Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovui A. Č., atsakovo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, išvadą teikiančios byloje institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei Audronei Lagunovienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. Č., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti, taip pat paaiškino, kad B. Č. išlaikymas priteistas prieš 12 metų, vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Atsakovas 2017-02-20 posėdyje teisme nurodė, kad savo kitai dukrai skiria po 100 Eur išlaikymą. Atsakovo nurodyta paskola buvo paimta jo motinos buto remontui, taip pat iš atsakovo išieškoma skola bankui 2817 Eur, kuri buvo paimta įmonės steigimui, tačiau atsakovas įmonės neįsteigė. Šios aplinkybės parodo, kad skolintus pinigus atsakovas naudojo ne savo reikmėms ir ne pagal paskirtį. Atsakovas nenurodo visų savo gaunamų pajamų, nes iš nurodytų gaunamų pajamų negalėtų vykdyti visų savo įsipareigojimų ir skirti lėšas kitos dukters A. išlaikymui ir pats pragyventi.

Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškiniu, nes priteista išlaikymo suma buvo sumokama visiškai, moka dukters išlaikymui po 50 Eur; kai B. Č. būdavo pas jį būdavo maitinama, rengiama. Jis yra spec. vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), uždirba 483 Eur per mėnesį, kito darbo neturi. Šiuo metu turi apie 4600 Eur skolų. Jo sutuoktinį uždirba apie 300 Eur, jo šeimos pajamos sudaro apie 700 Eur. Iki 2016 m. liepos mėnesio jo dukra buvo maitinama, rengiama, nuo to laiko dukra atsisako su juo bendrauti. 20 000 litų paskolą iš banko buvo paėmęs savo mamos buto remontui. Jis moka kas mėnesį DNR bankui – 120 Eur; Big bankui 100 Eur; 102 Eur Kauno energijai ir namų išlaikymo mokesčiu. Paskolą iš Bigbank paėmė ne komercinei įmonei, bet namų ūkio reikmėms. Pasiligojo jo mama, reikėjo išlaidų gydymui.

Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Po šalių santuokos nutraukimo B. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, ieškove byloje, todėl mergaitės motinai geriausiai žinomos patiriamos dukters išlaikymo išlaidos. Teismo posėdyje atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą ir nurodė, kad ieškinys paduotas vaiko interesais. Padidinant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgta, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną savo nepilnametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prie ieškinio ir ieškovės byloje pateikti dokumentai patvirtina šias aplinkybes: B. Č. gimusi (duomenys neskelbtini), tai patvirtina jos gimimo liudijimo duomenys. 2004-05-24 Kauno apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo A. Č. jo dukters B. Č. išlaikymui išieškota po 150 litų kas mėnesį nuo 2004-04-22 iki vaiko pilnametystės. 2005-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vaiko išlaikymo klausimas nespręstas, kaip nurodo ieškovė todėl ,kad išlaikymas buvo išieškotas minėtu teismo įsakymu. VSDFV duomenimis ieškovė dirbanti UAB „B. O.; 2016 m. draudžiamosios pajamos sudarė nuo 826 iki 1360 Eur, iš kurių valstybinio socialinio draudimo įmokų suma atitinkamai nuo 347,05 Eur iki 571,14 Eur per mėnesį. Kauno M. M. pagrindinės mokyklos pažymoje nurodyta, kad B. Č. mokosi šioje mokykloje 7 a klasėje, lanko muziejininkų ir choro būrelius. B. Č. apdrausta pagal „Saugaus vaiko fondo“ sutartį laikotarpiu nuo 2009-10-19 iki 2021-04-07, mėnesinė draudimo įmokos suma 40 Eur (el. bylos priedas 1.pdf prie ieškinio dok. Nr. CBP-23900). Byloje ieškovė taip pat pateikė išlaidas dukters išlaikymui patvirtinančius dokumentus – prekybos centrų pirkinių kvitus, transporto įmonių kelionių bilietus, teatrų spektaklių bilietus ir kitus išlaidas patvirtinančius kvitus (b. l. 60-70, 78-97). Taip pat ieškovė nurodė, kad pateikia savo sutuoktinio gaunamas pajamas patvirtinančius dokumentus informaciją apie valstybinį socialinį draudimą, kur nurodytos šio asmens draudžiamosios pajamos ir drausimo įmokų suma (b. l. 71-73). Pateiktuose duomenyse iš VĮ „Regitra“ nurodyta, kad I. D. neturi transporto priemonių, R. D. turi įregistravęs vieną transporto priemonę (b. l. 74-75).

