- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- e2KT-18-943/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00376-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1957-390/2015 keliamu klausimu dėl nurodytos ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1-588/2015 sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-221-186/2016 buvo vertinamas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1957-390/2015, teisėtumas ir pagrįstumas. Nurodyta 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, bylą nagrinėjantis teisėjas sujungė aptariamą Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1957-390/2015 ir Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1-588/2015 bei perdavė sujungtas bylas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-221-186/2016 Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl nurodytų bylų sujungimo perdavė spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Sprendžiant byloje kilusį klausimą dėl bylų sujungimo, remiantis Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1957-390/2015 medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1-588/2015 pagal ieškovų S. V., UAB „Serfas“, A. B., V. M. ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Kauno būstai“, UAB „Financial way“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, M. V., V. M. dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašo: 1) panaikinti 2014 m. gegužės 26 d. statybos leidimą (duomenys neskelbtini) naujo statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti UAB „Kauno būstai“ ir UAB „Financial way“ per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: (i) nugriauti pastato, statomo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dalis; ir (ii) pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą gyvenamosios paskirties vieno buto pastato statybai žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o šių veiksmų neatlikus įpareigoti statytoją UAB „Kauno būstai“ per 6 mėnesių terminą nugriauti statomą pastatą.
Iki ieškovams kreipiantis į teismą su nurodytais reikalavimais, ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio – uždrausti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statomą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įrašą viešame registre dėl statomo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-817-588/2014 prašymą tenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi Civilinėje byloje Nr. 2S-1578-265/2014 panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria atsakovei UAB „Kauno būstai“ buvo uždrausta, nekilnojamojo turto registre įregistruoti statomą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
UAB „Financial Way“ Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų S. V., UAB „Serfas“, A. B. ir V. M. solidariai 54 738,18 Eur (189 000 Lt) sumą ieškovės nuostolių atlyginimui. Kauno apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1957-390/2015.
UAB „Financial Way“ nurodė, kad ji vykdo ekonominę veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą. Ieškovė 2014 m. liepos 4 d. įsigijo žemės sklypą ir jame pradėtą statyti pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), su tikslu jį pabaigti, t. y. vykdyti ekonominę statinių statybos veiklą, apmokestinamą PVM. Vadovaujantis PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi ir 57 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, nuosavybės teise įsigijusi žemės sklypą statyboms, įgijo teisę už šį sklypą sumokėtą PVM įtraukti į atskaitą (PVMĮ 58 str. 1 d.), tačiau dėl atsakovų inicijuoto teisminio ginčo civilinėje byloje Nr. e2-1-588/2015, nagrinėjamoje Palangos miesto apylinkės teisme, ir Palangos apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė negali realizuoti savo teisės į PVM atskaitą už įsigytą 2014 m. liepos mėnesį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė negalėdama vykdyti savo suplanuotos ekonominės veiklos – baigti statyti ir parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo patikslinti savo 2014 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją ir neįtraukti į PVM atskaitą 54 738,18 Eur (189 000 Lt) sumos, o tai sukėlė ieškovei tiesioginius nuostolius dėl atsakovų prašymu nagrinėjamoje civilinėje byloje Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi paliktų galioti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo objektu esantį pastatą.
Bylos sujungtinos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, taip pat ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1957-390/2015 ir Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1-588/2015 medžiaga, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Nors nurodytose bylose pareikštų ieškinių dalykai ir pagrindai skiriasi, tačiau Kauno apygardos teisme pareikštų reikalavimų įvertinimas bus galimas tik išsprendus Palangos miesto apylinkės teisme vertinamus klausimus dėl statybos teisėtumo, nes būtent Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymas, UAB „Financial Way“ teigimu, sukėlė Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje prašomus atlyginti nuostolius. Kadangi bylose dalyvauja tos pačios šalys, nurodytos bylos susijusios prejudiciniais ryšiais, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, tikslinga šias bylas sujungti.
Palangos miesto apylinkės teisme byla gauta anksčiau nei Kauno apygardos teisme, be to apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pagrindinis ginčas dėl statybų teisėtumo, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovų ir daugumos atsakovų gyvenamosios vietos ar buveinės yra Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, bei vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios numato, kad jei vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, yra pagrindas spręsti, kad Palangos miesto apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Kauno apygardos teismo civilinės bylos ir abi bylos perduotinos nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1-588/2015 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1957-390/2015, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-1-588/2015 prie civilinės bylos Nr. e2-1-588/2015.
Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1-588/2015 perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.