Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei L. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad jam grąžintų sumokėtus 1 000 EUR, nes nebeketino sudaryti pirkimo pardavimo sutarties. 2020 m. vasario 18 d. jis informavo atsakovę, kad nutraukia preliminariąją sutartį pagal jos 7 punktą. Atsakovė nenurodė, kurią gyvenamojo namo dalį gali parduoti, kurios namo dalies savininke ji yra, nuslėpė kitus savininkus. Atsakovė norėjo jam parduoti turtą, kuriuo pilnai nedisponavo, jai priklausė tik idealioji namo dalis, kuri nebuvo atidalinta, ji nepranešė bendrasavininkiams apie ketinimą parduoti namo dalį. Todėl preliminarioji sutartis yra niekinė nuo jos sudarymo.

4. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sumokėta suma, o jis patyrė nuostolius. Jam pareikalavus grąžinti sumokėtą 1 000 EUR sumą, atsakovė toliau naudojasi jo pinigais, todėl iš atsakovės priteistinos palūkanos nuo sutarties sudarymo iki visiško pinigų grąžinimo. Taip pat ieškovas patyrė nuotolius, sumokėdamas 5,80 EUR už VĮ Registrų centro pažymą ir 2,49 EUR pašto išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovas kreipėsi į Vį Registrų centrą, pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ir pamatė, kad be atsakovės yra kitas namo savininkas, kuris valdo ½ dalį nuosavybės teise minėto pastato, naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta. Jeigu ieškovas būtų žinojęs šias aplinkybes, nebūtų pasirašęs preliminarios sutarties.

17. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo, o ieškovas patyrė nuostolius dėl jos kaltės. Ji nepagrįstai naudojosi ieškovo pinigais, o, paprašius grąžinti skolą, vilkino laiką ir pinigų negrąžino, todėl iš jos priteistinos palūkanos nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2019 m. spalio 4 d. Nuostolius sudaro 1 000 EUR sumokėtų 2019 m. spalio 4 d. sutarties pasirašymo metu, 2,49 EUR pašto išlaidos ir išlaidos VĮ Registrų centrui - 5,80 EUR.

21. Atsakovės nuomone, sudaryta sutartis nėra niekinė ir atsakovė ją vykdo. Pagal sudarytą nekilnojamojo turto vertinimo - konsultavimo paslaugų sutartį buvo atliktas parduodamo turto vertinimas, už kurį atsakovė ieškovo vardu sumokėjo 220 EUR. Po pateiktos turto vertinimo ataskaitos ir ieškovo kreipimosi į atitinkamą banko padalinį, šalių bendradarbiavimas buvo sustabdytas, kas sukelia atsakovei abejones, ar šis ieškovo ieškinys nėra apsimestinis, kadangi yra pagrindas manyti, jog ieškovui galėjo būti nesuteikta atitinkamo banko paskola ar esant kitoms priežastims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

24. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

25. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė pateikė Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-312/1997 m. Atsakovė prašo naują įrodymą priimti ir nurodo, kad šis įrodymas yra susijęs su apeliaciniame skunde ieškovo keliamais klausimais, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, tačiau nurodomi apeliaciniame skunde.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, be to, teikiamas įrodymas yra teismo procesinis dokumentas, o teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teikiamą įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

27. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš 2019 m. spalio 14 d. ieškovo ir atsakovės sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, visų pirma, būtina nustatyti šalis siejantį teisinį santykį.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

29. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra ne kartą konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

30. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 4 d. ieškovas (pirkėjas) ir atsakovė (pardavėja) sudarė preliminariąją sutartį, kurios 1 punkte susitarė dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Remiantis VĮ Registrų centro išrašu, atsakovei L. D. nuosavybės teise priklauso ½ dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat registruotas juridinis faktas, kad yra nustatyta naudojimosi minėtu namu tvarka. Trakų rajono apylinkės teismas dar 1997 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-312 nustatė, kad atsakovei L. D. priklauso 46/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nutartyje taip pat nustatyta, kad atsakovė naudojasi rūsio patalpomis: R-1 (14,06 m²), R-3 (6,98 m²), R-4 (3,56 m²), pirmo aukšto patalpomis: 1-3 (2,44 m²), 1-12 (1,69 m²), antro aukšto patalpomis: 1-7 (18,07 m²), 1-8 (10,37 m²), 1-9 (14,24 m²), 1-10 (4,04 m²), 1-11 (7,00 m²).

