Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. atstovės advokatės Lauros Reineker apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. K. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį 600 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 12 d. 00.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki stovėjusio automobilio „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga jį kliudė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, kai padaryta žala automobilio „Honda“ savininkui A. A. neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, L. K. šį nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismui. Skundu prašė panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nes jis automobilio nevairavo (jį yra pardavęs) ir eismo įvykio nepadarė.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose taip pat buvo gautas L. K. atstovės advokatės Lauros Reineker patikslintas skundas, kuriuo buvo prašoma šį skundą su priedais nagrinėti kartu su L. K. pirminiu skundu, išreikalauti skunde nurodytus duomenis, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti bei priteisti L. K. patirtas atstovavimo išlaidas.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. atstovės advokatės Lauros Reineker skundą tenkino: panaikino (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2023 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinių nusižengimų teiseną L. K. atžvilgiu nutraukė; priteisė iš valstybės L. K. 900 Eur jo patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti, kitoje dalyje prašymą dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo atmetė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. atstovė advokatė Laura Reineker prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarimo dalį, kuria L. K. prašymas dėl 1300 Eur patirtų proceso (bylinėjimosi) išlaidų atlyginimo buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – L. K. papildomai priteisti 1300 Eur dydžio proceso (bylinėjimosi) išlaidas (iš viso, t. y. kartu su L. K. jau priteista 900 Eur dydžio suma, priteisti 2200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas).

5.1. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir pažymima, kad šis teismas yra konstatavęs, jog pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 2 dalimi, žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš pažeistų teisių ar laisvių gynimo teisme būdų (2013 m. liepos 5 d. nutarimas); Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (inter alia 2000 m. birželio 30 d., 2017 m. gegužės 19 d. nutarimai); iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų (inter alia 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai); įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Kartu pažymima, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime yra inter alia pažymėjęs, kad teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso inter alia nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių.

5.2. L. K. atstovė nurodo, jog ši byla pasiekė teismą tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiasis policijos komisariatas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje tyrimą atliko netinkamai, t. y. nei L. K. paaiškinimų, nei jo pateikto 2023 m. spalio 6 d. skundo pagrindu visiškai nesiaiškino ir netyrė jokių aplinkybių, susijusių su tikruoju eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „Mercedez Benz“ savininku N. K. D.: netyrė transporto priemonės pardavimo N. K. D. fakto ir (ar) aplinkybių bei transporto priemonės pardavimo (ne)registravimo VĮ „Regitra“ aplinkybių; neiškvietė N. K. D. apklausai į (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį policijos komisariatą; neteikė N. K. D. nuotraukos atpažinimo pagal nuotraukas atlikimui ir neatliko jokių kitų veiksmų, susijusių su tikruoju eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininku N. K. D. Dėl to L. K., neturėdamas teisinio išsilavinimo, siekdamas įrodyti savo nekaltumą, buvo priverstas kreiptis pagalbos į advokatą bei patirti išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

5.3. Kadangi skundžiamą nutarimą priėmusi institucija (duomenys neskelbtini) vyriausiasis policijos komisariatas) viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad visi L. K. teikiami papildomi įrodymai nėra pakankami paneigti liudytojo E. R. parodymus apie eismo įvykį sukėlusio asmens tapatybę ir L. K. tiesiog siekia išvengti administracinės atsakomybės už tariamą pabėgimą iš įvykio vietos, L. K. viso proceso metu buvo būtina į bylą teikti papildomus paaiškinimus, prašymus ir iš esmės visus L. K. dispozicijoje buvusius ar naujai atsiradusius papildomus įrodymus (per klaidą L. K. išrašytus su parduotos transporto priemonės valdymu susijusius administracinių nusižengimų protokolus; dokumentus dėl per klaidą paskirtų administracinių nuobaudų panaikinimo (klaidų ištaisymo); dokumentus dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės pardavimo ir šio fakto (ne)įregistravimo VĮ „Regitra“; VĮ „Regitra“ paaiškinimus dėl transporto priemonės pardavimo įregistravimo; N. K. D. paaiškinimus; susirašinėjimus su N. K. D.; transporto priemonės pardavimo deklaraciją ir t. t.), siekiant įrodymų visuma paneigti tiek nepagrįstus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato argumentus, tiek visiškai tikrovės neatitinkančius (pirminius) liudytojo E. R. parodymus, ir įrodyti, kad už administracinį nusižengimą L. K. yra persekiojamas visiškai nepagrįstai. Tik 2023 m. gruodžio 21 d. vykusio paskutinio teismo posėdžio metu liudytojas E. R. kardinaliai pakeitė savo parodymus ir patvirtino, kad padarė klaidą atpažindamas L. K., kaip neva vairavusį 2023 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę „Mercedez Benz“. Be to, apylinkės teismui kartu su sąskaitomis pateikta teisinių paslaugų detalizacija patvirtina, kad visos teisinės paslaugos L. K. buvo suteiktos būtent šioje byloje ryšium su pirmiau nurodytais klausimais ir dėl pirmiau nurodytų priežasčių visos jos buvo būtinos.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) 4 punkte nurodyta, jog atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal, be kita ko, advokato darbo laiko sąnaudas (4.9 p.). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 p.). Administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą yra 800 Eur (koeficientas 0,4; Rekomendacijų 12.1 p.); už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodytų procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 800 Eur (koeficientas 0,4; Rekomendacijų 12.6 p.); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 200 Eur (koeficientas 0,1; Rekomendacijų 12.7 p.).

