Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

11. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

12. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovui priklauso 38/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda,1992-09-22 Turto pasidalijimo sutarties Nr. 8679 pagrindu, kita – 68/100, buto dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. K. 2018-03-13 dovanojimo sutarties Nr. VM9-643 pagrindu. Iš 1992-09-22 turto pasidalijimo sutarties nustatyta, kad ieškovas ir buvusi jo sutuoktinė S. V. F., nutraukdami santuoką, sudarė sutartį, pagal kurią S. V. F. atiteko ginčo buto 62/100 dalys – kambarys, plane žymimas 35-5, (17,12 kv.m.), o ieškovui ginčo buto 38/100 dalys – kambarys plane žymimas 35-5 (7,65 kv.m.). Ieškovas ir S. V. bendrai naudosis patalpomis 35-1 (5,80 kv.m.), 35-4 (2,15 kv.m.), 35-5 (5,31 kv.m.).

14. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, nustatyta, kad atsakovas M. K., įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą nuo 2018-03-08 iki 2019-03-08 Klaipėdos rajono savivaldybėje, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo. A. K. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2020-01-21 adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Iš gimimo liudijimo, įrašo Nr. 1891 nustatyta, kad trečiojo asmens A. K. tėvas yra atsakovas M. K..

15. Iš Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro 2019-09-03 pareiškimo pagal reikalavimą nustatyta, kad ieškovas sutiko, jog A. V. deklaruotų savo gyvenamąją vietą ieškovui priklausančioje buto dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2021-09-03.

16. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas nusikalstamų veikų registravimo skyrius užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą 2021-09-01, iš kurio matyti nuotraukos, kuriose užfiksuotas ginčo buto išorės ir vidaus vaizdas.

17. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-28 teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 140 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Iš 2022-02-23 Kauno tardymo izoliatoriaus rašto dėl atsakymo į prašymą nustatyta, kad atsakovas atliko bausmę nuo 2022-02-15 iki 2022-03-17.

18. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti ginčo buto bendro naudojimosi patalpos – virtuvės būklė 2021 m. lapkritį ir 2022-02-15 nuotraukos, kuriose matyti virtuvės ir atsakovo gyvenamojo kambario būklė – netvarka, išmėtyti daiktai, maišeliai, maišai, maistas.

19. Iš 2021 m. lapkričio mėn. prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl buitinių problemų ginčo bute dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su atsakovu bei atsiradusio šiukšlyno bute.

20. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021-11-29 parengė ginčo buto patikrinimo aktą Nr. ATP2-810, jame nustatyta, kad Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų pažeidimų neužfiksuota (šaldytuve maisto produktai nesugedę, kambaryje ir virtuvėje smarvės, gendančių produktų kvapo nėra). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021-11-30 parengė raštą „Dėl buitinių problemų“, kuriame nurodė, kad savivaldybės specialistai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-01-26 sprendimu Nr. T2-9 patvirtintų Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių 43 p., (duomenys neskelbtini) buto gyventojus įspėjo apie draudimus laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, kaupti naudotas taros pakuotes, baldus ir buitinės technikos įrenginius, maisto produktų ir kitas komunalines atliekas, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi, sukelti aplinkos užterštumą. Savivaldybės administracija konfliktinių situacijų tarp bendrasavininkų nesprendžia.

21. Trečiojo asmens pateiktuose 2022-03-17 ir 2022-05-24 nuotraukose užfiksuota ginčo buto būklė, butas – tvarkingas ir išvalytas.

22. Iš 2022-03-31 pareiškimo Klaipėdos miesto ketvirtojo notaro biuro notarei nustatyta, kad trečiasis asmuo notaro prašė ieškovui persiųsti pranešimą apie tai, kad trečiasis asmuo ruošiasi parduoti jai nuosavybės teise priklausančią ginčo buto dalį už 30 000,00 Eur. Pranešimas, siųstas registruota pašto siunta, įteiktas ieškovui.

Dėl ieškinio reikalavimo.

23. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, nurodydamas, jog atsakovas savo netinkamu elgesiu – vesdamas asocialų gyvenimo būdą: dienomis miegodamas, naktimis rinkdamas daiktus iš miesto atliekų konteinerių ir atliekas nešdamas į savo kambarį, taip pat dėl smurtavimo prieš buvusį ieškovo draugą, kuris naudojosi ieškovui priklausančio buto dalimi, sudaro neįmanomas sąlygas kartu bute gyvenantiems, t. y. ieškovui ir kitiems bute gyvenantiems asmenims.

24. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo butas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise - 38/100 dalys ginčo buto, t.y. gyvenamasis kambarys, inventorizacijos plane žymimas 35-5, kurio plotas 7,65 kv.m. ir trečiajam asmeniui A. K. – 62/100 dalys buto, t.y. gyvenamasis kambarys, inventorizaciniame plane pažymėtas 35-5, kurio plotas 17,12 kv.m. Iš šalių duotų žodinių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad bendraturčiai bendrai naudojasi ir kitomis bute esančiomis patalpomis – koridoriumi, virtuve ir vonia/tualetu. Tokia naudojimosi tvarka numatyta ir 1992-09-22 turto pasidalinimo sutartimis, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į buto dalį.

25. CK 6.629 straipsnis apibrėžia panaudos teisinius santykius - neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

26. Šiuo atveju iš šalių rašytinių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose ir žodinių paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019-09-03 iki 2021-09-03 žodinės panaudos sutarties pagrindu jam priklausančio buto dalyje leido gyventi kitam asmeniui – A. V., kuris nuomos mokesčio nemokėjo, tik padengdavo išlaidas už suteiktas komunalines paslaugas; o trečiasis asmuo žodinės panaudos sutarties pagrindu leido apsigyventi atsakovui – savo tėvui jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje ginčo buto dalyje. Taigi nei vienas iš ginčo buto savininkų bute faktiškai negyvena ir butu nesinaudoja, tai patvirtino ir ieškovas bei trečiasis asmuo, teikdami žodinius paaiškinimus. Ginčo tarp ieškovo ir trečiojo asmens nėra dėl sudarytų žodinių panaudos sutarčių, kurių pagrindu jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo leista naudotis ir jose gyventi kitiems asmenys, tarp jų ir atsakovui. Taigi nors tarp ieškovo ir atsakovo nėra tiesioginių panaudos teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovą ir atsakovą sietų iš panaudos teisinių santykių išplaukiančios teisės ir pareigos, tačiau ieškovas, teigia, jog dėl atsakovo, kuriam buto dalimi leido naudotis trečiasis asmuo gyvenimo būdo ir elgesio, jis negali naudotis butu, taip pat juo negali naudotis ir kiti asmenys, kuriems jis leidžia naudotis, jam priklausančio turto dalimi, tuo tarpu atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, jog ieškovui netrukto naudotis jam priklausančio buto dalimi ir joje gyventi.

27. Kaip jau minėta panaudos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę, tačiau atsakovas teisėtu pagrindu naudojasi jam suteikta buto dalimi, t. y. žodinės sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu. Teismas nurodo, jog CK 6.629 straipsnio 2 dalis nurodo, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. To pasekoje, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, turi būti įvertinta panaudos dalyko specifika – atsakovui buvo leista naudotis gyvenamąja patalpa, jis kito būsto neturi. Tai reiškia, kad panaudos gavėjo įsipareigojimų tinkamas vykdymas, remiantis CK 6.489 straipsniu, turi atitikti naudojimosi gyvenamąja patalpa reikalavimus, taikomus gyvenamosios patalpos nuomos atveju, o iškeldinant atsakovą iš gyvenamosios vietos, taikytina CK 6.611 straipsnio analogija su išlyga nuomos mokesčio dalyje.

28. CK 6.611 straipsnyje nurodyta, jog nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šioje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Šių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygas kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi, o tokio pobūdžio pažeidimų nekonstatavus iškeldinimas šiuo pagrindu yra negalimas. Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013).

30. Be to, taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Be to ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 28 punktą)

31. Šiuo atveju ieškovas teigia, jog atsakovas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu sudaro neįmanomas sąlygas ieškovui ir jo leidimu kitiems kartu gyvenantiems asmenims. Visų pirma, ieškovas nurodo, kad atsakovas savo agresyviu elgesiu kelia grėsmę ieškovo ir kitų asmenų, kuriems ieškovas leido naudotis butu sveikatai ir gyvybei, grįsdamas tuo, jog atsakovas sužalojo ieškovui priklausančioje buto dalyje gyvenusį asmenį – A. V.; taip pat tuo, jog atsakovas ne kartą kalėjo už smurtinius nusikaltimus – 1995 metais atsakovas buvo teistas už sunkų sveikatos sužalojimą, jam skirta septynių metų laisvės atėmimo bausmė, 2003 metais už nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti, jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

32. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021-10-28 teismo baudžiamojo įsakymu atsakovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą prieš A. V., numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), jam paskirta 45 parų arešto bausmė; atsakovas atliko bausmę nuo 2022-02-15 iki 2022-03-17 Kauno tardymo izoliatoriuje. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-28 baudžiamajame įsakyme nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovo teistumą, kuris nėra išnykęs. Atsakovas taip pat neneigia, jog yra atlikęs bausmę ir už kitus smurtinius nusikaltimus. Taigi atsakovo asmenybę galima apibūdinti neigiamai ir tai, jog atsakovas yra linkęs nusikalsti. Kita vertus, teismas vertindamas atsakovo elgesį ginčo bute, atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas apibūdina atsakovą kaip agresyvų asmenį, keliantį pavojų atsakovui ir kitiems bute gyvenantiems asmenims, tačiau kitų liudytojų be ieškovo draugo A. V., kurie galėtų patvirtinti tokį atsakovo elgesį, į bylą nekvietė, todėl neginčytinai teigti, jog atsakovo elgesys nepasikeitė ir atsakovas nuolat kelia konfliktines situacijas su aplinkiniais, nėra pagrindo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie rašytinius kaimynų skundus dėl atsakovo elgesio ar tokio pobūdžio administracinių pažeidimų. Be kita ko, teismas atsižvelgia, kad liudytojas A. V. yra ieškovo draugas, jo teikti parodymai teismo posėdžio metu remti išskirtinai jo asmeniniais išgyvenimais bei nepatvirtina ieškovo nuogąstavimų dėl ieškovui gresiančio pavojaus, kurį kaip jis teigia kelia jam atsakovas. Priešingai – šios dienos duomenimis atsakovas prieš ieškovą niekada nesmurtavo, tarp jų konfliktai nėra kilę, tai patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas su liudytoju gyveno kartu du metus ir atsakovas šio asmens atžvilgiu nesmurtavo, liudytojas nesiskundė ieškovui, jog jam nesaugu gyventi. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurie tiesiogiai įrodytų atsakovo keliamą grėsmę ieškovui, ieškovas pats nurodė, jog atsakovas jam iki šiol negrasino, prieš jį smurto nenaudojo, o faktas, jog atsakovas buvo kelis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus negali būti traktuotinas kaip akivaizdi tiesioginė grėsmė ieškovo gyvybei ir sveikatai, juolab, jog atsakovas bausmę atliko, duomenų, jog tarp atsakovo ir ieškovo kilo konfliktai, jog atsakovas ieškovui neleidžia ateiti į būstą, jam grasina, nėra (CPK 178 straipsnis).

33. Antra, ieškovas nurodo, kad atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą – dienomis nuolat miega, nedirba, naktimis iš miesto konteinerių neša įvairius daiktus ir šiukšles į savo kambarį, dėl to bute atsirado tarakonų, bendro naudojimo patalpos nevalomos, apšnerkštos, todėl bute neįmanoma gyventi kartu bute gyvenantiems asmenims.

34. Ieškovas į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių matyti ginčo buto bendro naudojimosi patalpos – virtuvės, būklė 2021 m. lapkritį ir 2022-02-15 nuotraukos, kuriose matyti virtuvės ir atsakovo gyvenamojo kambario būklė – netvarka. Ieškovas 2021 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu padėti išspręsti buitines problemas ginčo bute dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su atsakovu bei atsiradusio šiukšlyno bute, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2021-11-29 ginčo buto patikrinimo akte Nr. ATP2-810 ir 2021-11-30 rašte „Dėl buitinių problemų“, nurodė, kad Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų pažeidimų ginčo neužfiksuota (šaldytuve maisto produktai nesugedę, kambaryje ir virtuvėje smarvės, gendančių produktų kvapo nėra), o ginčo buto gyventojus įspėjo apie draudimus laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, kaupti naudotas taros pakuotes, baldus ir buitinės technikos įrenginius, maisto produktų ir kitas komunalines atliekas, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi, sukelti aplinkos užterštumą. Taigi remiantis tiek iš teismui pateiktų nuotraukų, tiek ir Klaipėdos miesto savivaldybės specialistų išvados, teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ginčo butas apžiūrų metu buvo netvarkingas, tačiau remiantis oficialiais institucijos dokumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad butas yra antisanitarinės būklės, kuriame neįmanoma gyventi, kurio būklė kelia grėsmę tiek kartu, tiek ir šalia gyvenantiems gyventojams. Be kita ko tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo neginčijo šio fakto, kad laikotarpiu kai atsakovas gyveno kartu su A. V. butas tikrai buvo netvarkingas, tačiau pažymėjo, kad prie bendrojo naudojimo patalpų netvarkos prisidėjo ir pats A. V.. Duomenų, kurie pagrįstų ar paneigtų šiuos teiginius byloje nėra, todėl vienareikšmiškai konstatuoti, kad netvarka bendro naudojimosi patalpose atsirado vien tik dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad butą reikia prižiūrėti ir sutinka kartą į mėnesį kartu su ieškovu apmokėti būsto valymo paslaugas. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad šiuo metu būstas yra sutvarkytas, tai patvirtina ir į bylą pateiktos 2022-03-17 ir 2022-05-24 nuotraukos, kuriose užfiksuota ginčo buto būklė – tvarkingas ir išvalytas. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo ir atsakovas yra suinteresuoti palaikyti tvarką bute, deda pastangas švarą bute palaikyti, todėl teigti, jog atsakovas gadina ginčo butą, kas galėtų būti vienas iš pagrindų iškeldinti atsakovą iš būsto nesuteikiant jam gyvenamosios vietos, nėra pagrindo.

