- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 2-286-424/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01595-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Atsakovas
- L. D.
- Ieškovas
- Žilvino Mažeikos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė
atsakovei L. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Žilvino Mažeikos ieškinį atsakovei L. D. dėl 1008,29 Eur nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1008,29 Eur nuostolius, ir 5 procentų metines palūkanas nuo preliminarios sutarties sudarymo iki teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad 2019-10-14 šalys sudarė preliminarią sutartį pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui jai priklausančią dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Po preliminarios sutarties sudarymo ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras ir pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą sužinojo, kad nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo yra registruota atsakovės jau mirusio tėvo vardu ir yra kitas paveldėtojas, kuris palikimą priėmė tik neįregistravo savo nuosavybės. Šią aplinkybę, atsakovė nuo jo nuslėpė. Jis kreipėsi į atsakovę, kad jam grąžintų jo sumokėtus 1000 Eur, nes nebeketino sudaryti pirkimo pardavimo sutarties. 2020-02-18 jis informavo atsakovę, kad nutraukia preliminariąją sutartį pagal jos 7 punktą. Atsakovė nenurodė, kurią gyvenamojo namo dalį gali parduoti, kurios namo dalies savininkė ji yra, nuslėpė kitus savininkus. Atsakovė norėjo jam parduoti turtą, kuriuo pilnai nedisponavo, jai priklausė tik idealioji namo dalis, kuri nebuvo atidalinta, ji nepranešė bendrasavininkiams apie ketinimą parduoti namo dalį. Todėl preliminarioji sutartis yra niekinė nuo jos sudarymo. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo sumokėta suma, o jis patyrė nuostolius. Jam pareikalavus grąžinti sumokėtą 1000 Eur sumą, ji toliau naudojasi jo pinigais, todėl iš atsakovės priteistinos palūkanos nuo sutarties sudarymo iki visiško pinigų grąžinimo. Taip pat jis patyrė nuotolius sumokėdamas 5,8 Eur už VĮ Registrų centras pažymą ir paryrė 2,49 Eur pašto išlaidų.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarius preliminariąją sutartį, ieškovas jai sumokėjo 1000 Eur išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. Po preliminarios sutarties sudarymo, ji pradėjo tvarkyti dokumentus, reikalingus pagrindiniam pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, o ieškovas kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo. Ji neslėpė aplinkybės dėl kito namo bendrasavininkio ir ieškovas žinojo, kad sutartis sudaroma dėl jai priklausančios namo dalies ir tai buvo nurodyta preliminarioje sutartyje. Ieškovas kelis kartus buvo atvykęs apžiūrėti parduodamos dalies, ir suprato kuri namo dalis priklausi atsakovei ir kuri yra parduodama, kadangi namo dalys yra aiškiai padalintos ir matoma jų naudojimo tvarka, kiekviena dalis turi atskirus įėjimus. Be to, dar prieš pasirašant sutartį ji buvo pateikusi ieškovui Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurios aiškiai matėsi jai priklausanti dalis ir tai, kad yra kitas bendrasavininkis. Priešingai, negu teigia ieškovas, preliminari sutartis nėra niekinė, nes abi šalys ją vykdė. Ieškovas kreipėsi į banką dėl paskolos gavimo namo dalies įsigijimui. Tam jis turėjo pateikti bankui turto vertino ataskaitą, o kadangi papildomų lėšų šalys neturėjo, abu susitarė, kad dalį lėšų, kurias ieškovas sumokėjo atsakovei pagal preliminarią sutartį, panaudos turto vertinimo ataskaitai apmokėti. Tai ji ir padarė apmokėdama 220 Eur UAB „Apus turtas“ sąskaitą už turto vertinimą, kuris jai pačiai nereikalingas. Po to ji ne kartą bandė susisiekti su ieškovu, tačiau nepavyko, ieškovas nustojo su ja bendradarbiauti. Dėl to ji mano, kad bankas ieškovui nesuteikė paskolos, o ieškovas šiuo ieškiniu išgalvotais pagrindais siekia susigrąžinti sumokėtus pinigus, iš kurių 220 Eur buvo sumokėta išimtinai ieškovo interesais apmokant turto vertinimą. Jai priklausanti namo dalis pardavinėjama nuo 2015 metų ir turto bendrasavininkis noro pirkti parduodamą dalį neišreiškė. 2019-10-29 norėdama papildomai apsidrausti, ji išsiuntė bendrasavininkiui notarinį pranešimą apie parduodamą namo dalį už 30000 Eur, tačiau bendrasavininkis jos nepirko.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos šiame straipsnyje nurodytais būdais. Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo (CPK 178 str.).
Byloje ginčas kilo dėl ieškovo teisės atgauti pagal preliminarią sutartį atsakovei sumokėtus pinigus skirtus išlaidoms, susijusioms su būsimu sandoriu, kai šalys nesudaro pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). 2019-10-04 šalys sudarė preliminariąją sutartį, kurios 1 punktu susitarė „...dėl Pardavėjui nuosavybės teise prikasančio Lentvaris Laisvės g. 20 namo dalies <...> pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo...“. Pagal preliminarios sutarties 5 punktą ieškovas sumokėjo atsakovei 1000 Eur pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu padengti.
