- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-30
- Bylos Nr.
- eII-25-1237/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00620-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
- Pareiškėjas
- I. O.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. O. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK: 25282353454.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK: 25282353454 (toliau – nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena nenustačius nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnio 1 dalyje.
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą arba grąžinti bylą Institucijai atlikti tyrimą iš naujo. Skunde pareiškėja nurodė, kad dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo nesutinka, kadangi buvo netinkamai įvertinti faktai dėl elektros energijos atjungimo, namo savininkė V. D. savavališkai atjungė elektros energijos įvadą, dėl ko ji su dviem mažamečiais vaikais buvau priversta gyventi be elektros. Šie veiksmai aiškiai turi savavaldžiavimo požymių, nes ginčas dėl tariamų skolų ar naudojimosi namu privalėjo būti sprendžiamas teisėtai, o ne vienašališkai. Netinkamai įvertinti faktai dėl daiktų išnešimo, savininkė be jokio teismo sprendimo ar antstolio dalyvavimo išnešė į lauką jos ir vaikų asmeninius daiktus. Pažymėjo, kad iškeldinimas galimas tik teismo sprendimu. Gyvenimas be elektros ir vandens su mažamečiais vaikais kėlė realų pavojų jų sveikatai ir teisėtiems interesams, policija šios aplinkybės visiškai neįvertino. Be to, nebuvo apklausti liudytojai, kurie galėjo patvirtinti tiek elektros atjungimo, tiek daiktų išnešimo ir kitų neteisėtų veiksmų aplinkybes.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareigūnai neatliko išsamaus tyrimo, netyrė ir nevertino, kad buvo atjungta savavališkai elektros energija, išmontuotas skaitliukas, nevertinta, kad tame bute gyveno du mažamečiai vaikai, savavališkai buvo išnešti jos ir vaikų daiktai, dėl ko dalis turto galimai sugadinta ar prarasta.
4. Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, bei teisingai išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. gautas pareiškėjos pareiškimas Nr. 10-AP-6359 dėl galimai įvykdyto savavaldžiavimo ir turto sugadinimo, nurodant, kad gyvenamojo namo savininkė V. D. demontavo elektros skaitiklį, atjungė elektros įvadą, vėliau išmetė pareiškėjos ir jos vaikų daiktus į lauką, dėl ko dalis turto galimai sugadinta ar prarasta. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas). 2025 m. rugsėjo 15 d. Institucijos pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (nepradėta), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nurodė, kad namo savininkė V. D. paaiškino, jog name gyvenę asmenys (E. U., T. B. ir vėliau pareiškėja) ilgą laiką nevykdė žodinio susitarimo sąlygų - nemokėjo už komunalines paslaugas, susidarė skolos už elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą, o dėl elektros skolos V. D. nurodė gavusi pranešimą, jog skola gali būti perduota išieškojimui. 2025 m. liepos 11 d. gautas pranešimas Policijos registruojamų įvykių registre Nr. 0125000395325, jog (duomenys neskelbtini), iš nuomojamo namo metami pranešėjos daiktai. Atvykus pareigūnams, namuose buvusi T. B. paaiškino, kad namo savininkė išnešė į lauką gyvenamajame name buvusius daiktus, nes gyventojai turėjo išsikraustyti, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo, jog lauke esantys daiktai nesugadinti, jie buvo nufotografuoti, o bylos medžiagoje nurodyta, jog pareiškėjos teiginiai apie sugadintą ir prarastą turtą nepasitvirtino. Bylos duomenimis, buvo konstatuota, jog kilęs ginčas tarp gyvenamojo namo savininkės ir jame gyvenusių asmenų yra civilinio pobūdžio, todėl pareiškėja savo pažeistas teises (jeigu tokios, jos manymu, buvo pažeistos) gali ginti civilinio proceso tvarka. Institucija pažymėjo, kad byloje buvo surinkti reikšmingi duomenys: gauti paaiškinimai, įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės (įskaitant nuotraukas), įvertintos pranešimų ir registruotų įvykių aplinkybės, todėl priimtas sprendimas nutraukti teiseną atitiko ANK reikalavimus ir buvo pagrįstas turimais duomenimis.
