Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

1) 2023 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), ir, pritaikius BK 63 straipsnį, 64-1 straipsnį, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) 2023 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 10 MGL (500 eurų) baudos bausme. Vadovaudamasis BK 63 straipsniu, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 10 MGL (500 eurų) baudą ir 40 parų arešto bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3) 2023 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 – 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio (su arešto bausme) ir visiško (su baudos bausme) sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir bauda, ir paskirti galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 500 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei alkoholio; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., ir turto konfiskavimas, konfiskuojant turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur į valstybės biudžetą.

2024 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas ir panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir L. B. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmę;

4) 2025 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), ir, pritaikius BK 64-1 straipsnį, 63 straipsnį, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 mėnesio 7 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir, pritaikius BK 63 straipsnį, 64-1 straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį; tęsiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu tęstų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir konfiskuotino turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos (10 000 Eur) išieškojimo į valstybės biudžetą – vykdymas; bausmės pradžia skaičiuojama nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, šiuo metu atlieka paskirtą bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. savo naudai apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y.:?

jis, nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 3 d., Klaipėdos mieste išsinuomojęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį I. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2024 m. spalio 2 d., apie 18.00 val., prisistatęs buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomotoju M. S., sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su R. V. dėl minėto buto nuomos nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2025 m. spalio 3 d. ir paėmė iš R. V. 350 Eur už tariamą buto nuomą bei 350 Eur depozitą, po ko, 2024 m. spalio 3 d. parašė R. V. žinutę, kad jis yra apgautas ir butas jam nebus išnuomotas. Tokiu būdu L. B. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausančius 700 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino kaltę visiškai, gailėjosi. Parodė, kad į Klaipėdą atvyko su tikslu susirasti darbą, todėl kelioms dienoms išsinuomojo butą. Kadangi šeimos turtinė padėtis buvo sunki, šeimoje auga mažas vaikas, draugė nedirba, jis pats pajamų neturi, nepavykus susirasti darbo, sugalvojo apgaulės būdu įgyti pinigų, t. y. pernuomoti butą. Kaip teisingai nurodyta kaltinime, išsinuomotą butą pernuomojo R. V., jie pasirašė sutartį, pinigus gavo grynais. Sutartį jis pasirašė išgalvotu vardu ir pavarde – M. S.. Nenorėdamas sukelti daugiau nepatogumų, R. V. vėliau parašė žinutę, įspėdamas, kad jį apgavo, jog šis nesiruoštų ir nesikraustytų į butą. Sutinka su byloje pareikštu civiliu ieškiniu, pasižada jį atlyginti dalimis, kai pradės dirbti. Iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą statybų sektoriuje. Dabar kol atlieka bausmę turi tikslą įsidarbinti, šiuo metu yra tvarkomi dokumentai.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka:

Iš 2024 m. spalio 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad R. V. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad su savo sugyventine D. Ž. socialiniame tinkle „Facebook“ ieškojo buto, kurį galėtų išsinuomoti. Socialinio tinklo grupėse buvo patalpinę skelbimus, kad ieško būsto nuomos. 2024 m. spalio 2 d., apie 11 val., per „Messenger“ programėlę su jais susisiekė asmuo, pasivadinęs „M. S.“, kuris paklausė ar dar ieško būsto. Sugyventinė pradėjo su juo bendraut, minėtas asmuo siuntė buto vaizdo įrašą; su asmeniu susitarė, kad apie 18 val. atvyks apžiūrėti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. jiems su D. atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko asmuo, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų rusvų plaukų bei ilga barzda, ant kairės plaštakos išorės turėjo tatuiruotę su žaidimo kauliukais. Asmuo prisistatė esantis buto nuomotojas M. S., jis aprodė butą, sakė, kad dirba Olandijoje, turi statybų verslą ir į Lietuvą grįžta kas 2 savaites. Nurodė, kad ir kituose Lietuvos miestuose nuomoja butus. Jiems butas patiko, todėl nusprendė jį išsinuomot. Buto nuomotojas M. S. surašė nuomos sutartį, kurioje nurodė ir savo asmens kodą (duomenys neskelbtini), asmens dokumento nerodė, todėl duomenys sutikrinti nebuvo, jie asmeniu pasitikėjo, nieko blogo neįtarė. Minėtam asmeniui padavė 700 Eur grynaisiais (kupiūromis po 50, 20 ir 10 Eur) už buto nuomą ir depozitą, o šis jiems padavė 2 vnt. buto raktų nuo apatinės spynos; buto raktus tikrino, spyna rakinosi. M. S. nurodė, kad viršutinės spynos raktų neturi, atvykus sekančią dieną spyną galės kartu su juo pasikeisti. Sutarė, kad 2024 m. spalio 3 d. vakare atvyks dėl spynos pakeitimo. Visgi 2024 m. spalio 3 d,, apie 15 val., sulaukė žinutės „Sveikinu, Jūs esate apgauti. Butas ir duomenys ne mano, nesikraustykit ir negaiškit laiko, sėkmės“. Jis bandė minėtam asmeniui skambinti, tačiau niekas neatsiliepė. Po to pastebėjo, kad minėtas butas nuomojamas ir el. svetainėje „Booking.com“, tačiau jo rezervuot šiuo metu neįmanoma. Suprato, kad nukentėjo nuo sukčių. Jam padaryta turtinė 700 eurų (1 t., b. l. 1-5).

