Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,

trečiojo asmenims Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei direktorei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. J., tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, išvadą byloje teikianti institucija - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės nepilnamečio vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. J. nepilnamečio vaiko E. J. atžvilgiu, nustatyti vaikui nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, globos vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui 100,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad atsakovė savo nepilnametį vaiką netinkamai augina ir prižiūri, girtauja, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Ieškovo nuomone, atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auginimo, priežiūros bei išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis bei pati atsakovė galės auginti vaiką. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė vaiką aplankė tik vieną kartą, o telefonu teiravosi 4 kartus.Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I. Š. teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad padėtis nuo tada, kai vaikas paimtas iš atsakovės, nepasikeitusi, atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko auginimo, su juo visiškai nebendrauja, jo nelanko. Atstovė pabrėžė, kad vaikui nustatytas įgimtas sifilis ir hipotrofija, todėl jam turi būti sudarytos geros gyvenimo sąlygos, pilnavertė mityba, o atsakovė to vaikui suteikti negali.Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovė direktorė A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu, ir prašė jį tenkinti. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovė nepilnamečio vaiko nelanko, juo nesirūpina ir nesidomi, telefonu teiravosi, kaip galėtų pasiimti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametį vaiką E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A-851 atsakovės šeima jau buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-190 iš šio sąrašo išbrauta, nes išvyko gyventi į kitą rajoną. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A-222-(8.2) atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. A-859-(8.2) iš šio sąrašo išbrauta, nes išvyko gyventi į kitą rajoną. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1076-632/2015 atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia jos sūnaus A. J. atžvilgiu, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-479-496/2016 atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus D. J. atžvilgiu. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A-518 E. J. nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A-466 atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes vaikui nustatyta laikinoji globa. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. balandžio 5 d. rašto Nr. VT4-472, 2017 m. balandžio 7 d. rašto Nr. VT4-486 ir 2017 m. gegužės 10 d. rašto Nr. VT4-613 nustatyta, kad atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir tiksli jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, dažnai gyvena pas asocialius asmenis ir veda netinkamą gyvenimo būdą, sirgo (ar dar serga) sifiliu, kitų savo dviejų vaikų taip pat pati neaugino. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl motinos teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė tinkamai vaiku nesirūpina, yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko auginimo, auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti bei atsakovė galėtų auginti vaiką pati. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014). Aplinkybės, kad atsakovės vaikui iš karto po gimimo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis atsakovės gyvenimo būdas yra netinkamas, ji serga ar sirgo sifiliu, atsakovė šiuo metu vaiko nelanko, nedalyvauja teismo procese, neteikia savo vaikui išlaikymo, leidžia manyti, jog atsakovė yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime bei žiauriai elgiasi su savo vaiku. Nors atsakovė 2017 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą dėl vaiko susigrąžinimo, tačiau Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad vaikas negali būti grąžintas atsakovei, nes nenustatyta, kad atsakovė galės sudaryti tinkamas sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, augti, ugdytis, taip pat nenustatyta, ar atsakovė keičia gyvenimo būdą, požiūrį į jos kaip motinos pareigas, atsakomybę vaiko atžvilgiu. Iš Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų 2017 m. gegužės 5 d. rašto Nr. S-339 matyti, kad vaikui diagnozuotas įgimtas sifilis ir hipotrofija. Gyventojų registre nėra įrašo apie atsakovės deklaruotą/apskaitytą gyvenamą vietą. Toks jos elgesys rodo, kad padėtis negali pasikeisti. Atsakovė šiuo metu nepripažįsta savo šeimos problemų, todėl manytina, kad atsakovė nepakeis savo gyvenimo būdo ir nepradės rūpintis savo vaiku.Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (visišku nebendravimu su vaiku, abejingumu vaikui, amoraliu elgesiu) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis negali pasikeisti (atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, šiuo metu jos tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma) ir kad atsakovė nesiekia rūpintis vaiku, yra jam pasyvi ir abejinga. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, mano esant tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko E. J. atžvilgiu. Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.252 straipsnio 1 dalis). Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos institucijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.256 straipsnis).Kadangi nepilnamečio vaiko E. J. atžvilgiu neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia, o tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, vaikas esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl vaikui nustatytina nuolatinė globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus, sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.Ieškovas nurodė, kad tikslinga E. J. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, nes ten vaiku tinkamai rūpinamasi, jis tinkamai prižiūrimas. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose vaikas yra nuo gimimo, ten jam sudarytos tinkamos sąlygos higienai, sveikatos apsaugai, ugdymui ir poilsiui. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtini vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ir ten nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 283 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 100,00 Eur mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numato teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomos priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie jos pajamas nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, nors nėra tikslių duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 13 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. J. po 100,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtini Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 136,00 Eur (100,00 Eur + 100,00 Eur x 12 mėn. x 3 procentai) žyminis mokestis išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,12 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kodas 190522935, buveinė Vilniaus g. 303, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. liepos 13 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kodas 190522935, paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 3,12 Eur (trijų eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Specialiame interneto tinklapyje paskelbti šio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. sausio 10 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-950-776/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05795-2017-8) pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. J., gim. (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, išvadą byloje teikianti institucija - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės nepilnamečio vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko globos vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.