32. Byloje taip pat nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad pagal preliminarios sutarties 5 punktą ieškovas sumokėjo atsakovei 1 000 EUR pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti. UAB APUS TURTAS ieškovo užsakymu atliko aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto vertinimą, už vertinimo ataskaitą 220 EUR apmokėjo atsakovė.

33. Taigi, sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 21 punktą).

34. Šalių sudarytos preliminarios sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad, nutraukus preliminariąją sutartį dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo pardavėjui perduota suma pagal sutarties 5 punktą lieka pastarajam kaip kompensacija už jo turėtas išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu. Sutarties 12 punkte šalys susitarė, kad, nutraukus preliminariąją sutartį 10 punkto pagrindu, pardavėjas privalo grąžinti visą pirkėjo jam perduotą pinigų sumą, perduotą 5 punkto pagrindu. Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad, jeigu viena šalis nevykdo bet kurios šios sutarties sąlygos, kita šalis turi teisę nutraukti ją prieš terminą. Iš šių sutarties punktų turinio pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal sutarties 5 punktą ieškovo atsakovei sumokėta 1 000 EUR suma, sutarties pažeidimo atveju, tampa netesybomis atsakovei arba nuostolių atlyginimu ieškovui.

35. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, dėl kieno veiksmų nutrūko šalių sutartiniai santykiai. Ieškovas 2020 m. vasario 18 d. informavo atsakovę, kad nutraukia preliminariąją sutartį pagal jos 7 punktą. Sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu po sutarties pasirašymo paaiškėja bet kokia iš 3 punkte nurodytų aplinkybių, apie kurias pardavėjas tinkamai neinformavo. Sutarties 3 punkte pardavėja patvirtino, kad turtas jai priklauso privačios nuosavybės teise ir kad turtas niekam neparduotas, neįkeistas ir neareštuotas. Pažeidimu, davusiu pagrindą nutraukti sutartį, ieškovas įvardino parduodamo turto bendrasavininkių nuslėpimą.

36. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, šalys preliminaria sutartimi susitarė dėl namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas neįrodinėja, kad atsakovė jam siūlė ir/ar ketino parduoti visą gyvenamąjį namą, o įrašas preliminarioje sutartyje tvirtina priešingai. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, ketinant pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, akivaizdu, jog kita dalis priklauso kitam/kitiems savininkams. Tokiu būdu ieškovo teiginiai, kad atsakovė nuslėpė informaciją apie namo bendrasavininkius, yra nepagrįsti. Be to, ši informacija (apie esamus turto bendrasavininkius) iš esmės neįtakojo ieškovo apsisprendimo įsigyti turtą arba ne, kadangi preliminariąją sutartimi buvo susitarta tik dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios dalies įsigijimo.

37. Taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už viešai prieinamos informacijos neatskleidimą, kadangi informacija apie turto savininkus ar turtui taikomus suvaržymus yra vieša ir ieškovui galėjo būti laisvai prieinama dar prieš sudarant preliminarią sutartį. Ieškovas, būdamas bent kiek atidus ir rūpestingas, galėjo iš viešai prieinamų šaltinių susirinkti informaciją apie turtą, dar prieš nusprendžiant sudaryti sutartį, tačiau to galimai nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Be to, šiuo atveju nėra paneigta, kad ieškovui, bent jau preliminarios sutarties sudarymo metu, buvo žinomi VĮ Registro centro duomenys (pasirašydama sutartį su ieškovu, atsakovė buvo pateikusi ieškovui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą).

38. Nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti pagrindinės jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies perleidimo sutarties, kad turtas būtų parduotas, įkeistas, areštuotas, ar kitaip suvaržytas, taip pat, kad atsakovei nepriklauso patalpos, esančios antrame aukšte, dėl kurių įsigijimo, kaip teigia ieškovas, ir buvo tariamasi. Iš į bylą pateiktos Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-312 matyti, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir atsakovė naudojasi atitinkamomis antro aukšto patalpomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo nutraukti sutartį, remiantis jos 7 punktu. Tokiu būdu konstatuotina, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės (atsakovė net ir teismo posėdžio metu vis dar siūlė ieškovui pirkti turtą), todėl atsakovei nekilo pareiga grąžinti jai pagal sutartį sumokėtą 1 000 EUR bei priteisti kitus ieškovo nuostolius.

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė byloje taikytinas teisės normas bei aktualią teismų praktiką, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.