Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aljansas Aibė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MV Group Distribution LT“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo Nr. 2Ap-2329 panaikinimo ir prekių ženklo įregistravimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

11. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015). Bylos nagrinėjimo ribas nulemia byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

Dėl prekių ženklų panašumo vertinimo

12. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką ginčo žymenys lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).

13. Europos Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95). Remiantis ES Teisingumo teismo praktika, bendras suklaidinimo galimybės vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, garsiniu ar konceptualiu nagrinėjamų ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant, inter alia, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL (C-251/95) 23 punktas).

14. Tarp šalių nėra ginčo, kad remiantis Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsakovo prekių ženklai yra ankstesni negu Ginčo prekių ženklas. Ieškovas nesutinka su Valstybinio patentų biuro vertinimu, kad Ginčo prekių ženklas yra panašus į ankstesnius atsakovo prekių ženklus, nesutinka dėl padarytų išvadų, lyginant prekių ženklų žodinius elementus “bottlery” ir “BOTELLA”.

15. Visi lyginamieji prekių ženklai yra sudėtiniai, sudaryti iš vaizdinių ir žodinių elementų. Ginčo prekių ženklą , (reg. Nr. 87280), sudaro šviesios spalvos stačiakampio fone juodos spalvos didžiosiomis raidėmis esantis žodinis elementas „BOTELLA“. Žodinio elemento „BOTELLA“ „O“ raidėje pavaizduotas šviesios spalvos, atitinkančios stačiakampio fono spalvą, įprastai vynų pilstymui naudojamo butelio formos elementas. Žemesnėje eilutėje kelis kartus mažesnio šrifto raudonos spalvos mažosiomis raidėmis atliktas užrašas „gėrimai skoniai atradimai“, žodžius atskiriant taškais.

20. Atliekant lyginamųjų prekių ženklų dominuojančių žodinių elementų „BOTELLA“ ir „bottlery“ sulyginimą, visų pirma, konstatuotina, kad lyginamųjų žodinių elementų pirmosios trys raidės B, O, T sutampa, sutampančios raidės išdėstytos žodinių elementų priekyje ta pačia seka.

21. Tai, kad sutampa lyginamųjų žodinių elementų pradžioje esančios dalys „BOT-“, yra reikšminga, kadangi yra pagrįsta manyti, jog vartotojai atkreipia dėmesį į žodinio elemento pradžią. ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairių C dalies 2 skirsnio 4 skyriaus 3.4.6.2 punkte yra išaiškinta, kad žodiniuose ženkluose taip pat ženkluose, turinčiuose žodinį elementą, pirmoji dalis yra tai, kas patraukia vartotojų dėmesį ir bus įsimenama aiškiau, nei kita žymens dalis. Tai reiškia, kad žymens pradžia turi reikšmingą įtaką žymens daromam įspūdžiui (2009/12/15 T-412/08, Trubion; 2009/03/25 T-109/07 Spa Therapy).

22. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl žodinių elementų pradžios apibrėžimo, kadangi sutampa abiejų lyginamųjų elementų pradžia. Lietuvių kalboje žodiniame elemente „bottlery“ nėra įprasta išskirti kitą žodinio elemento pradžią, nei „BOT“. Anglų kalboje yra vartojami žodžiai „bottle“ (butelis) bei „bottler“ (išpilstytojas į butelius), žodis „bottlery“ nėra pateikiamas. Nors anglų kalbos vartotojas žodiniame elemente „bottlery“ žodinio elemento pradžia galėtų laikyti ir elementą „bottle“, tačiau tyrimų dėl žodinio elemento supratimo Lietuvoje nėra atlikta, todėl negalima teigti, kad Lietuvos vartotojas išskirtų žodinį elementą „bottle“ kaip atskirą žodį ir laikytų žodinio elemento pradžia.

