Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant skundą pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui G. K. ir jo atstovei adv. Kristinai Rutkauskienei, institucijos atstovams Jauniui Jurelevičiui ir Kastyčiui Vaitaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2016-05-18 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-17 d. G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-04-20 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) kieme, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, specialiai leisdamas prasisukti automobilio ratams ir keldamas pavojų sau ir aplinkiniams suko ratus važiuojamojoje dalyje. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 127 punktų reikalavimus.

2016-05-18 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato nutarimu G. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta 390 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) keturiolikai mėnesių.

Teismo posėdžio metu G. K. paaiškino, kad policijos pareigūnų buvo nubaustas už įtariamai chuliganišką vairavimą, kurio, jo manymu, jis nepadarė. 2016-04-20 d., apie 15 val., automobiliu “ (duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į uždarą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje yra garažai. Juose tvarko automobilius. Atvažiavo į gretimą garažą pasikonsultuoti, nes turėjo problemų dėl automobilio važiuoklės. Vienas iš darbuotojų pasiūlė kieme prasibandyti automobilį. Jo automobilio yra galiniai varomi ratai. Tuomet jis, norėdamas patikrinti automobilio važiuoklę, akseleravo greitį, greičiau pagazavo, todėl slystelėjo automobilio galas ir jis apsisuko dėl žvyruotos ir nelygios kelio dangos. Taip elgėsi, nes gatvėje to daryti negalėjo, kadangi asfaltuotoje dangoje patikrinti automobilio neįmanoma. Bandydamas automobilį jis įvertino, kad teritorijoje pavojaus niekam nekėlė. Kai jo automobilis vieną kartą apsisuko aplink savo ašį, nei automobilių, nei žmonių uždaroje teritorijoje nebuvo. Po apsisukimo dulkių kažkiek buvo, tačiau triukšmo nebuvo, nes nebuvo greičio. Po apsisukimo, sustojus automobiliui, jis išlipo norėdamas pasikalbėti, tačiau iš gretimo garažo išbėgo žmogus ir spyrė į jo automobilį. Su išbėgusiu vyriškiu tarpusavyje sukonfliktavo. Jo manymu, žmogus iš garažų išbėgo pasižiūrėti ir jį užsipuolė. Prasidėjo jo puolimas, todėl jis gynėsi. Tada minėtas žmogus sugrįžo į garažą, pasiėmė kažkokį gelžgalį ir jį puolė bei spyrė į automobilio dešinės pusės galinių durų vidurį, jas sulankstė. Jis neleido jam, kad jį sužalotų. V. N. jokių priešiškumų neturėjo. Kadangi tai buvo uždara teritorija, nebuvo jam prieš ką automobiliu demonstruotis. Garažo durų purvu neaptaškė, nes nelijo.

