Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. K., atsakovės D. B. įgaliotam atstovui E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovė nusipirko 1090 kv. m ploto žemės sklypo dalį. Sutarties 2 punktu buvo nustatyta, kad perkamo žemės sklypo kaina – 26517,00 Lt (7679,85 Eur). Remiantis sutarties 5 punktu, atsakovė už perkamą žemės sklypą 2011 m. birželio 8 d. sumokėjo 5304,00 Lt (1536,14 Eur). Sutarties 6 punkte nurodyta, kad įsiskolinimo likutį 21213,00 Lt (6143.71Eur) pirkėjas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2018 m.

3. Nurodo, kad atsakovė buvo susipažinusi su sutarties sąlygomis bei su sąlygomis dėl įsiskolinimo likučio sumokėjimo terminų ir sąlygų, taip pat atsakovei buvo išaiškinta, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos, taip pat buvo paaiškinta dėl delspinigių skaičiavimo. Atsakovė laiku nesumokėjo pagal sutartį mokėtinų sumų. Nacionalinė žemės tarnyba 2022-05-26 raštu Nr. 1SD-1334-(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (-čių) vykdymo“, 2022-07-14 raštu Nr. 1SD-1806-(4.85.) „Dėl pakartotinio prašymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį (-is)“ informavo atsakovę apie įsiskolinimo pagal sutartį sumą ir prašė atsakovės sumokėti susidariusį įsiskolinimą per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos. Atsakovė, nepaisydama Nacionalinės žemės tarnybos raginimo sumokėti įsiskolinimą, toliau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tarp ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovės D. B. (buvusi pavardė B.) 2011 m. birželio 29 d. sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. P (J) 49/2011-61, kurios pagrindu atsakovė įsigijo 1090 kv.m. ploto žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.1. punktą perkamos žemės sklypo dalies kaina 26 517 Lt. 5 sutarties punkte nurodyta, kad pirkėja sumokėjo 5304 Lt sumą, o pagal 6 punktą likusią 21 213 Lt sumą ir 5 proc. metines palūkanas pirkėja įsipareigoja sumokėti nuo 2012 m. iki 2025 m. kas metus mokant po 1 515, 22 Lt.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje reglamentuota, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai, prašo priteisti visą pradelstą mokėti įsiskolinimą už įgytą valstybinės žemės sklypo dalį, mokėtinas palūkanas ir delspinigius.

12. Tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

14. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir informavo, kad jai laiku nemokant įmokų skaičiuojami delspinigiai. 2022 m. liepos mėnesio raštu atsakovė pakartotinai paraginta atsiskaityti pagal sutartį. Ieškovo skaičiavimu atsakovės įsiskolinimas sudaro 17 531, 63 Eur sumą.

15. Atsakovė iš dalies sutinka su ieškiniu, tačiau prašo taikyti senatį tiek pagrindinei skolai, tiek palūkanoms bei delspinigiams.

16. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

17. Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

18. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

19. Pagal ieškovės pateiktą įsiskolinimo skaičiavimo lentelę matyti, jog pagrindinė skola, kuri sudaro apskaičiuota 5 266, 06 Eur. Atsakovė nurodo, kad senaties terminas turi būti taikomas įmokoms kurios turėjo būti sumokėtos iki 2012 m. sausio 15 d. - 438,83 Eur įmokai ir iki 2023 m. sausio 15 d. - 438,83 Eur įmokai. Šiuo atveju pagal aptartą teisinį reglamentavimą senaties terminas šioms įmokoms prasidėjo pasibaigus prievolės įvykdymo terminams ir ieškovės kreipimosi į teismą dieną (2023 m. sausio 25 d.) šių įmokų ieškinio senaties terminai buvo pasibaigę.

20. CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta šalių pareiga vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai bei kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Tokio pobūdžio aplinkybė, jog ieškovė nesikreipė į teismą net dvylika metų, suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė nesilaikė principo užbaigti sutarties vykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes, atsakovei nevykdant sutarties, delsė įstatymų nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr.e3K-3-6-378/2019).

