- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1-461-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00750-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- K. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Misevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) statybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. 2019 m. sausio 4 d. apie 17.00 val., Joniškio mieste, Upytės gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. R. priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,96 promilės etilo alkoholio.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
K. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad penkis metus kartu su N. R. gyveno jos bute Joniškio m. Prieš įvykį jie buvo apsipykę, todėl jis kurį laiką pas ją negyveno. Gyvendami kartu, bendrai nupirko jos dukrai R. R. automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi tiek N. R., tiek jos dukra R. R.. Jis pats niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, automobiliu nesinaudodavo. 2019 m. sausio 4 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus pas draugus, po to dar atėjęs pas sugyventinę N. R. gėrė degtinės. Kadangi buvo stipriai apgirtęs nuo alkoholio, visų aplinkybių tiksliai nepamena, tik prisimena, kad apie 17.00 val. jis sugalvojo minėtu automobiliu važiuoti pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie tai pasakius N. R., pastaroji jam neleido važiuoti, bet jis neklausė, pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir išvažiavo. Jis nuvažiavo prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Upytės g., Joniškio m., kur paliko automobilį. Tuo metu jam paskambino N. R., paprašė grąžinti automobilį. Jie sutarė susitikti, sugyventinė su dukra R. R. atėjo prie automobilio ir neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai. Jis buvo labai girtas, pamena, kad priešinosi pareigūnams sulaikomas, nes nenorėjo būti išvežtas į areštinę. Sutinka, kad po įvykio jo kraujyje galėjo būti nustatyta mažiausia 2,96 promilės etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio jis labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 113-114, 123-124).
N. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį jos dukra R. R. įsigijo ir savo vardu VĮ „Regitroje“ įregistravo automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prie šio automobilio įsigijimo prisidėjo tiek ji, tiek jos tuometinis sugyventinis K. J., su kuriuo šiuo metu jau nebegyvena. Kai dar gyveno su K. J., tiek ji, tiek dukra jį paveždavo su reikalais, nes jis pats vairuotojo pažymėjimo neturėjo. 2019 m. sausio 4 d. apie 17.00 val. buvęs sugyventinis atėjo pas ją į butą. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir jos paprašė nuvežti į Pasvalį. Jai atsisakius, K. J. pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir išvažiavo. Matydama, kad K. J. neblaivus nuvažiavo dukters automobiliu, dėl jo vairavimo apsvaigus pranešė policijos pareigūnams. Ji K. J. paskambino apie 17.30 val., ir jie susitarė susitikti Upytės ir V. Kudirkos g. sankryžoje, Joniškio m. Kai atėjo K. J., jai pasirodė dar girtesnis, nei prieš išeinant iš jos namų. K. J. parodė, kad automobilis buvo pastatytas Upytės g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Joniškio m. Atvykus policijos pareigūnams, K. J. buvo sulaikytas, dukters automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę. Ji su dukra sulaikymo metu buvo tolėliau paėjusios, visko gerai nematė, negirdėjo, tik pastebėjo, kad jis neklausė pareigūnų, nesisėdo į jų automobilį, priešinosi (b. l. 57-58, 59-60).
R. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2019 m. sausio 4 d., apie 17.00 val., ji su motina N. R. buvo namuose, kai atėjo motinos buvęs sugyventinis K. J.. Ji su juo pasisveikino ir nuėjo į savo kambarį. Ar jis buvo neblaivus, ji negali pasakyti, nes labai trumpai jį matė. Neilgai trukus, jis išėjo pro duris lauk, ir tada atėjusi motina N. R. jai pasakė, kad K. J. pasiėmė automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, pasakęs, kad važiuoja į Pasvalį. Jos per langą pastebėjo, kaip jis sėdo už vairo ir nuvažiavo minėtu automobiliu. Motina apie įvykį iš karto pranešė policijos pareigūnams. Po kurio laiko motina N. R. dėl automobilio grąžinimo susisiekė telefonu su K. J. ir jie sutarė susitikti V. Kudirkos g. ir Upytės g. sankryžoje, Joniškio m. Susitikus K. J. jas nuvedė prie pastato, esančio Upytės g. 7, Joniškio m., prie kurio buvo paliktas automobilis. Pastebėjo, kad K. J. buvo girtas, svirduliavo. Atvykus policijos pareigūnams, K. J. su jais ginčijosi, todėl buvo sulaikytas. Automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos seseriai R. R. (b. l. 65-66 ).
