- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-237-440/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. J.
- Pareiškėjas
- S. T.
- Skolininkas
- R. J., E. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1220-650/2019 pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo, suinteresuoti asmenys procese – antstolė R. A., skolininkas R. J., E. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininko R. J. sutuoktinės E. J. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. J. gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo S. T. prašymą tenkino: nustatė, kad skolininkui R. J. bendrąja jungtine su sutuoktine E. J. nuosavybe priklauso ½ dalis sutuoktinės E. J. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.
3. Teismas nustatė, kad antstolės R. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojui S. T.. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė E. J. dirba (duomenys neskelbtini) ir UAB „F. A.“ ir gauna pajamas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe su E. J., nustatymo. Teismas pripažino, kad antstolė pagrįstai vykdymo metu areštavo R. J. priklausančias lėšas – darbo užmokestį, gaunamą jo sutuoktinės E. J., kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje nesant duomenų, kad R. J. ir E. J. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustačius kitų CK 3.100 straipsnyje išvardytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, teismas turtą, sutuoktinių įgytą po santuokos sudarymo, pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.), tarp jo ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo, neįvertino visų bylos aplinkybių. Apeliantė tvirtina, kad jos vyras R. J. su pareiškėju S. T. skolinosi pinigus be E. J. sutikimo ir žinios, o sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams.
4.2. Apeliantė nurodo, kad tik iš jos gaunamo darbo užmokesčio yra mokama būsto paskola už šeimos turtą, komunaliniai mokesčiai, išlaikomi nepilnamečiai vaikai. Apeliantė įsitikinusi, kad išieškoti skolą iš R. J. asmeninių pajamų galimybės yra, o nustačius, kad R. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos, nebebus galimybės sumokėti paskolą už šeimos būstą, taip pat užtikrinti kitų išlaidų, būtinų šeimos ir nepilnamečių vaikų pragyvenimui, sumokėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. T. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skolininkas R. J. ir jo sutuoktinė apeliantė E. J. turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra pasidaliję, duomenų apie tai nepateikė nei išieškojimą vykdančiai antstolei, nei teismui. Antstolės nurodyta, kad siekiant išieškoti skolą buvo nustatyta, jog skolininkas registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės, o patikrinus skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna pajamas, į kurias galima nukreipti išieškojimą.
5.2. Apeliantė apie skolinimąsi žinojo, jai buvo žinoma apie skolos priteisimą, dalį skolos grąžino būtent E. J. pavedimais iš savo sąskaitos banke.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
8. Byloje nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojui S. T.. CPK 667 str. 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė E. J. dirba Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir UAB „F. A.“ ir gauna pajamas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe su E. J., nustatymo.
9. Atskirasis skundas grindžiamu argumentu, kad jos vyras R. J. su pareiškėju S. T. skolinosi pinigus be apeliantės sutikimo ir žinios, toks sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
10. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
11. Nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal pareiškimą, paduotą pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis iš bendrosios nuosavybės tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.
12. Minėta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ta aplinkybė, kad sutuoktinis be apeliantės sutikimo ir žinios sudarė sandorį, nesusijusį su šeimos poreikių tenkinimu, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 d., 3.100 straipsnis). Bylos duomenimis, įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų būtų nutraukta ir prievolės padalytos, nėra. Kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, duomenų nėra, turto padalijimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įrodymų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, šiuo atveju apeliantės darbo užmokestis, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje nėra įrodyta priešingai (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad skolininkas turi kito asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl išieškotojas pagrįstai prašė teismo nustatyti skolininko turto dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės, iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas ir pagal jo asmeninę prievolę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui R. J. bendrąja jungtine su sutuoktine E. J. nuosavybe priklauso ½ dalis sutuoktinės E. J. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.
13. Apeliantė taip pat prašė atsižvelgti, kad iš jos pajamų yra mokami komunaliniai mokesčiai, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, nebus galimybės mokėti paskolos už šeimos būstą, Pažymėtina, jog vaikų išlaikymas, teisė į šeimos būstą bei jų vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos išlaiko, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl pajėgūs išlaikyti savo vaikus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė apeliantės vaikų interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nustačius turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tarp jų ir piniginių lėšų dalies iš bendrosios jungtinės nuosavybės) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.