5.5. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iš L. K. apmokėtų sąskaitų už teisines paslaugas matyti, jog atlygis už jo atstovės kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodytų procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymai ar paaiškinimai, parengimą sudaro tik 12,5 proc. Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio; atlygis už jo atstovės vieną iš teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą sudaro tik 50 proc. Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio ir pan. Dėl to visiškai nepagrįsta skundžiamo apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarimo išvada, kad „įvertinus Rekomendacijų 12 punkte nurodytus koeficientus, matyti, kad šiuo atveju prašoma priteisti suma yra artimesnė maksimaliai sumai; prašoma priteisti išlaidų atstovės advokatės suteiktoms paslaugoms apmokėti atlyginimo suma (2200 Eur) nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra neproporcingai didelė.“ Pažymi, kad kiekviena suteiktų teisinių paslaugų valanda buvo pagrįsta išsamia suteiktų paslaugų detalizacija ir mokestis už šias teisines paslaugas ne tik kad neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, bet ir yra gerokai už juos mažesnis. Be to, teismui visiškai patenkinus L. K. atstovės skundą, nebuvo jokio teisinio pagrindo sumažinti L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti vos 40,9 proc. patirtų išlaidų (900 Eur iš 2200 Eur). Juolab, kad tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ir teisme L. K. elgėsi sąžiningai, savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su advokato pagalba operatyviai teikė visą jam žinomą informaciją (dokumentus) bei siekė kuo greitesnio jo nekaltumo įrodymo ir bylos išnagrinėjimo, tokiu būdu stengdamasis patirti kuo mažiau teisinių išlaidų.

5.6. Kartu skunde pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Šiuo atveju L. K. visiškai nėra atsakingas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes su jam inkriminuotu 2023 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykiu buvo nesusijęs, ir tą nuosekliai teigė dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje – (duomenys neskelbtini) vyriausiajame policijos komisariate. Jei tyrimas šioje ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje būtų buvęs atliktas tinkamai (pvz., būtų patikrintas Administracinių nusižengimų registras, kuriame nurodyta, kad naujasis transporto priemonės savininkas – N. K. D. yra pripažintas kaltu ir nubaustas dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės pirkimo neįregistravimo VĮ „Regitra“ ir t. t.), tikėtina, L. K. apskritai nebūtų patyręs jokių atstovavimo išlaidų, kadangi visos reikšmingos aplinkybės galėjo (ir turėjo) būti išsiaiškintos ikiteisminėje stadijoje (iškviečiant duoti paaiškinimus tikrąjį transporto priemonės savininką N. K. D. ir t. t.). L. K. taip pat nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė (o kartu ir L. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos didėjo) dėl to, kad liudytojas E. R. suprato klydęs (nepagrįstai atpažinęs L. K. kaip tariamai sukėlusį eismo įvykį) tik paskutinio teismo posėdžio metu (2023 m. gruodžio 21 d.), dėl to baigiamųjų kalbų metu net skundžiamą nutarimą priėmusi institucija paprašė tenkinti L. K. atstovės skundą. Taigi šiuo atveju L. K. teisme patirtų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas sumažinimas ne tik neužtikrina sąžiningo L. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo, bet ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, kadangi L. K., kuris į šį procesą buvo įtrauktas visiškai be kaltės, patyrė reikšmingus 1300 Eur (nepriteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio) nuostolius ir po bylos išnagrinėjimo galiausiai atsidūrė dvigubai blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi (su 1300 Eur nuostoliu), t. y. L. K., su advokato pagalba teisme sėkmingai apgynęs savo pažeistas teises, atsidūrė blogesnėje padėtyje (patyrė 1300 Eur nuostolį), nei būtų atsidūręs, jeigu apskritai nebūtų pasinaudojęs savo teise į teisminę gynybą ir teise turėti advokatą, bei nebūtų gynęs savo pažeistų teisių (jei būtų sumokėjęs jam neteisėtai ir nepagrįstai paskirtą 600 Eur dydžio baudą).

5.7. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18) dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime, be kita ko, pažymėta, jog kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas). Siame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (74 punktas). L. K. atstovės teigimu, pastarojo sprendimas kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises tapo visiškai beprasmiškas, nes galiausiai jis atsidūrė blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi. Be teisėto pagrindo sumažinus L. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas, jam buvo nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkintas konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo įgyvendinimas.