Iš 2024 m. spalio 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad buvo sudaryta buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis metams nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2025 m. spalio 3 d., buto nuomotojas – M. S., nuomininkas – R. V., sutartis pasirašyta. Už buto nuomą sumokėta 350 Eur ir 350 Eur avansas (1 t., b. l. 11-12).

Iš 2024 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad R. V. iš pateiktų 6 nuotraukų atpažino L. B., nurodydamas, kad tai tas pats vaikinas, kuris prisistatė M. S., aprodė butą, užpildė nuomos sutartį ir šiam asmeniui jis padavė 700 Eur. Vaikiną atpažįsta iš veido bruožų (1 t., b. l. 41-47).

Iš nukentėjusiojo R. V. pateikto susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu „M. S.“, išrašo nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d., apie 15.04 val., asmuo, pasivadinęs „M. S.“, parašė R. V. žinutę ,,Sveikinu. Jūs esate apgauti. Butas ir duomenys ne mano. Nesikraustykit ir negaiškit laiko. Sėkmės“ (1 t., b. l. 13-14).

Iš 2024 m. spalio 3 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikslinimo nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes ir naudojantis policijos duomenų bazėmis, nustatyta, kad tokio asmens pagal asmens kodą (duomenys neskelbtini) duomenų bazėse nėra. Metų laikotarpyje pranešimų su fragmentais: „(duomenys neskelbtini)“; „M. S.“; (duomenys neskelbtini) – neregistruota (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2024 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Veiklos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nustatyta, kad tyrimo metu iš surinktų duomenų nustatyta, kad nusikalstamą veika galimai padarė L. B. (1 t., b. l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-71-976/2022). Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką(...), kuris, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-166-895/2019, Nr. 2K-227-976/2020, Nr. 2K-158-303/2021). Apgaulė pasireiškia savininko suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-92-648/2019).

Išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis L. B. apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą – 700 Eur. Kaltinamojo L. B. kaltę padarymo patvirtina jo paties teisme duoti parodymai, kuriais jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu sutrumpinta įrodymų tvarka ištirti įrodymai, tai – nukentėjusiojo R. V., liudytojos I. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad jis apgaule savo naudai įgijo R. V. priklausantį turtą, kurio vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos. Kaltinamasis L. B. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja R. V. priklausantį turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų jis patirs turtinę žalą, ir to norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo apgaules būdu įgytu turtu.

Dėl bausmės skyrimo.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. B. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, po šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis vėl padarė analogiškų nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas. Per pastaruosius 5 metus jis 7 kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, administracinės nuobaudos galioja. Kaip matyti, L. B. iš ankstesnių nuteisimų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos bausmės jo nuo naujo nusikalstamo elgesio neatgrasė. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks kaltinamojo poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Sprendžiant dėl bausmės rūšies už jo padarytą nusikalstamą veiką parinkimo, yra atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jis yra darbingo amžiaus, šiuo metu atlieka ankstesniu teismo sprendimu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iki tol vykdė individualią veiklą, pasak kaltinamojo, turi faktinę šeimą. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju L. B. gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis L. B. padarė iki 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės L. B. nėra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie griežtesnės 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesius), įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, pobūdį bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytinos bausmės, atliktos pagal 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys dėl 700 eurų, turtinės žalos atlyginimo. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog nukentėjusiajam R. V. turtinė žala buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo L. B. civiliniam ieškovui R. V. priteistina 700 Eur turtinės žalos atlyginimo ( Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-12410 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. lapkričio 4 d. gavo advokato Vilmanto Ančiukaičio prašymą Nr. ATP-2025-47186 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą L. B. pagal 2025 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. KTS-2025-06615. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 258,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas suteikė L. B. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. B. paskirti sumažintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal 2025 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendį.

Tęsti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu tęstų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu L. B. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir konfiskuotino turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos (10 000 Eur) išieškojimo į valstybės biudžetą – vykdymą.

Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo L. B. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. V. naudai.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 258,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo L. B. valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam kaltinamajam – nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.