Liudytojas K. T. paaiškino, kad kada įvyko įvykis jis neprisiminė, tik tai, kad tą dieną buvo šilta. Nurodė, kad E. S. turi garažą, kuriame remontuoja automobilius. Tą dieną jis atvažiavo pas E. S. į svečius. Jiems bešnekant, automobiliu atvažiavo ir G. K., kuris norėjo pasikonsultuoti dėl važiuoklės problemų. Pas E. S. nėra keltuvo, todėl jis pasiūlė G. K. šalia esančioje aikštelėje apsukti ratą ir pažiūrėti, kurioje vietoje barška važiuoklė. Jis pats automobilių netaiso, tačiau manė, kad įmanoma patikrinti automobilio važiuoklę, važiuojant duobėtu keliu. Tuomet G. K. vidury tos aikštelės apsuko ratą. Jam važiuojant, pasikėlė žvyras. Jų garažas yra 50 m. nuo aikštelės, todėl jis negalėjo matyti, kiek "saulučių" G. K. suko. Jis matė, kad G. K. suko vieną ratą. Tuo momentu iššoko supykęs žmogus. G. K. sustojo, o tas žmogus spyrė į jo automobilio šoną. Tuomet G. K. iššoko su juo aiškintis, o jis su E. S. išvažiavo. Toje teritorijoje ne vien G. K. atvažiuodavo. Tuo momentu G. K. niekam negalėjo sukelti pavojaus, kadangi ta aikštelė yra didelė. G. K. prabuksavo ratai, kai paspaudė greičio pedalą. Triukšmas buvo elementarus. Papildomo triukšmo nebuvo. G. K. per daug paspaudė akseleratorių.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad G. K. pažįsta nuo vaikystės, su juo nesipyksta. G. K. atvyko pas jį į garažą. Kartu buvo K. T.. G. K. guodėsi, kad kažkas automobiliui ne taip. Tuomet G. K. sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiavęs į didelę uždarą aikštę, spustelėjo akseleratorių. Vieną kartą apsuko ratą ir sustojo. Tada išbėgo kaimynas. Automobilis apsisuko apie savo ašį vieną kartą, tuo metu žmonių nebuvo. Teritorijoje buvo žvyruota kelio danga po lietaus. Dulkių negalėjo susidaryti. G. K. automobilio priekiniai ratai stovėjo, o galiniai sukosi aplinkui. Jis sėdėjo savo automobilyje ir matė apsisukimą. Jis taiso automobilius, tačiau G. K. nesiūlė išbandyti automobilio duobėtoje aikštelėje. Jis negirdėjo G. K. pokalbio su K. T. ir negirdėjo pasiūlymo. Teritorijoje yra įvažiuojama aikštelė, į kurią gali įvažiuoti bet kas. Joje nėra nei kelio ženklų, draudžiančių įvažiuoti, nei užtvarų. G. K. automobiliui buvo varomieji galiniai ratai. G. K. automobilio greitis negalėjo būti didelis. Nuo jo garažo iki duobėto kelio yra maždaug 20 – 30 m. atstumas, todėl nebuvo įmanoma pasiekti didelio greičio.

Liudytojas V. N. paaiškino, kad jis remontuoja automobilius. G. K. yra matęs anksčiau pas E. S. ir K. T. garažuose. G. K. automobilis taip įžūliai siautėjo ne pirmą kartą, į kiemą išvažiuodavo ir įvažiuodavo prasukdamas ratus. Įvykio dieną dirbo savo garaže. Tuomet jis matė, kaip G. K. nuvažiavo pas E. S. ir K. T. Tuo metu jis buvo kieme ir šnekėjo su draugu. Draugo jis paprašė, kad jis parvežtų vaiką iš poliklinikos. Tuomet jis įėjo į garažo vidų, lauko durelės buvo vos pravertos. Po kiek laiko išgirdo, kad kažkas prie pat garažo durų automobiliu „suka saulutes“. Išėjo lauką ir matė, kad G. K. demonstratyviai, nesustodamas ir toliau savo automobiliu “M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suka ratus. Tuo metu jis priėmė sprendimą, kad reikia vairuotoją kažkaip sustabdyti ir įlenkė koja vairuotojo automobilio dureles. Dėl G. K. automobilio vairavimo jo dirbtuvių durys buvo visos aptaškytos purvu. Prieš tai buvo paliję, buvo šlapia ir viskas buvo taškoma. G. K., net ir išvydęs jį, keitė važiavimo kryptį ir demonstratyviai suko ratus. Dureles įlenkė judančiam G. K. automobiliui, kadangi kitaip negalėjo automobilio sustabdyti. Automobilio vairuotojas išgirdo smūgį, sustojo ir išlipo. Tada tarp jų kilo konfliktas, pasipylė smūgiai. Konflikto metu jis buvo sumuštas. Grįžo į garažą ir paskambino policijai. Kol atvyko pareigūnai, nei vienas automobilis nebuvo įvažiavęs į kiemą. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir užfiksavo fotonuotraukomis. Byloje esančioje įvykio vietos nuotraukoje užfiksuota ta pati įvykio vieta. Jį toks G. K. elgesys papiktino, kadangi dėl G. K. veiksmų tiek jam, tiek ir aplinkiniams grėsė pavojus. G. K. automobiliu atliko keletą apsisukimų, mažiausiai buvo atliktos tris "saulutės".