6. Atsiliepimu į L. K. atstovės advokatės Lauros Reineker apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. S. prašo skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą, nes Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir nustatė teisingą patirtų išlaidų dydį advokato paslaugoms apmokėti.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 yra patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti 4 punktą, nustatant atlygintinų išlaidų dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, apimtį, teisenos trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši administracinio nusižengimo byla nėra kažkuo ypatinga ir išskirtinė, reikalaujanti specialiųjų žinių, joje buvo nagrinėjamas daugiau fakto klausimas, o ne atliekamas sudėtingas teisinis vertinimas, reikalaujantis specialiųjų teisinių žinių.

6.2. Kartu atsiliepime pažymima, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų advokato pagalbai dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-9- 489/2023). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

6.3. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato viršininko nuomone, nors L. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio, vien tai nesuteikia teisės priteisti L. K. faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, jos apimtis nedidelė, nors byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tačiau L. K. atstovė advokatė Laura Reineker juose dalyvavo nuotoliniu būdu, pastarosios paruošti procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties ar labai sudėtingi, o kai kurie dokumentai kartojosi. Be to, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja nutarimą byloje priėmė remdamasi tuo metu turėtais įrodymais ir visais kitais duomenimis, kaip savo apeliaciniame skunde pastebėjo pati L. K. atstovė, „teisiniu požiūriu reikšmingas posūkis byloje įvyko tik paskutinio posėdžio metu (2023-12-21), kuomet liudytojas E. R. po kelių apklausų, galiausiai kardinaliai pakeitė savo parodymus ir paliudijo, kad padarė klaidą atpažindamas L. K.“.

6.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimu, priimtu byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, nes šiame EŽTT sprendime buvo nagrinėjama situacija, kai asmenims visiškai nebuvo atlygintos išlaidos už suteiktas advokato paslaugas, be to, jame nebuvo konstatuota, jog teismai privalo priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, kiek asmuo prašo.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. L. K. atstovės advokatės Lauros Reineker apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju L. K. atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti L. K. tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prašo priteisti L. K. visas jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

9. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

10. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. K. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, reiškia, jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

11. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-9-489/2023).

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K., siekdamas įrodyti, jog jis nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 7 dalyje, už kuriuos yra nubaustas 600 Eur bauda, kreipėsi į advokatę Laurą Reineker dėl teisinės pagalbos suteikimo ir jo atstovavimo (1 t., b. l. 73). Advokatė, atstovaudama L. K. interesus, surašė ir pateikė Šiaulių apylinkės teismui išsamų ir motyvuotą patikslintą skundą (skundo apimtis – 8 lapai) ir pridėjo prie jo visą eilę dokumentų, pagrindžiančių šio skundo argumentus. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme, L. K. atstovė aktyviai dalyvavo visuose 5 teismo posėdžiuose (nuotoliniu būdu per Zoom programą): teikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus (1 t., b. l. 77–80, 81, 82, 144–145, 146, 147, 152), prašė teismo išreikalauti papildomus duomenis, kaip liudytojus apklausti asmenis, galinčius žinoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (1 t., b. l. 89–90, 109–113, 135–136, 156–160, 167–169). Nors, kaip nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, bylos apimtis nedidelė – 1 tomas, byla nėra itin sudėtinga, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, advokatės pagalba buvo reikalinga, ir, kaip matyti pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą, akivaizdžiai reikšminga, todėl daryti išvadą, kad advokatės pagalba nagrinėjamu atveju nebuvo būtina, nėra pagrindo.

13. Nors, kaip pažymėta apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarime, pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta administracinėn atsakomybėn be pagrindo patraukto asmens patirtų išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokatės teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Juo labiau, kad advokatė pateikė teismui detalizuotas pažymas, liudijančias suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą (1 t., b. l. 71, 72, 128, 129, 163, 164), iš kurių, be kita ko, matyti, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, advokatei sumokėtas atlygis nėra artimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatytiems maksimaliems dydžiams. Pavyzdžiui, L. K. atstovės atlygis už vieną iš teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą sudaro tik 50 procentų minėtose Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad prašymas priteisti L. K. visas jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti turi būti tenkinamas visiškai, priteisiant jam iš valstybės 2200 Eur. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad priteisus L. K. tik dalį, t. y. 900 Eur, jo patirtų išlaidų advokatės suteiktoms paslaugoms apmokėti, jis atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, nes, kaip minėta, jis institucijos 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už du administracinius nusižengimus, kurių nepadarė, buvo nubaustas 600 Eur bauda, o ginant savo teises teisme jo patirtų išlaidų suma sudaro 2200 Eur. Dėl to L. K. atstovės advokatės Lauros Reineker apeliacinis skundas tenkinamas ir apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarimas keičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarimą pakeisti.

L. K. iš valstybės priteistas 900 Eur (devynių šimtų eurų) išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti padidinti iki 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.