35. Vertinant atsakovo vedamą gyvenimo būdą, t.y. kad atsakovas darbo neturi, vartoja alkoholį, teismas atsižvelgia, kad byloje nėra duomenų (pvz., rašytinių kaimynų skundų, fiksuotų policijos iškvietimų), kad atsakovas triukšmautų, vestųsi kitus asmenis į butą ir jame vartotų alkoholinius gėrimus, trikdytų kitų aplinkinių gyventojų gyvenimą ir rimtį. Tai jog atsakovas yra pasirinkęs tokį gyvenimo būdą yra jo pasirinkimas, o duomenų, jog jo vedamas gyvenimo būdas objektyviai trikdytų ieškovui ir kitų bute gyvenančių asmenų ar greta gyvenančių kaimynų gyvenimą, nėra.

37. Trečiasis asmuo pripažįsta, jog buto bendro naudojimosi patalpose ir jos buto dalyje buvo elektros gedimas, tačiau nesutinka, jog trečiasis asmuo, netvarkydamas elektros gedimo, buto neprižiūrėjo, kadangi elektros gedimas atsirado būtent dėl paties ieškovo kaltės, t.y. ieškovui atlikus buto remonto darbus nepasitarus su trečiuoju asmeniu, be to elektros problemos atsirado dėl ieškovo netinkamai atliktos elektros instaliacijos. Trečiasis asmuo nurodė, jog šiuo metu elektra sutvarkyta, tai paneigiančių duomenų ieškovas nepateikė.

38. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, 13 punktas). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodė, kad vienintelė išeitis išspręsti ginčą tarp ieškovo ir atsakovo yra atsakovo iškeldinimas iš ginčo buto dalies ir bendro naudojimo patalpų, tuo tarpu atsakovas su trečiuoju asmeniu teismui nurodė, kad ginčas gali būti išspręstas tiek šalims susitarus dėl ginčo buto valymo kartą per mėnesį taip palaikant bendro turto būklę, taip pat trečiasis asmuo tiek siūlė parduoti ieškovui savo ginčo buto dalį, tiek ir siūlė ieškovui parduoti savo ginčo turto dalį trečiajam asmeniui, tačiau ieškovas tokio sprendimo būdo atsisakė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas stokoja noro bendradarbiauti su bendraturčiu ir jo leidimu bute gyvenčiau asmeniu - atsakovu, tam kad būtų rastas abiems šalims priimtinas ginčo sprendimo būdas.

39. Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu argumentavimu bei teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, remdamasis byloje išdėstytų motyvų pagrindu, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas pažeidė panaudos sutartį savo netinkamu elgesiu - keldamas grėsmę ieškovo gyvybei ir sveikatai bei gadindamas ir neprižiūrėdamas ginčo buto bendrojo naudojimo patalpų sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu gyventi; taip pat ieškovui nesinaudojant kitomis galimybėmis rasti taikų ginčo sprendimo būdą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176, 178 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

41. Atmetus ieškovo ieškinį ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, kuris veikė atsakovo pusėje ir iki bylos išnagrinėjimo pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo suteiktai teisinei pagalbai (atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimą bei atstovavimo teismo posėdžiuose) apmokėti.

43. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, trečiojo asmens atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

44. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindas trečiajam asmeniui priteisti 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Valstybė šioje byloje patyrė 13,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 13,82 Eur viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistina 13,82 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,82 Eur (trylika eurų ir 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Informuoti ieškovą, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.