Liudytojas policijos pareigūnas Saulius Jonėnas paaiškino, įvykio dieną kolegė V. Kairytė gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) g., nes ten buvo nukentėjęs žmogus. Jiems kartu nuvykus nurodytu adresu, prie jų priėjo žmogus su sumuštu veidu. Įvykio vietoje buvo garažas ir žvyruotas kiemas. Matė, kad įvykio vietoje buvo aptaškytos garažo durys. Iš to žmogaus kartu su kolege priėmė pareiškimą ir surašė protokolą. Nukentėjęs žmogus jiems sakė, kad atvažiavo mašina ir aptaškė garažo duris, todėl žmogus ėjo su vairuotoju aiškintis. Žmogus taip pat pasakojo, kad jis įspyrė į automobilio duris, o supykęs vairuotojas jam sudavė į veidą. Kai nuvyko pagal iškvietimą, kieme nebebuvo nei vairuotojo, nei automobilio. Kieme matėsi vėžės, pagal kurias matėsi, kad buvo apsisukta ir aptaškytos garažo durys. Jis tik išsiaiškino asmens duomenis, o įvykio vietą apžiūrėjo ir protokolą surašė kolegė. Garažo durys buvo metalinės, ant jų matėsi prilipę purvo grumstai.

Liudytojas policijos pareigūnas Valdas Čiūdaras paaiškino, kad dirba Biržų VPK patruliu.

Buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) g. užpultas žmogus. Nuvykę, rado primuštą žmogų, kuris paaiškino, kad prie jo garažų atvažiavo pilietis, kuris automobiliu „piešė saulutes“. Duomenų bazėje pagal automobilio valstybinį Nr. nustatė, kam priklauso transporto priemonė. Vėliau G. K. į policiją pats atvyko. G. K. „saulutes“ piešė prie V. N. priklausančio garažo ant kelio dangos. Įvykio vietoje buvo matyti, kad prasukti ratai ir aptaškytos garažo durys. Matėsi, kad buvo prasukti kažkur trys ratai. Pats fotografavo aptaškytas duris, vėžes ir visą įvykio vietą.

Liudytoja policijos pareigūnė Vilma Kairytė paaiškino, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK tyrėja. Kažkada pavasarį, tikslios datos pasakyti negalėjo, buvo gautas iškvietimas nuvykti į (duomenys neskelbtini) g. Tuomet ji su kolega S. Jonėnu nuvyko nurodytu adresu. V. N. parašė pareiškimą, kad G. K. važinėjo po kiemą ir sukiojo ratus. V. N. nurodė, kad išėjo vairuotojo sudrausminti, spyrė į automobilį, o G. K. trenkė jam į veidą. Kartu su S. Jonėnu iš nukentėjusiojo paėmė pareiškimą ir apžiūrėjo įvykio vietą. Prieš tai į įvykio vietą buvo atvykę policijos patruliai. Kai ji su S. Jonėnu nuvyko, G. K. ten jau nebuvo. V. N. kvietė policiją dėl sumušimo. Konfliktas prasidėjo dėl vairavimo, dėl to, kad G.K. sukiojo ratus po kiemą. V. N. sakė, kad G. K. raižė „saulutes“ po kiemą ir aptaškė jo garažą. Vėžių buvo 3 ar 4 ratai. Buvo aptaškytos V. N. garažo durys. Apžiūros protokole neužfiksavo, jog garažo durys aptaškytos, nes į įvykio vietą važiavo aiškintis dėl muštynių. Atliktas „saulutes“ fotografavo, nes V. N. aiškino, jog nuo to prasidėjo konfliktas.

