Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys procese – antstolė R. A., skolininkas R. J., E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas S. T. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininko R. J. sutuoktinės E. J. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir R. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. J. gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

2. Byloje nustatyta, kad antstolės R. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0037/17/01621 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojui S. T.. CPK 667 str. 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė E. J. dirba X ir „A“ ir gauna pajamas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su E. J., nustatymo.

3. Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

4. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

5. Antstolė pagrįstai vykdymo eigoje areštavo R. J. priklausančias lėšas – darbo užmokestį, gaunamą jo sutuoktinės E. J., kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje nėra duomenų, kad R. J. ir E. J. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), tarp jo ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo laikytinas pagrįstu. Teismas pažymi, kad asmeninis skolininko prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo S. T. prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su sutuoktine E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės E. J. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.