Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje, baltarusis, Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2019 m. rugpjūčio 29 d. 10 val., nuo Kapsų g. 22, Vilnius iki Akmenių kaimo, Lazdijų r. sav., automobiliu „Skoda Octavia", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. L. vardu, pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius - Rusijos Federacijos piliečius: K. I. gim. (duomenys neskelbtini) m., M. I. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir L. D. gim. (duomenys neskelbtini) m., prieglobsčio prašytojus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi 2019 m. rugpjūčio 29 d. 12.55 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

- iš transporto priemonių numerių atpažinimo sistemos išrašo matyti, kad automobilis "Skoda Octavia" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko per Lazdijų postą 2019-08-29 06:51 val., atvyko išvykimui 2019-08-29 12:52 val. (b. l. 107, 108);

Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietu­vos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, nes savo kaltę R. K. pripažino pats, jis buvo sulaikytas išvykstantis per valstybės sieną ir vežantis tris užsieniečius, kurie tik laikinai apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, jo telefono navigacijoje pažymėtas adresas, iš kurio jis nurodė paėmęs gabentus asmenis. Visuma byloje ištirtų įrodymų sutampa tarpusavyje ir patvirtina pareikštą kaltinimą, gabentų užsieniečių dokumentai patvirtina, kad kelionės metu jie neturėjo teisės nuolat gyventi Lietuvoje ir neturėjo teisės išvykti iš šalies.

Kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, nėra teistas (b. l. 56), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 57), dirba Lenkijoje, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, jokių atsa­ko­my­bę sun­ki­nan­čių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrin­do daryti iš­vadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų da­ryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo tėvas D. K. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 126-127).

Šis prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas yra apysunkis, už jį gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad D. K. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo lai­duotoju, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio bei jų santykių gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad šis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą, kuris pats niekada nebuvo teistas ir baustas už jokius teisės pažeidimus, todėl kaltinamojo tėvas yra būtent tas asmuo, kuris kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką. Jau vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tėvas yra sumokėjęs pakankamai didelį užstatą už kaltinamąjį parodo jo suinteresuotumą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jų tarpusavio pasitikėjimą vienas kitu. Tai, kad jie negyvena kartu nepaneigia tėvo ryšio ir įtakos savo sūnui, nes suaugę žmonės ir turi gyventi atskirai ir savarankiškai. Tačiau vien dėl to ši aplinkybė negali būti kliūtis asmenį pripažinti tinkamu ir vertu pasitikėjimo laiduotoju.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nė­ra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios at­sa­ko­mybės pagal laidavimą ir bau­džia­mąją bylą jam nutraukti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojo asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Todėl įvertinus tai, kad pagal padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be jokių nubaudimo pasekmių toks veikos teisinis įvertinimas būtų neproporcingas ir neteisingas, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamasis nusikalstamą veiką pada­rė naudodamasis automobiliu ir mobiliuoju telefonu, kurie yra tokios veikos padarymo priemonės, todėl jam gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemo­nė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1, 2 dalys, 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra iš tiesų yra privalomas. Tačiau BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl to, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jo veika buvo atsitiktinė ir jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to jam yra skiriam kita baudžiamojo poveikio priemonė, todėl turto konfiskavimas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad pats automobilis kaltinamajam nepriklauso ir jau yra grąžintas jo savininkui, todėl kaltinamasis negali ir negalės juo naudotis be automobilio savininko sutikimo, todėl nusikaltimo priemonės nekonfiskavimas nekelia grėsmės, kad automobilis vėl gali būti panaudotas nusikaltimui daryti. Sprendžiant kokią baudžiamojo poveikio priemonę parinkti nagrinėjamoje situacijoje svarbu pažymėti, kad pagrindinis turto konfiskavimo tikslas yra užkirsti galimybę panaudoti nusikaltimo priemonę ar įrankį naujiems nusikaltimams daryti arba konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautą naudą. Tuo tarpu įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pagrindinis tikslas - kuo teisingiau nubausti kaltininką. Tai reiškia, kad atleidžiant kaltinamąjį nuo atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis nekelia pakartotinio nusikaltimo padarymo grėsmės, jam skiriamos baudžiamoji poveikio priemonės pirmiausiai turi užtikrinti teisingumo principą, kuris reikalauja teisingo nusikaltimo įvertinimo, o ne naujų nusikaltimų prevenciją. Taikant BK 40 straipsnį nusikaltimų recidyvo rizika įvertinama jau paties laidavimo instituto pritaikymu, kas reiškia, kad nėra būtinybės pakartotinių nusikaltimų riziką mažinti turto konfiskavimu.

Nurodytų aplinkybių ir argumentų visuma laidžia daryti išvadą, kad automobilio ir telefono konfiskavimas nėra būtinas norint užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes šį tikslą šiuo atveju pasiekti leidžia laidavimo institutas ir kita skiriama baudžiamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į tai ir į teismų praktiką dėl turto konfiskavimo taikymo atleidžiant asmenį nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018), kaltinamajam šioje byloje neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ir telefono konfiskavimas.

Iš kaltinamojo paimtas mobilaus ryšio telefonas grąžintinas kaltinamajam kaip jo savininkui po nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė užstatas, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant užstato davėjo sutikimą (b. l. 126-127), užstato dalis, atitinkanti skiriamos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, panaudotina šios įmokos išieškojimui, o likusi užstato dalis grąžintina užstato davėjui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. , dėl nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį tėvo D. K. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL (trisdešimties minimalių gyvenimo lygių) dydžio, tai yra 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą išieškoti iš D. K. sumokėto užstato ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų), iš D. K. 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 994939 UAB Medicinos banke sumokėto 5 000 Eur užstato, nuosprendžiui įsiteisėjus pervesti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Luminor bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, kaip nuosprendžiu paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimą bei pranešti apie mokėjimo įvykdymą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Likusią D. K. 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 994939 UAB Medicinos banke sumokėto užstato dalį – 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstato mokėtojui D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Dėl pinigų susigrąžinimo D. K. turi kreiptis į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – užstatą, panaikin­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Mobilaus ryšio telefoną "Xiaomi ,(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui R. K. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. K. ir laiduotojui D. K. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.