- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- 2-4189-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00143-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- R. B., J. B., P. B.
- Trečiasis asmuo
- Z. G., Širvintų rajono 1-asis notaro biuras, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- T. B., A. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B., J. B., P. B. ieškinį atsakovams T. B., A. B. dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiais ir termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys Širvintų rajono 1-asis notaro biuras, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1. pripažinti negaliojančiais R. B. palikimo atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. ir P. B. palikimo atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintus Širvintų rajono l-ojo notarų biuro;
2. atnaujinti terminą palikimui priimti R. B., P. B., J. B..
Jie nurodė, kad nuvyko į Širvintų rajono 1 -ąjį notarų biurą, pas notarę Gražiną Zinkevičienę dėl paveldėjimo bylos įteisinimo po tėvo (sutuoktinio) N. B., a. k(duomenys neskelbtini) mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, 3 žemės sklypai ir 30 Eur pajus Širvintų Kredito unijoje. N. B. paveldėjimo byloje yra iš viso penki įstatyminiai įpėdiniai, t. y. mirusiojo sutuoktinė ir keturi vaikai. N. B. prižiūrėjo, jo prašymu, pagal jai suteiktą įgaliojimą visose įstaigose jį atstovavo, o jam mirus ir palaidojo jo dukterėčia Z. G.. Jų valia ir buvo išreikšta pas notarą, kad jiems priklausančią paveldėti turto dalį, paveldėtų dukterėčia Z. G.. Jiems buvo notaro paaiškinta, kad atsisakius jiems ir kitiems pirmos eilės įpėdiniams nuo paveldėjimo, tuomet visą mirusiojo turtą paveldės paskesnės eilės įpėdinė minima dukterėčia. Jie buvo suklaidinti notaro, jiems nebuvo paaiškinta, kad kitiems pirmos eilės įpėdiniams neatsisakius, kad visgi jiems atiteks jiems priklausiusi paveldėjimo dalis, o ne dukterėčiai, kuri nusipelnė tą turtą paveldėti. Jie buvo suklaidinti notaro ir jų valia buvo išreikšta ne tuo notariniu veiksmu, tai yra atsisakymu nuo palikimo, o turėjo notaras patvirtinti pareiškimą apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisių dovanojimą jų nurodytam asmeniui. Notaras neišaiškino atsisakymo pasekmių ir pareiškimas nuo atsisakymo visiškai neatitiko tikrosios jų valios, tiesos, nes jie nuo pat tėvo (sutuoktinio) mirties palikimą priėmė. Be to, pirmos eilės kiti du įpėdiniai (byloje atsakovai), kurie priims palikimą yra su negalia, jiems teismas neleido nuo paveldėjimo atsisakyti, t. y. įpareigojo priimti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Širvintų rajono 1-asis notaro biuras atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, ieškinį spręsti palikimo teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovai atvykę į notarų biurą nurodė, kad paveldėti tėvo ir sutuoktinio turto nenori ir pageidauja atsisakyti palikimo. Jie buvo įsitikinę, kad nepaveldės ir kiti N. B. vaikai – A. B. ir T. B., o nesant pirmos eilės įpėdinių paveldės N. B. dukterėčia Z. G.. Ieškovai suklydo ne dėl to, kad atsisako ar neatsisako palikimo, nes paveldėti jie nepageidauja, o kad susiklosto situacija, jog N. B. turtą galimai paveldės du pirmos eilės įpėdiniai.
Atsakovės A. B. atstovas N. G. socialinės globos namai atsiliepime nurodė, kad ieškinį palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškinio patenkinimui neprieštarauja.
Trečiasis asmuo Z. G. atsiliepime su ieškiniu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. B.. Po jo mirties liko turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, kurie įgyti pagal 1996-04-09 paveldėjimo teisės liudijimą; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,9400 ha; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,2300 ha; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,8364 ha. Paveldėti turtą po N. B. mirties galėjo penki įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinė J. B., vaikai R. B., P. B., T. B., A. B.. 2020 m. gruodžio 21 d. R. B., o 2021 m. sausio 26 d. P. B. ir J. B. pareiškimais atsisakė jiems pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies.
Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais palikimo atsisakymus kaip sudarytus dėl suklydimo pagal CK 1.90 straipsnį, nes jų tikslas buvo ne atsisakyti palikimo, o padovanoti savo palikimo dalį mirusiojo dukterėčiai Z. G..
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, antraip patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali ribojama tik įstatymo pagrindu.
Taigi asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis 3 dalis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. negali atsisakyti priimto palikimo; jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai, palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), tačiau atsisakymo nuo palikimo sandoris irgi gali būti ginčijamas taikant bendrąsias sandorių nuginčijimo taisykles, o jo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.
CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtintas esminis suklydimas kaip sandorio negaliojimo pagrindas.
Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydus sudaryti sandoriai taip pat yra priskiriami prie sandorių, turinčių valios trūkumų. Sudariusio sandorį asmens valią tokių atveju lėmė neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios raiška. CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Nenustačius suklydimo fakto, sandoris paliekamas galioti, nes nėra galimas sandorį sudariusio asmens piktnaudžiavimas suklydimo motyvais. Todėl ir suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų, net jeigu apie juos žinojo kiti asmenys, nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra išskyręs kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: 1) turi būti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; 2) suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovai J. B., R. B., P. B. sudarydami palikimo atsisakymo sandorius suklydo dėl paties sandorio esmės. Iš jų parodymų nustatyta, kad tikrasis jų palikimo atsisakymo tikslas buvo ne atsisakyti palikimo dalies, o kad palikimą, atsiradusį po N. B. mirties, galėtų priimti palikėją prižiūrėjusį ir juo besirūpinusi dukterėčia Z. G.. Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarė jiems paaiškino, kad jiems ir kitiems pirmos eilės įpėdiniams atsisakius palikimo, visą palikėjo turtą paveldės būtent Z. G., tačiau jiems nebuvo išaiškinta galimybė pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir dovanoti paveldėjimo teises kitam asmeniui. Atitinkamai iš bylos šalių parodymų nustatyta, kad ieškovams galimai nebuvo išaiškintos palikimo atsisakymo teisinės pasekmės bei tai, kad kitiems pirmos eilės įpėdiniams neatsisakius palikimo, būtent jiems atiteks ieškovams priklausiusi paveldėjimo dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad tikroji ieškovų valia buvo ne atsisakyti jiems priklausančios palikimo dalies, o padovanoti jiems priklausančią palikimo dalį trečiajam asmeniui Z. G., darytina išvada, kad palikimo atsisakymo sandorius ieškovai sudarė dėl suklydimo, todėl jie pripažįstami negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalimis, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų ir ieškovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad jie terminą palikimui priimti po N. B. mirties praleido ne dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, bet dėl įsitikinimo, kad visi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriims ir turtą paveldės Z. G.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, taip pat į tai, kad palikimo atsisakymo sandoriai pripažinti negaliojančiais, procesinis terminas praleistas nežymiai, teismas sprendžia, kad ieškovų prašymas yra pagrįstas, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis ir kitų asmenų teisėtų interesų, todėl ieškovų prašymas tenkinamas ir terminas priimti palikimui, atsiradusiam po N. B. mirties, atnaujinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiais R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2020-12-21 palikimo atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2021-01-26 palikimo atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintus Širvintų rajono l-ojo notarų biuro.
Atnaujinti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po N. B., mirusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.