23. Sprendime pasisakant dėl žodžio pradžios įspūdžio vertinimo, remiamasi teismų praktika. Teismo vertinimu, argumentui pagrįsti rėmimasis Bendrojo Teismo 2005-06-22 sprendimo byloje T-34/04 Plus Warenhandelsgesellschaft mbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), kurioje buvo lyginami žymenys “power” ir “Turkish power”, 56 punktu neturi esminio pagrindimo šioje byloje, kadangi negalima laikyti, jog nurodytu punktu yra suformuota šiai bylai tinkama teisės aiškinimo taisyklė. Sprendimo 56 punkte tik atkreiptas dėmesys, kad elementas „Turkish“ yra prašomo įregistruoti žymens pradžioje, atitinkama visuomenės dalis tuoj pat gali jį pastebėti, todėl elementas „power“ išstumiamas iš suinteresuotųjų asmenų regimosios atminties. Lyginamieji prekių ženklai sudaryti kitu būdu, nei teismo nagrinėjamoje byloje.

24. Ieškovas prašo atkreipti dėmesį į tai, jog teismų praktika dėl žodinio elemento pradžios vertinimo yra skirtinga ir nurodo 2007 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismo (trečiosios kolegijos) sprendimą byloje T-158/05 Trek Bicycle Corp. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT). Minimoje byloje aptarta situacija nėra tapati nagrinėjamai bylai, kadangi sprendimas priimtas lyginant žymenis „ALLTREK“ ir „TREK“, kai sutampanti žodinio elemento dalis viename pavyzdyje buvo žodinio elemento pradžioje, o kitame pavyzdyje – žodinio elemento pabaigoje. Taip pat ir 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo (antrosios kolegijos) sprendimu United States Polo Association prieš VRDT – Textiles CMG (U.S. POLO ASSN.) byloje T‑228/09) buvo palyginti prekių ženklai „U.S. POLO ASSN“ ir „POLO-POLO“, kurių sutampantis žodinis elementas buvo ne toje pačioje prekių žymenų vietoje, o antrame žymenyje dar ir kartojosi.

25. Ieškovas teigė, kad žodinio elemento dalis „BOT“ turi būti laikoma neturinčia skiriamojo požymio, kadangi nukreipia į daugelyje kalbų naudojamą žodį, reiškiantį butelį. Tokį argumentą patvirtinančių duomenų teismui nebuvo pateikta ir šis motyvas nėra pagrįstas, kadangi butelio pavadinimas įvairiose kalbose yra gana skirtingas: lietuvių kalba – „butelis“, lenkų kalba – „butelka”, latvių kalba – “pudele”, vokiečių kalba – „Flasche”, italų kalba – „bottiglia”, ispanų kalba – „botella”. Tuo labiau, kad butelio vaizdinys gali būti suprantamas itin plačiai, labai įvairiomis reikšmėmis ir nėra siejamas vien tik su vynų pilstymui naudojamo butelio įvaizdžiu.

26. Lygindamas žodinių elementų pabaigas, teismas vertina, kad likusios žodinių elementų dalys „ELLA“ ir „tlery“ taip pat yra sudarytos iš dalinai sutampančių raidžių, abiejuose elementuose yra raidės E ir L. Vizualinį panašumą didina panašus žodinių elementų ilgumas, kitų tokiu pačiu būdu – spalva ir šriftu, atliktų papildančių žodžių greta dominuojančio elemento nebuvimas. Kadangi dominuojantys žodiniai elementai neturi semantinės reikšmės ir negali būti vertinami kaip sudurtiniai žodžiai, yra gana trumpi, pavaizduoti vientisu žodžiu tokiu pačiu šriftu be papildančių žodinių ar vaizdinių elementų, sutiktina su atsakovu, kad žodiniai elementai vertintini visa apimtimi, neišskiriant žodinių elementų pabaigos kaip savarankiško lygintino elemento.

27. Be dominuojančių žymenų elementų, turi būti sulyginami ir kiti lyginamuosius prekių ženklus sudarantys elementai – likę žodiniai elementai, o taip pat vaizdiniai elementai. Kiti lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai „gėrimai skoniai atradimai“ (reg. Nr. 87280) ir „SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ (reg. Nr. 78106 ir reg. Nr. 85079) yra parašyti daug mažesniu šriftu, žemesnėje eilutėje, sudaryti iš bendrinių žodžių, kurie gali būti naudojami bet kurių maistui skirtų produktų apibūdinimui ir skiriamosios reikšmės iš esmės neturi, yra aprašomieji prekių ženklų elementai. Kartu pastebėtina, jog bendras minimų lyginamųjų prekių ženklų vaizdas dėl papildomų žodinių elementų išdėstymo panašumo žymenyje, kai papildomi žodiniai elementai yra sudaryti iš tokio pat žodžių skaičiaus bei išdėstyti analogišku būdu – daug mažesniu šriftu ir po dominuojančiu žodiniu elementu, kuria žymenų bendrumo įspūdį.