Atsakovo byloje pateikti dokumentai patvirtina šias aplinkybes: (duomenys neskelbtini) gimusi A. Č., kurios tėvas gimimo liudijime nurodytas A. Č., motina V. S., šie asmenys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 19-20). Atsakovas ieškovei 2016 metais kiekvieną mėnesį yra banko mokėjimo nurodymais pervedęs po 50 Eur; rugpjūčio 10 ir 11 dienomis pervedęs po 50 Eur, t. y. rugpjūčio mėnesį 100 Eur (b. l. 21-33). UAB „Pirmas žingsnis“ pažymoje apie ieškovės V. Č. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį šioje įmonėje nuo 2015-12 mėnesio iki 2016-11 mėnesio nurodyta, kad iš viso šiuo laikotarpiu priskaičiuota suma 4651,07Eur, išmokėta suma 3968,39Eur(b.l.34). UAB „Ortopagalba“ pažymoje apie atsakovo A. Č. darbo užmokestį nurodyta, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio priskaičiuota suma 6986,41Eur, išmokėta suma 5467,86 Eur (b.l.36). VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis A. Č. jokio nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę (b.l.39,40). Atsakovas AB DNB banke 2013-01-24 sudarė kredito sutartį, pagal kurią jam suteiktas 20 000 litų kreditas, kurio grąžinimas išdėstytas iki 2017-12-27 (b. l. 41-46). Antstolės A. A. patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodyta, kad vykdomas piniginis išieškojimas, skolininkas A. Č. skolos likutis su vykdymo išlaidų suma 2817,91 Eur (b. l. 47). UAB „Ortopagalba“ pažymoje nurodyta, kad A. Č. dirba šioje įmonėje ortopedinės avalynės ir įdėklų gamintojo pirmaeilėse pareigose nuo 2015-08-28, darbo laikas pirmadieniais- ketvirtadieniais nuo 8 iki 16.45 val., penktadieniais nuo 8 iki 15.30, pietų pertrauka nuo 12 val. iki 12.30 val. (b. l. 113).

Ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra B. Č. gyvena kartu su savo motina - ieškove, ir ieškovei tenka didesnė dukters išlaikymo ir rūpinimosi juo našta. Atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra šiek tiek žemesnis nei ieškovės, atsakovas nurodo, kad kitų pajamų neturi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Įstatymų leidėjas nustatė, kad užtikrinant vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, turi būti nepažeidžiami jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Priimdamas sprendimą teismas, visų pirma turi įvertinti vaiko poreikius prioritetiškai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus bei įgyti naujus. Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais jos ir atsakovo santuokoje gimusios dukters poreikiais. Šalių dukra B., gimusi (duomenys neskelbtini), o 2004-05-24 Kauno apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo jo dukters B. išlaikymui išieškota po 150 litų kas mėnesį nuo 2004-04-22 iki vaiko pilnametystės. Po išlaikymo minėtu teismo įsakymu vaikui nustatymo sutartimi praėjo trylika metų. Šiuo laiko tarpu keitėsi vaiko amžius, o ryšyje su tuo ir poreikiai maitinimui , ugdymui ir kitoms jo reikmėms; tam turėjo įtakos ir Lietuvos ekonominė padėties pokyčiai, nacionalinės valiutos pasikeitimas nuo 2015-01-01, tai taip pat neabejotinai pakeitė ir padidino vaiko išlaikymui ir jo ugdymui reikalingų lėšų apimtį. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje I Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu, t.y. nuo 2016-07-01 nustatyta minimali mėnesinė alga 380 Eur. Ištyrus byloje ieškovės nurodytų poreikių lentelėje ieškinyje B. Č. poreikiams patenkinti reikalingas lėšų sumas, teismas sprendžia, kad kai kurios pozicijos nurodytų lėšų apimtyje yra nevisiškai pagrįstos. Rūbams ir avalynei nurodyta suma po 60 Eur per mėnesį, teismo vertinimu, per didelė atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir jo turimus finansinius įsipareigojimus, ir nurodyta neatsižvelgiant į sezoniškumą. Remiantis tuo pačiu atsakovo turtinės padėties kriterijumi, pramogoms nurodyta 40 Eur suma per mėnesį, taip pat gali būti mažinama. Gimtadienio šventimui 100 Eur suma teismo vertinimu, remiantis tuo pačiu kriterijumi taip pat gali būti mažinama, ir tokia vaiko šventė gali būti organizuojama, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą, kuriai taip pat turi teikti išlaikymą, į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, padidinant iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui skiriamas lėšas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu tuo nebus pažeistas CK 3.192 str. įtvirtintas nepilnamečio vaiko poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principas. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikų išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečių vaikų interesams (CK 3.203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, išlaikymo suma nuo 43,44 Eur padidinta iki 150 Eur, t. y. 106,56Eur, kai ieškovė prašė padidinti 136,46 Eur suma, Ieškinys patenkintas 78 procentų apimtyje. Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį 12 Eur, iš atsakovo priteistina ieškovei 9,36 Eur žyminis mokestis, nes reikalavimas patenkintas iš dalies. Ieškovės išlaidos advokato pagalbai byloje 545,80 Eur, ieškinys patenkintas 78 procentų apimtyje, atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 425,72 Eur išlaidų dalis advokato pagalbai byloje apmokėti. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti sudaro 200 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistina šių išlaidų dalis proporcingai atmestų reikalavimų daliai (22 procentai), t.y.44 Eur (CPK 93 str., 98 str.).

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu nepriteistinos, nes sudaro 1,85Eur ir neviršija Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei išieškomos sumos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,260,263-265,268,270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Padidinti 2004-05-24 teismo įsakymu civ. byloje Nr. 2-7121/2004, iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnametei dukrai B. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį iki 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) per mėnesį, iki B. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. D. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) - 9,36 Eur (devynis eurus 36 ct) žyminio mokesčio, 425,72 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 72 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti.

Priteisti iš ieškovės I. D.,a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.