R. R., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad K. J. yra buvęs mamos N. R. sugyventinis. Ji pati nuo 2018 m. vasaros nebegyvena kartu su mama jos namuose, persikėlė gyventi į Radviliškio m. 2018 m. liepos mėn. ji įsigijo automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį VĮ „Regitroje“ įregistravo savo vardu. Automobilį, prisidėdami piniginėmis lėšomis, jai padėjo įsigyti mama ir K. J.. Dažniausiai automobiliu naudojasi ji pati, kadangi reikia važinėti į darbą. Automobilį paskolindavo ir savo motinai. Ar K. J. turi vairuotojo pažymėjimą, ji nežino. Pamena, kad 2019 m. sausio pirmomis dienomis ji savo automobilį paskolino seseriai R. R., kad ši iš Šiaulių galėtų nuvažiuoti į Joniškio m. aplankyti mamos, nes sesuo buvo trumpam grįžusi iš Airijos. Pamena, kad 2019 m. sausio 5 d. jai paskambino mama ir pasakė, kad automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra išgabentas į Šiaulių saugojimo aikštelę, nes automobiliu 2019 m. sausio 4 d. neblaivus važiavo K. J.. Kadangi K. J. prisidėjo piniginėmis lėšomis prie jos automobilio įsigijimo, ji nemano, kad transporto priemonė įvykio metu buvo pagrobta, dėl to ji, kaip automobilio savininkė, jokių pretenzijų K. J. nereiškia. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jo vertė yra apie 1100 eurų. Nusikaltimo metu automobilis nebuvo apgadintas, todėl ji K. J. jokių pretenzijų neturi (b. l. 69-70).
Edvinas Ašmonavičius, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 4 d. dirbant kartu su vyriausiąja patrule Toma Tarvydaite, apie 17.00 val. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad neblaivus K. J. pasiėmė automobilio užvedimo raktelius ir išvažiavo iš namo kiemo tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems buvo nurodyta važiuoti į Kriukų miestelio pusę, pasivyti galimai ten važiuojantį asmenį, bet minėto automobilio jie nepastebėjo. Grįžtant į Joniškio miestą, iš budėtojo buvo gautas pakartotinis pranešimas, kad pranešėja N. R. susisiekė su K. J. ir susitarė su juo susitikti pasiimti automobilio ir jo raktelių prie pastato, esančio Upytės g. 7, Joniškio m. Jis su kolege atvyko nurodytu adresu, juos pasitiko K. J., N. R. ir jos dukra R. R.. Jie visi stovėjo prie automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal registracijos liudijimą priklauso R. R.. N. R. paaiškino, kad iš jos daugiabučio namo kiemo, (duomenys neskelbtini), iki šios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), automobilį atvairavo neblaivus K. J.. Jis, sėsdamas už automobilio vairo, tikrai buvo pakankamai stipriai apgirtęs nuo alkoholio, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pradėjus bendrauti su K. J., užuodė nuo šio sklindantį alkoholio kvapą, buvo sutrikusi pusiausvyra, vyras buvo pakankamai agresyviai nusiteikęs jo ir kolegės atžvilgiu, bendravo nemandagiai, kalbėjo pakeltu tonu. Paprašius jo eiti prie tarnybinio automobilio, vyras nesutiko, vedamas muistėsi, stangdino rankas, vengė sulaikymo, vadino jį ir kolegę necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. K. J. po įvykio buvo pristatytas į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur 18 val. 35 min. alkoholio matavimo prietaisu „Drager alcotest 6810", Nr. ARFL-0129, šiam buvo nustatytas 2.03 promilės girtumas. Taip pat iš asmens buvo paimtas kraujo mėginys apsvaigimui nuo alkoholio nustatyti. Dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, K. J. buvo sulaikytas ir išvežtas į areštinę (b. l. 75-76).