28. Vaizdiniai elementai lyginamuosiuose prekių ženkluose turi panašumo. Visuose lyginamuosiuose žymenyse naudojamas įprastai vynų pilstymui skirto butelio vaizdas. Ginčo prekių ženkle šis vaizdinis žymuo pavaizduotas žodinio elemento „BOTELLA“ raidės „O“ viduryje, o atsakovo prekių ženkluose įdėtas į prieš žodinį elementą „bottlery“ pavaizduotame prekių krepšyje. Vynų pilstymui įprastai naudojamos butelio formos įdėjimas į visus lyginamuosius prekių ženklus daro nuorodą į teikiamas paslaugas – mažmeninę prekybą alkoholiniais ir nealkoholiniais gėrimais, todėl pripažįstama, kad didesnės skiriamosios galios neturi. Visgi, vaizdinio elemento pasikartojimas lyginamuosiuose ženkluose, siejant jį su dominuojančiu žodiniu elementu, sustiprina žymenų vaizdinio panašumo įspūdį. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad Lietuvos vartotojo požiūriu dominuojantys žodiniai elementai rodytų sąsajas su anglų kalbos žodžiu “bottle”, dėl ko butelio vaizdas taptų 35 klasės paslaugų žymėjimui plačiai naudojamu žymeniu – formantu. Tokia asociacija labiau galima vertinant atsakovo prekių ženklus, tačiau Ginčo prekių ženklas yra rašomas skirtingai nei anglų kalbos žodis “bottle”, ispanų kalbos žinojimas Lietuvoje yra menkas, todėl šiuo atveju negalima vertinti vaizdinio elemento, kaip neturinčio reikšmės prekių ženklo suvokimui.

29. Lyginamuosiuose prekių ženkluose naudojamos spalvos yra skirtingos. Atsakovo prekių ženkluose, reg. Nr. 71400 bei reg. Nr. 78106 naudojamo fono spalvos yra juoda, kai Ginčo prekių ženklas yra šviesios spalvos fone. Atsakovo prekių ženklas, reg. Nr. 85079, ir Ginčo prekių ženklas yra iš esmės vienodame fone. Lyginamuosiuose ženkluose panaudotos kontrastinės spalvos padidina ginčijamo ženklo ir ankstesnių ženklų panašumą. Lyginamuosiuose prekių ženkluose, reg. Nr. 78106 ir reg. Nr. 85079, naudojama stačiakampio forma yra vizualiai panaši pagal stačiakampio proporcijas. Lyginamieji prekių ženklais užrašyti gana paprastais šriftais, vaizdiniai elementai yra labai paprasti, neišsiskiriantys, pagrindinį dėmesį skiriant žodiniams elementams, todėl žymenys nevertintini kaip stilizuoti.

30. Lyginamų prekių ženklų dominuojančių žodinių elementų panašumas, žodinių elementų išdėstymo stačiakampyje panašumas, pasikartojantys vaizdiniai elementai patvirtina vizualų lyginamų ženklų panašumą.

31. Vertinant fonetinį panašumą, pažymėtina, kad šį panašumą lemia ne tik ginčijamų prekių ženklų panašus tarimas, tačiau ir prekių ženklų žodžio (žodinio elemento) ilgis, artimi ir sutampantys garsai ir jų vieta ženkle, panašiai tariamų raidžių ir skiemenų išdėstymas vienas kito atžvilgiu, vieno ženklo įsiterpimas į kitą ženklą, skiemenų skaičius ženkle. Dominuojantys lyginamųjų prekių ženklų žodiniai elementai yra tokio pat ilgio, sudaryti iš trijų skiemenų bo-te-la ir bot-tle-ry ar bo-tle-ry, žodinius elementus sudaro iš dalies sutampančios raidės, tokia pati pirmo skiemens pradžia, todėl sutiktina kad lyginami ženklai yra panašūs fonetiškai. Papildomi žodiniai elementai „gėrimai skoniai atradimai“ (reg. Nr. 87280) ir „SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“ taip pat turi fonetinių panašumų, kadangi sekos susideda iš trijų žodžių, fonetinių panašumų yra tarp aprašomųjų žodžių „SKONIAI“ ir „skanaus“.