21. Pagal bylos duomenis matyti, kad ir raginimai siųsti skolininkei tik 2022 metais, t. y. po dešimties metų nuo įmokų nemokėjimo. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad įmokų mokėjimo terminai buvo apibrėžti ir aiškūs, todėl negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad įmokos mokėjimai turėtų būti vertinami kaip tęstinio pobūdžio. Taip pat negalima sutikti su teiginiais, jog pagrindinei skola negali būti taikomas senaties terminas, nes CK 1.125 straipsnio 1 dalies aiškiai reglamentuoja bendrą skolos senaties terminą, ir kitoks šios normos aiškinimas nėra galimas, nes aplinkybių, kodėl nurodyta nuostata negali būti taikoma nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, aptartą teismų praktiką ir tai, jog ieškovė neprašė teismo atnaujinti senaties termino, nenurodė priežasčių dėl ko tokį ilgą laiko tarpą atsakovei nevykdant skolinių įsipareigojimų nebuvo kreipiamasi į teismą, teismas vertina, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą įmokoms, kurių mokėjimo terminas suėjo, t. y. 438,83 Eur įmokai, kuri turėjo būti įmokėta iki 2012 m. sausio 15 d. ir 438,83 Eur įmokai, kuri turėjo būti įmokėta iki 2023 m. sausio 15 d., taikius šioms įmokoms senaties terminą ieškovei iš atsakovės priteistina įsiskolinimo suma mažinama nuo 5 266, 06 Eur sumos iki 4 388, 40 Eur sumos.

22. CK 1.125 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

23. Pagal sutartį matyti, jog sutartimi šalys sulygo, kad įsiskolinimo likutis ir 5 proc. metinės palūkanos bus mokamos grafike nustatyta tvarka (sutarties 6 punktas). Sutartyje taip pat nurodoma, kad metinės 5 procentų palūkanos nuo likusios įsiskolinimo sumos skaičiuojamos už faktišką įsiskolinimo laiką, t. y. nuo valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iki pirkėjas sumoka valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą visą parduodamo žemės sklypo kainą. Pagal įsipareigojimo formuluotę matyti, kad žemės pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nes susitarimo turinys atitinka CK 6.872 straipsnio 1 dalyje pateiktą išaiškinimą.

24. Pagal ieškovės pateiktą įsiskolinimo skaičiavimo lentelę matyti, jog apskaičiuota palūkanų suma 3 534, 67 Eur, palūkanų prašoma priteisti už dvylikos metų laikotarpį. Atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinio senaties pagrindu sumažinti ieškovės prašomą priteisti palūkanų sumą. Atsakovė nurodo, kad ginčo atveju ieškovės prašoma priteisti 3 534,67 Eur dydžio palūkanų suma turi būti mažinama ieškinio senaties pagrindu iki 1535,95 Eur sumos už penkerius metus.

25. Pagal teisinį reglamentavimą, teismų formuojama praktiką bei ieškovės elgesį, jos veiksmų neaktyvumą siekiant išieškoti įsiskolinimą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas prašomai priteisti palūkanų sumai taikyti penkerių metų senaties terminą bei sumažinti šią sumą nuo 3 534,67 Eur iki 1 097, 10 Eur sumos (175, 54 Eur palūkanos už 2019 m. mokėjimą, 197, 48 Eur palūkanos už 2020 m. mokėjimą 219, 42 Eur palūkanos už 2021 m. mokėjimą, 241, 36 Eur palūkanos už 2022 m. mokėjimą, 263, 30 Eur palūkanos už 2023 m. mokėjimą).

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Taigi netesybos, kurių tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ar juos netinkamai įvykdžius, gali būti suderinta šalių valia sulygtos sutartyje, tačiau pareiga sumokėti kitai šaliai netesybas netinkamo prievolės vykdymo atveju gali būti nustatyta ir įstatymo ar teismo.

27. Sutartimi šalys taip pat sulygo, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

28. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą matyti, jog prašoma priteisti iš atsakovės 8 730,90 Eur delspinigių už 12 metų laikotarpį. Atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį ir ieškinio senaties pagrindu sumažinti ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės delspinigių sumą iki 532,80 Eur sumos už šešis mėnesius.

29. Pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus ir ieškovė byloje šios aplinkybės neginčijo, ji apskaičiavo delspinigius už dvylikos metų laikotarpį, tuo tarpu kaip teisingai pastebėjo atsakovė, delspinigiams pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatas taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti senaties terminą ieškovės apskaičiuotai delspinigių sumai ir priteisti ieškovei iš atsakovės delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį, kurie sudaro 493, 20 Eur sumą (skaičiuojama nuo priteistos 4 388, 40 Eur įsiskolinimo sumos ir 1 097, 10 Eur palūkanų).

31. Pagal aptartas aplinkybes bei atliktus skaičiavimus ieškovei iš atsakovės priteistina 4 388, 40 Eur skolą, 1 097, 10 Eur palūkanų bei 493, 20 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų.

32. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Ieškovei iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5 978, 70 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. sausio 27 d.) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, į. k. 188704927, iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 388, 40 Eur skolą, 1 097, 10 Eur palūkanų bei 493, 20 Eur delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5 978, 70 Eur) nuo bylos iškėlimo (2023 m. sausio 27 d.) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.