5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Asmuo, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus jos senelei, liko tuščias namas, o jos vyras bendravo E. U., kuris ieškojo kur gyventi, tai buvo 2017 m. – 2018 m. Ji su E. U. žodžiu susitarė, kad jis su savo mama gyvens tame name, prižiūrės sodybą, rūpinsis aplinka ir mokės komunalinius mokesčius. Po to, apie 2019 m. kartu apsigyveno I. O., apie jos atsikraustymą informavo kaimynai, jiems gimė vaikas, pas juos pradėjo lankytis policija, vaikų teisių tarnyba, tada ji paprašė, kad jie išsikraustytų. Pirmą kartą paprašė 2024 m. rudenį, kad jie išsikraustytų, t. y. jiems buvo pranešta beveik prieš metus laiko, kad jie išsikraustytų, jie sutiko išsikraustyti. E. ir jo mama žinojo, kad reikia išsikraustyti, bet jie pradėjo viską vilkinti. Nemokėjo už elektrą, vandenį, už šiukšlių išvežimą, ji gavo pranešimus apie susidariusias skolas. Namų neprižiūrėjo, stogas griuvo, aplinkos nešienavo. Nurodė, kad kvietė policiją gal 3 kartus dėl to, kad jie neišsikrausto. Taip pat kreipėsi į elektros tiekėją, kad būtų atjungta elektra. Paaiškino, kad buvo iškvietus policiją, kuri jai nurodė, kad gali išnešti ne jai priklausančius daiktus iš namų į kiemą, ji taip ir padarė, jokie daiktai nebuvo sugadinti, o sudėti kieme. Tą dieną, kai ji atvyko ir kraustė daiktus pareiškėja ir E. U. buvo namuose, jai atvažiavus jie išvažiavo iš namų. Po šio įvykio jie daiktus atgal susinešė, bet kitą dieną pasirašė susitarimą, kad po savaitės išsikraustys. Šiuo metu namas yra atlaisvintas. Nurodė, kad nuomos mokesčio E. U. nemokėjo.
7. Liudytojas E. U. teismo posėdžio metu parodė, kad į pareiškėjos namą įsikėlė gyventi kartu su savo mama apie 2014 metus, sutarė mokėti po 150 Lt nuomos mokestį, vėliau mokėjo po 50 Eur paskui po 75 Eur. Apie 2019 m. atsikraustė gyventi jo draugė I. O., niekas neprieštaravo, savininkė buvo informuota, kad ji gyvens kartu. Komunalinius mokesčius mokėjo, gal ne visada laiku, bet mokėdavo, teritoriją šienaudavo, prižiūrėdavo, namą aptvarkydavo, paremontuodavo. Paaiškino, kad V. D. siūlė jam pirkti namą, bet jam kaina buvo per didelė. Tada ji informavo, kad jie turi išsikraustyti. Informavo 2024 m. rudenį, o pavasarį prasidėjo pykčiai su savininke, atjungė elektrą ir vandenį. Buvo pasijungę elektrą nuo bokšto, vėliau pasiskolino generatorių ir juo naudojosi. Neišsikraustė dėl to, kad užtruko būsto paieška, o vėliau daiktų kraustymas, pradėjo kraustytis nuo 2025 m. kovo mėn. o galutinai išsikraustė 2025 m. liepos mėn. Paaiškino, kad tą dieną, kai savininkė atvažiavo ir kraustė daiktus buvo namuose, bet jai atvažiavus su vaikais išvažiavo, iškraustytus daiktus vėliau grįžę vakare sunešė atgal į namus. Dėl daiktų nurodė, kad esminių kažkokių sulaužymo nebuvo, bet jie buvo ištepti, apdraskyti ir pan. Nurodė, kad savininkė dar anksčiau buvo atvykusi, po namus vaikščiojo elektros laidus pjaustė virtuviniu peiliu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
9. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
10. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). <...> Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
11. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama, taikant baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir jos atstovas ANK 518 straipsnyje numatytu savavaldžiavimu prašo pripažinti V. D. veiksmus – demontavo elektros skaitiklį, atjungė elektros įvadą, vėliau išmetė pareiškėjos ir jos vaikų daiktus į lauką, dėl ko dalis turto galimai sugadinta ar prarasta. Skunde pareiškėjos atstovas akcentuoja V. D. veiksmus, kaip pažeidžiančius pareiškėjos teises bei laisves, nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo, tačiau savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
13. Kai nuomininkas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, turi būti vadovaujamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalimi. Šioje teisės normoje numatyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą; apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. CK 6.217 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis); vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (5 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad namo savininkė V. D. su E. U. sudarė žodinį susitarimą dėl jai priklausančio namo naudojimosi. Byloje nustatyta, kad V. D. priklausančiame name gyveno E. U. su savo drauge pareiškėja I. O., jų nepilnamečiais vaikais ir jo mama T. B.. Byloje nėra ginčo, kad V. D. informavo E. U. 2024 m. rudenį, jog ketina parduoti namą ir prašė jį išsikraustyti iš namo iki 2025 m. pavasario, t. y. informavo apie žodinio susitarimo nutraukimą ir pareigą atlaisvinti namą. Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių ir teismo posėdžio metu pateiktų liudytojo E. U. paaiškinimų jis su savo mama ir pareiškėja I. O. iš namo išsikraustė tik 2025 m. liepos 19 d. Byloje pateikti pranešimai apie susidrausiąs skolas patvirtina, kad E. U. nevykdė susitarimo atsiskaityti už komunalinius mokesčius. Todėl namo savininkė kreipėsi į ESO dėl elektros atjungimo. Jokių savavališkų veiksmų atjungiant elektrą pati neatliko. Pareiškėja nurodė, kad su dviem mažamečiais vaikais buvo priversta gyventi be elektros, tačiau iš liudytojo E. U. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ESO atjungus elektros energiją, jis pasijungė elektros energiją nuo bokšto, vėliau naudojosi generatoriumi, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. liepos 11 d. gautas pranešimas Policijos registruojamų įvykių registre, jog (duomenys neskelbtini), iš nuomojamo namo metami pranešėjos daiktai. Atvykus pareigūnams, namuose buvusi T. B. paaiškino, kad namo savininkė išnešė į lauką gyvenamajame name buvusius daiktus, nes gyventojai turėjo nuo 2025 m. kovo 1 d. išsikraustyti, tačiau to nepadarė. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad lauke esantys išnešti daiktai nesugadinti. Teismo posėdžio metu apklausus liudytoją E. U., jis nenurodė, kokie ir kaip konkrečiai daiktai buvo sugadinti, pareiškėja taip pat neįvardijo kokie ir kaip jos daiktai buvo sugadinti. Jokių duomenų apie patirtą žalą į bylą nepateikta. Be to, išnešti daiktai liudytojo E. U. buvo sunešti atgal į namą. Taigi, pareiškėjos teiginiai, apie sugadintą ir prarastą turtą tai pat nepasitvirtino.
16. Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį, tačiau neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
17. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Teismo vertinimu, V. D. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje, iš bylos medžiagos matyti, kad, tarp pareiškėjos, jos šeimos ir V. D. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos įstatymų reglamentuojančios taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.
18. Nagrinėjama situacija išimtinai susijusi su susitarimu dėl namo naudojimosi, jo nutraukimu, daiktų išsikraustymu, tačiau tai negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės atsakomybės kontekste. Situacija susijusi su daiktų iškraustymu, kurie buvo išnešti į lauką ir tą pačią dieną liudytojo E. U. sunešti atgal į namus) ir jiems galimai padaryta žala vertinama kaip kilęs civilinės teisės ginčas dėl nuomos santykių, todėl nuomos sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarką ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
19. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti, ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinėms, darbo, šeimos ir kitoms byloms dėl privatinių teisinių santykių nagrinėti. Todėl šiuo atveju pareiškėja turėtų ne inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną, o keiptis į teismą civilinio proceso tvarka įrodinėdama pažeistas teises, nuomos sutarties sąlygas dėl išnuomoto ploto, patirtos žalos. Civilinis procesas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant galbūt pažeistų teisių ir interesų atstatymui, o administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinė priemonė. Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. D. veiksmuose nenustatytas būtinas ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis –veikimas tyčia bei tai, kad šiais veiksmais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai įvertino faktinę situaciją ir teisingai nustatė, jog kilęs ginčas dėl naudojimusi gyvenamuoju būstu, atsiskaitymų bei komunalinių paslaugų, pats savaime nereiškia administracinio nusižengimo požymių buvimo. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą dėl skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
21. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Institucija išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimų nebuvimo V. D. veiksmuose.
22. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Institucijos nutarimas yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. O. skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ROIK: 25282353454.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.
Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Inga Masiulianec