Toma Tarvydaitė, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, davė analogiškus parodymus, kaip ir jos kolega liudytojas Edvinas Ašmonavičius (b. l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
K. J. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. sausio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių Edvino Ašmonavičiaus ir Tomos Tarvydaitės tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos kaltinamojo K. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 19-22);
2019 m. sausio 4 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir čia esantis automobilis „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus kaltinamasis K. J. (b. l. 29-34);
2019 m. sausio 4 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliuose (b. l. 35);
2019 m. sausio 8 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę ir VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimu, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. R. (b. l. 37, 38);
VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2019 m. sausio mėnesio duomenimis automobilio „Citroen C5 2.0 SX“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1090 Eur (b. l. 39);
asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, kurioje nurodyta, kad 2019 m. sausio 4 d., 18.35 val., K. J. buvo nustatytas 2,03 prom. girtumas (b. l. 51);
2019 m. sausio 10 d. specialisto išvada Nr. T-A 550/2019(01), kurioje nurodyta, kad K. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,96 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad K. J. 2019 m. sausio 4 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo K. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. vasario 1 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo skirti mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti per 6 mėnesius (b. l. 144).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
K. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos (b. l. 92-96), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 97).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą K. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. J. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 4 d. 18.20 val. iki 2019 m. sausio 5 d. 10.25 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad K. J. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
K. J. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis K. J., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę esant sunkiam girtumo laipsniui, jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas ar laikinas jos netekimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones ar pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama arba grąžinama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus ar užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, yra būtinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.). Teismas, nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (niekada jos neįgijęs), vairavo automobilį, tik šį kartą esant sunkiam girtumo laipsniui, kas parodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti nustatytų draudimų vairuoti transporto priemones neturint tokios teisės ar net esant neblaiviam, nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant K. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, uždraudimo naudotis specialia teise terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 10 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo K. J., priklauso R. R., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai atlikti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2019 m. sausio mėnesio duomenimis, automobilio „Citroen C5 2.0 SX“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1090 Eur, automobilio savininkės teigimu automobilio vertė yra apie 1100 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 1090 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo K. J..
2019 m. sausio 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. J. turtui eurais ir kitomis valiutomis, esančiam AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1090 Eur sumai, leidžiant disponuoti AB banko „Swedbank“ sąskaitoje esančiu 390 Eur nekonfiskuotinu turtu, taip pat leidžiant iš kitų bankų sąskaitų pervesti į minėtą AB banko „Swedbank“ sąskaitą 390 Eur ar trūkstamą iki 390 Eur sumą (b. l. 40). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško 1090 Eur konfiskuotino turto vertės sumokėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimui, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems R. R. ir apie tai praneština savininkei.
Kaltinamajam K. J. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.
Kaltinamajam K. J. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 4 d. 18.20 val. iki 2019 m. sausio 5 d. 10.25 val., ir laikyti, kad K. J. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
Nurodyti K. J., jog 58 MGL dydžio, t. y. 2900 Eur, baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti K. J. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;
konfiskuoti iš K. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų).
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2019 m. sausio 3 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. J. turtui eurais ir kitomis valiutomis, esančiam AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „SEB“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 1090 Eur sumai, leidžiant disponuoti AB banko „Swedbank“ sąskaitoje esančiu 390 Eur nekonfiskuotinu turtu, taip pat leidžiant iš kitų bankų sąskaitų pervesti į minėtą AB banko „Swedbank“ sąskaitą 390 Eur ar trūkstamą iki 390 Eur sumą, palikti galioti iki visiško 1090 Eur konfiskuotino turto vertės sumokėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. J. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimui, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems R. R. ir apie tai jai pranešti.
Įspėti K. J., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti K. J., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.
Išaiškinti K. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
K. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.