32. Nors dominuojantys žodiniai elementai “BOTELLA” ir “bottlery” abiejų šalių prekių ženkluose neturi semantinės reikšmės, tačiau dėl tokio pat vaizdinio elemento, panašios reikšmės papildomų žodinių elementų gali kilti panašios semantinės asociacijos dėl prekių ženklų sąsajų su prekyba vynu ir kitais alkoholiniais gėrimais. Ieškovas prašo vertinti, kad vaizdinio elemento aliuzija į butelio formą 35 klasės prekėms žymėti yra itin dažnai naudojama ir gali būti laikoma formantu, t. y. raidžių deriniu, pasikartojančiu skirtingų savininkų prekių ženkluose. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl teisės į vaizdinį elementą, dėl ko nurodyti argumentai netaikytini semantiniam palyginimui. Tiek ieškovas, tiek atsakovas savo prekių ženkluose naudojasi butelio vaizdiniu, kuris kelia semantines asociacijas su prekyba alkoholiniais gėrimais.

33. Sprendimu konstatuota, kad Ginčo prekių ženklo 35 klasės paslaugos „reklama“ yra tapačios visiems kitiems prekių ženklams. Ginčo prekių ženklo paslaugos „verslo vadyba, organizavimas ir tvarkyba“ yra tapačios ir panašios į atsakovo ženklo „bottlery” (reg. Nr. 71400) 35 klasės paslaugas. Ginčo prekių ženklo paslaugos „įstaigų veikla“ iš dalies sutampa. Paslaugos „mažmeninė prekyba nealkoholiniais gėrimais“ yra tapačios ankstesnių ženklų (reg. Nr. 78106, 85079) paslaugų sąrašuose nurodytoms paslaugoms. „Alkoholiniai gėrimai“ ir „gaivieji gėrimai“ pagal vartotojų, gamintojų ir realizavimo sąlygų sutapimą laikomi panašiomis prekėmis. Ieškovas šių išvadų neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konstatavimu remtinasi šiame procese.

Dėl visuomenės suklaidinimo vertinimo

34. Sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo turi būti vertinamas ne faktinis suklaidinimas, o visuomenės suklaidinimo galimybė. Suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso nuo daugelio elementų – prekių ženklo žinomumo rinkoje, nuo to, ar visuomenė gali šiuos prekių ženklus susieti, taip pat žymenų ir prekių bei paslaugų panašumo. Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, turint galvoje konkrečiai – jų skiriamuosius ir dominuojančius (svarbiausius) elementus (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (ECR, 1999, I-3819).

35. Įrodinėdamas visuomenės suklaidinimo galimybės nebuvimą, ieškovas remiasi jo prašymu atliktu visuomenės nuomonės tyrimu dėl lyginamųjų ženklų, pažymi, kad asmeninio interviu būdu buvo apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Visuomenės tyrimo rezultatai patvirtino, kad didžioji vartotojų dalis lyginamuosius prekių ženklus laiko nepanašiais: 63 proc. mano, kad Ginčo prekių ženklas ir „bottlery SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“, reg. Nr. 85079, yra nepanašūs; 69 proc. mano, kad Ginčo prekių ženklas ir „bottlery SKANAUS GYVENIMO INGREDIENTAI“, reg. Nr. 78106, yra nepanašūs; 73 proc. mano, kad Ginčo prekių ženklas ir „bottlery“, reg. Nr. 71400, yra nepanašūs. Atsakovas prašo nesiremti nurodytos apklausos duomenimis, kadangi apklausa buvo atlikta metodologiškai neteisingai.