Pagal CK 6.165 str. preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė. Preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo-atsiskaitymo santykiai. Pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami. Tačiau sutarčių laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai išeina už preliminariosios sutarties ribų, tačiau toks susitarimas neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Nepaisant to, kad preliminariuose santykiuose piniginė prievolė neatsiranda, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduotų pinigų reikšmė vertinama jos kontekste, per dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas ir nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo ir juos sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti juos grąžinti, išskyrus atvejus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Šalių sudarytos preliminarios sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad nutraukus preliminariąją sutartį dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo pardavėjui perduota suma pagal sutarties 5 punktą lieka pastarajam kaip kompensacija už jo turėtas išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu. Sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad nutraukus preliminariąją sutartį 10 punkto pagrindu, pardavėjas privalo grąžinti visą pirkėjo jam perduotą pinigų sumą, perduotą 5 punkto pagrindu. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad jeigu viena šalis nevykdo bet kurios šios sutarties sąlygos, kita šalis turi teisė nutraukti ją prieš terminą.
Iš šių sutarties punktų turinio seka, kad pagal jos 5 punktą ieškovo atsakovei sumokėta 1000 Eur suma, sutarties pažeidimo atveju, tampa netesybomis atsakovei ir nuostolių atlyginimu ieškovui.
Todėl ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės civilinės atsakomybės – nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nustatytas CK 6.246 str.- 6.249 str. , ir pirmiausia – neteisėtus atsakovės veiksmus.
Ieškovo atstovė adv. D. S. 2020-02-18 pranešimu informavo L. D., kad nutraukia sutartį jos 7 punkto pagrindu nuo sutarties sudarymo dienos. Pažeidimu, duodančiu pagrindą nutraukti sutartį nurodė, parduodamo turto bendrasavininkių nuslėpimą.
Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu po sutarties pasirašymo paaiškėja bet kokia iš 3 punkte nurodytų aplinkybių, apie kurias pardavėjas tinkamai neinformavo.
Sutarties 3 punktu pardavėja patvirtino, kad turtas jai priklauso privačios nuosavybės teise ir, kad turtas niekam neparduotas, neįkeistas ir neareštuotas.
Taigi, sutartį ieškovas nutraukė dėl jos 3 punkte nurodytų aplinkybių neatitikimo tikrovei. Tačiau bendrasavininkių buvimas ar nebuvimas, jų asmenybių įvardinimas ar neįvardinimas nekeičia L. D. turimo turto formos - jos turtas dėl to netapo viešąja nuosavybe, todėl kaltinti atsakovė sutartie 3 punkto pažeidimu ieškovas neturėjo pagrindo ir dėl to nepagrįstai nutraukė sutartį.
Nors pagal sutarties sąlygas civilinė atsakomybė ją pažeidusiai šaliai atsiranda tik nutraukus sutartį ir tik dėl nutraukimą sąlygojusių sutarties pažeidimų, ieškinyje kaltinimų atsakovei sąrašas išplečiamas nurodant, kad 1) pardavėja norėjo parduoti turtą, kuriuo pilnai nedisponavo; 2) nenurodė, kurios namo dalies savininke ji yra; 3) ½ namo dalis neatidalinta iš bendrosios nuosavybės ; 4) nepranešė bendrasavininkiams apie ketinimą parduoti.
Vertinant šių kaltinimų pagrįstumą, pažymėtina, šalys susitarė dėl atsakovei priklausančios namo dalies pirkimo-pardavimo, taigi logiškai seka išvada, kad kita namo dalis priklauso kitiems asmenims. Kuo šie asmenys gali turėti įtakos L. D., o kartu ir pirkėjo nuosavybės teisių turiniui ir apimčiai, ieškovas nenurodė, todėl neaišku, kokiu pagrindu teigiama, kad atsakovė pilnai nedisponavo parduodamu turtu.
Preliminariąją sutartį ieškovas pasirašė nesant joje nurodytos konkrečios atsakovei priklausančios namo dalies ir nereikalaudamas sutartį patikslinti, todėl dabar negali kaltinti atsakovės duomenų slėpimu. Net darant prielaidą, kad ieškovas preliminarios sutarties sudarymo metu nežinojo kokia tiksli turto dalis priklauso atsakovei, nekilnojamojo turto vertinimo-konsultavimo sutartyje Nr. 19-734 NT, kurią ieškovas 2019-10-31 sudarė su UAB APUS TURTAS, nurodyta, kad ieškovo užsakymu vertinama gyvenamojo namo unikalus Nr.7998-1001-9012, dalis (46/100), esanti (duomenys neskelbtini), tačiau ši žinia taip pat nesutrukdė ieškovui pasirašyti sutartį dėl turto vertinimo, už kurį turto vertintojui 2019-11-11 220 Eur sumokėjo L. D. (kasos pajamų orderio kvitas K-APUS Nr. 853).
Turto atidalinimas panaikina bendrąją dalinę nuosavybę. Atidalijus nekilnojamojo turto dalį sukuriamas naujas nekilnojamojo turto objektas. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė ne dėl nekilnojamojo turto objekto, bet dėl jo dalies pirkimo-pardavimo, todėl kaltinimai atsakovei neatidalijus jai priklausančios dalies iš bendro turto neturi pagrindo.
Sutarties pažeidimu nuslepiant esminius duomenis, asmuo gali būti kaltinamas tada, kai šiuos duomenis išviešinti gali tik sutarties šalis arba kai tokių duomenų pasiekiamumas kitai šalai yra žymiai apsunkintas. Šiuo atveju, šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši. Ieškovas, būdamas bent vidutiniškai atidus ir rūpestingas turėjo visas galimybes sužinoti turto, kurį ketina įsigyti duomenis, o to nepadaręs negali kaltinti kitos sutarties šalies viešų duomenų nuslėpimu.
Apibendrinant pažymėtina, kad ne atsakovė pažeidė sutartį, bet ieškovas ją nepagrįstai nutraukė, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovė apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 str. str., teismas
nusprendė:
Žilvino Mažeikos ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.