kurio metu abu nukentėjo, kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b.l. 66-68).

Iš 2016-06-29 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. .(duomenys neskelbtini) matyti, kad V. N. nubaustas pagal LR ATPK 174 str. 28 Eur bauda, už tai, kad 2016-04-20, apie 15 val. Biržuose, Malūno g. 9 kieme, viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, spyrė į G. K. priklausantį automobilį Mercedes Benz 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką (b.l. 77, 78).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis tvirtina, kad smūgius nukentėjusiam sudavė tik gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ir tokie jo veiksmai turėtų būti pripažinti kaip neperžengę būtinosios ginties ribų ir šalinantys jo baudžiamąją atsakomybę.

Pagal BK 28 straipsnio nuostatas ši baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė yra tada, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Pavojingas kėsinimasis – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-273/2012). Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi nebuvo, tačiau asmuo, pats būdamas, pvz., nepagrįstai įtarus, agresyvus, neadekvačiai naudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas prasidėjo dėl kaltinamojo chuliganiško vairavimo ir nukentėjusiojo padaryto kaltinamojo automobilio sugadinimo. Kaltinamasis G. K. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Duomenų, kad konflikto metu būtų buvęs sužalotas pats kaltinamasis, byloje nėra. G. K. nurodo, kad ir jis buvo sužalotas, buvo sudraskyta jo striukė, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis nurodo, kad pas medikus nevyko, nes sekančią dieną turėjo išskristi atostogauti.Todėl tokie jo paaiškinimai laikytini jo gynybine versija. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam išlipus iš automobilio, jis su nukentėjusiuoju dar bandė vienas kitam kažką pasakyti, tarpusavyje apsižodžiavo, todėl galima konstatuoti, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos. Nėra surinkta duomenų, kad kaltinamajam išlipus, V. N. iš karto būtų ant jo puolęs pirmas. Nors kaltinamasis su vienu iš liudytoju nurodo, kad nukentėjęs rankoje turėjo metalinį daiktą, tačiau neįrodytas faktas, kad nukentėjęs šiuo daiktu pasinaudojo, arba bandė pasinaudoti sprendžiant konfliktą. Be to, nukentėjusysis kategoriškai neigia turėjęs metalinį įrankį rankoje, tokio įrankio pas jį nematė ir liudytojas E. S.. Pažymėtina, kad matydamas, jog egzistuoja pavojus jo gyvybei ar turtui, kaltinamasis turėjo galimybę su automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos ir išsikviesti pagalbą. Tuo tarpu, kaltinamasis po spyrio į jo automobilį, išlipo iš automobilio, tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, peraugęs į kaltinamojo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017). Taigi, nenustatyta, kad įvykio pradžioje, įvykio metu bei pabaigoje buvo būtinosios ginties situacija.

Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau nekreipė dėmesio į padarinius, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Smūgių skaičius teismo posėdžio metu nenustatytas, kadangi kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, o iš bylos duomenų negalima nustatyti, koks smūgių skaičius buvo suduotas nukentėjusiajam. Tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų, specialisto išvados, konstatuotina, kad neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiam smūgius, tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Todėl kaltinimas tikslintinas dalyje dėl suduotų smūgių skaičiaus.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes G. K. 2016-04-20, apie 15 val., namo, esančio Biržų m., Malūno g. 9, nuosavų automobilio remonto dirbtuvių kieme, tyčia, be jokios priežasties sudavė V. N. kumščiais tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne daugiau 8-10 smūgių į galvos sritį, ir ne daugiau 3-4 smūgių į krūtinę, taip padarydamas jam dešinio momens krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, praeityje teistas 2006-06-30 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Dėl minėto įvykio nubaustas 2016-05-18 pagal LR ATPK 124² str. 2 d. ir 2016-06-29 pagal LR ATPK 174 str. 2016-06-29 priimto nutarimo pagal LR ATPK 174 str. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kaltinamasis neskundė, baudą sumokėjo. Kaltinamasis dirba, vedęs, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, rūpinasi. Psichikos sveikatos centre neregistruotas. Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismas sprendžia, kad paties nukentėjusiojo elgesys paskatino, t.y. išprovokavo, kaltinamąjį G. K. prieš jį nusikalsti, kadangi pats nukentėjusysis pasirinko esamai situacijai neproporcingą kaltinamojo netinkamo ir pavojingo elgesio (chuliganiško vairavimo) nutraukimo ir sustabdymo būdą. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 str.). Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant G. K. sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą 321,82 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą (b. l. 6-9) Nukentėjęs pateikė teismui kvitus, kad už kraujo tyrimą sumokėjo 19,11 Eur, už specialisto apžiūrą 18,82 Eur, kelionės išlaidos į Panevėžį 10,38 Eur, vaistai 4,13 Eur. Iš pateiktų nedarbingumo pažymėjimų bei pajamų deklaracijos matyti, kad nukentėjęs buvo nedarbingas nuo 2016-04-20 iki 2016-05-13, t.y. 24 dienas bei negavo 269,40 Eur pajamų. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, pareikšto ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo laikytina pagrįsta ir todėl tenkintina – nukentėjusiojo naudai priteistini 321,82 Eur.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Be patirto fizinio skausmo ir kūno sužalojimų, nukentėjęs dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos, kitus nepatogumus. Iš pateiktos VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos išrašo matyti, kad nukentėjusiam buvo suteikta psichologinio konsultavimo paslauga. Diagnostinių pokalbiu metu nustatyta, kad paciento būsena atitinka emocinės krizės bei reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimo diagnostinius kriterijus. Konsultavimo eigoje stebėti potrauminio streso sutrikimo požymiai. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo, šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajam priteisiama 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad už atstovavimą teisme advokatei sumokėjo 250 Eur. Remdamasis tuo, kad nukentėjusiajam priteistos atstovavimo išlaidos pagrįstos byloje esančiais duomenimis, bei atsižvelgdamas į teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į privataus kaltinimo bylos sudėtingumą, surašytus dokumentus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti jo patirtų atstovavimo išlaidų suma būtų per didelė. Todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos - 250 Eur advokatės darbui apmokėti priteistinos iš kaltinamojo. Pripažinus kaltinamąjį kaltu kaltinamojo turėtos advokatės atstovavimo išlaidos iš nukentėjusiojo nepriteistinos.

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (BPK 105 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo byla Nr. .(duomenys neskelbtini), G. K. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. .(duomenys neskelbtini) ir V. N. administracinio teisės pažeidimo byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos šias bylas atsiuntusiai institucijai – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK.

Nukentėjusiojo V. N. byloje pateiktas CD diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 7 mėnesiams; įpareigojant bausmės vykdymo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju V. N..

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. K. nukentėjusiam V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 321,82 eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. N. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo G. K. nukentėjusiajam V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš G. K. 4,17 eurų teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas

Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. .(duomenys neskelbtini), G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. .(duomenys neskelbtini) ir V. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK.

CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.