Liudytojas policijos pareigūnas Tautvydas Armonavičius paaiškino, kad dirba Biržų VPK vyresniuoju patruliu. 2016 m. balandžio mėn. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) g. vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą pranešėjas teigė, kad jį sumušė ir chuliganiškai važinėjo pažįstamas asmuo. Tada atvyko kiti pareigūnai, o jis su kolega išvyko ieškoti to asmens. Vėliau tas asmuo pats atvyko į komisariatą. Kieme buvo vėžės. Kolega fiksavo tas vėžes su fotoaparatu. Kiek buvo vėžių, pasakyti negalėjo. Daugiau nematė, kas buvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundžiamu nutarimu G. K. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą. LR ATPK 124² straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 724 iki 1013 eurų.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. N. parodė, kad būdamas savo garaže ir išgirdęs kieme sklindantį triukšmą, išėjo pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kad G. K. vairavo savo automobilį chuliganiškai, t.y. demonstratyviai automobiliu suko mažiausiai tris ratus, aptaškydamas purvu jo garažo duris ir keldamas pavojų aplinkiniams ir sau. Kad G. K. per stipriai paspaudė automobilio greičio pedalą, parodė ir liudytojas K. T., šią aplinkybę patvirtino ir pats G. K., teigdamas, kad automobiliu greičiau pagazavo, todėl jis dėl kelio dangos apsisuko. Liudytojai policijos pareigūnai V. Kairytė, S. Jonėnas, V. Čiudaras nurodė, kad pagal gautą pranešimą dėl sumušimo nuvykę į įvykio vietą matė ir užfiksavo purvu aptaškytas V. N. duris, bei kelio dangoje automobiliu atliktus sukimus, jų parodymus patvirtina byloje esančios foto lentelės bei kompiuterinėje laikmenoje esanti medžiaga, kurioje aiškiai matyti kelios automobilio prasisukimo vėžės. Liud. P. K. taip pat patvirtino, kad grįžęs į garažų teritoriją, matė kelio dangoje automobilio apsisukimo ratų vėžes bei purvu aptaškytas garažo duris, kurių, išvažiuojant prieš įvykį iš teritorijos, nebuvo. Taigi netikėti V. N. parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti virš aptarti įrodymai, teismas neturi jokio pagrindo.

Kaip nepagrįstas atmetamas G. K. skundo argumentas, kad savo veiksmais jis jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė, nes teritorija yra uždara, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Kaip nustatyta, įvykio vieta yra garažų masyvuose esanti teritorija, kelias pravažiuojamas, patekimas į teritoriją neribojamas, į ją gali patekti bet kas. Šias aplinkybes nurodo ir teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai E. S., K. T., V. N., todėl neabejotina, jog G. K. veika kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl, atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad taip vairuodamas G. K. kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę sau ir kitiems žmonėms, jų turto ir eismo saugumui.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, jog G. K. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir didindamas greitį taip, kad praslystų automobilio galiniai varomieji ratai, kelis kartus apsisuko ratu važiuojamojoje garažų teritorijos dalyje, taip sukeldamas triukšmą (V. N. dėl to net išėjo iš garažo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta), aptaškydamas jo garažo duris purvu, tai yra chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas pavojų savo, eismo ir kitų žmonių saugumui. Aptartos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų, specialiai sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. tokie G. K. veiksmai niekaip negali būti suderinami su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 p. įtvirtintomis pareigomis eismo dalyviams savo elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Neabejotina, jog G. K., šitaip manevruodamas automobiliu, suvokė, kad demonstruoja nepagarbą visuomenei, chuliganiškai pažeidžia Kelių eismo taisykles, kelia pavojų eismo saugumui, ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ir nors teismo posėdyje jis ėmė teigti, kad taip vairavo tikslu išsiaiškinti automobilio važiuoklės gedimą, tačiau tokių aplinkybių jis savo skunde net nebuvo nurodęs, ją iškėlė tik teismo posėdyje. Tokių aplinkybių jis nebuvo nurodęs ir savo paaiškinime policijai. Be to, tokią jo iškeltą gynybos versiją paneigia ir visi virš aptarti įrodymai. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje G. K. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl darytina išvada, kad jis administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą patrauktas pagrįstai.

Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. G. K. veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos, bauda, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta sankcijos ribose tinkamai. ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje specialiosios teisės atėmimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda, nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pažeidėjui skirti tik piniginę nuobaudą ar skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. K. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2016-05-18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (LR ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. K. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato 2016-05-18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.