36. Kaip matyti iš „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos, apklausa vykdyta apklausiamiesiems pateikiant 3 skirtingas korteles, kuriose pavaizduotas Ginčo prekių ženklas bei vienas iš ankstesnių atsakovo prekių ženklų. Teismų sprendimuose yra nurodoma, kad nagrinėjamu atveju dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairių C dalies 2 skirsnio 7 skyriuje nurodoma, kad nors vidutinis atitinkamos produktų kategorijos vartotojas turi būti pakankamai gerai informuotas ir pakankamai pastabus bei nuovokus atsižvelgiant į tai, kad paprastas vartotojas retai turi galimybę tiesiogiai susisiekti skirtingų ženklų palyginimas ir turi pasitikėti netobulu vaizdu kuriuos jis ar ji turėjo omenyje. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vidutinis vartotojų dėmesio lygis gali skirtis priklausomai nuo prekių kategorijos arba aptariamos paslaugos (22/06/1999, C-342/97, Lloyd Schuhfabrik, EU:C:1999:323, § 26). Net ir daug dėmesio turintys vartotojai turi pasikliauti savo netobulumu prekių ženklų prisiminimu (2013-11-21, T-443/12, ancotel, EU:T:2013:605, § 54). Taip pat ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairių C dalies 2 skirsnio 3 skyriaus 3 dalyje „Dėmesio laipsnio apibrėžimas“ yra išaiškinta, kad būtina tinkamai apibrėžti atitinkamos visuomenės dėmesio laipsnį, nes šis veiksnys gali nusverti už arba prieš nustatymą dėl supainiojimo tikimybės. Nors atitinkamas vartotojas tik retai turi galimybę atlikti tiesioginį palyginimą tarp skirtingų ženklų ir turi pasikliauti netobulu jų prisiminimu, aukštas atitinkamo vartotojo dėmesys gali leisti daryti išvadą, kad atitinkamas vartotojas nesupainios prekių ženklų, nepaisant tiesioginio palyginimo trūkumo.

37. Kaip matyti iš „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos, atitinkamo vartotojo dėmesio laipsnis nebuvo tiriamas ir nebuvo nustatytas, todėl remtis aukštu atitinkamo vartotojo dėmesio laipsniu negalima. Apklausa atlikta remiantis ne vartotojų prisiminimu apie prekių ženklus, o lyginamųjų prekių ženklų parodymu. Taigi, atlikta apklausa negali būti vertinama kaip tvirtai atspindinti vartotojų supratimą Prekių ženklų teisės reikalaujama prasme. Pateiktos „Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausos duomenys neginčijamai nepaneigia visuomenės suklaidinimo galimybės.

38. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (ECR, 1997, I-6191), ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV,bylos Nr. C-342/97 (ECR, 1999, I-3819); kt.).

39. Teismo sprendime įvertinus, kad lyginamieji prekių ženklai turi vizualinį, fonetinį panašumą bei kelia panašias semantines asociacijas, yra naudojami panašių prekių ir paslaugų žymėjimui, sprendžiama, kad egzistuoja didelė tikimybė, kad vartotojas susies šiuos prekių ženklus ir dėmesį į vėlesnį prekių ženklą atkreips bei sprendimą įsigyti juo žymimą prekę ar paslaugą priims tik todėl, kad ji pažymėta prekių ženklu, panašiu į ankstesnį prekių ženklą, skirtą panašios paskirties prekėms bei paslaugoms žymėti.

40. Apibendrinant sprendžiama, kad, esant šiuo sprendimu nustatytam Ginčo prekių ženklo ir atsakovo prekių ženklų klaidinančiam panašumui, Ginčo prekių ženklo registracija buvo pagrįstai panaikinta Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

41. Ieškovas UAB „Aljansas AIBĖ“ prašė iš atsakovo UAB „MV GROUP Distribution LT“ priteisti 2 822,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, tarp jų 110 Eur žyminio mokesčio.

42. Atsakovas UAB „MV GROUP Distribution LT“ prašė iš UAB „Aljansas AIBĖ“ priteisti 3 923,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra iš esmės panašaus dydžio, pagrįstos dokumentais, dėl išlaidų dydžio prieštaravimų nepateikta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti ir Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimą Nr. 2Ap-2329 palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „MV GROUP Distribution LT“ iš ieškovo UAB „Aljansas AIBĖ“ 3 923,30 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.