- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- e2-550-512/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04683-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- G. V.
- Advokatai
- Lina Tamošaitienė
- Kategorijos
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovei advokatei Linai Tamošaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. V., tretieji asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, UAB ,,Sergel“, UAB ,,Creditreform“, UAB ,,Julianus Inkaso“, AS ,,Plus Plus Capital“, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kt.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuoka faktiškai yra nutrūkusi nuo 1999-03-06; 3) padalyti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VĮ „Registrų centro“ 2017-08-16 sudarytą padalijimo projektą, nukrypstant nuo lygių dalių tokiu būdu: ieškovei priteisti dalį Nr. 1, 66/100 buto, dalies plotas 25,29, dalies vertė - 15378,00 Eur, priteisiant patalpas ir jų dalis 1/2 - 59-1, 1/2-59-2, 1/2-59-3, 1/1 59-4, 1/1-59-4A; įpareigoti ieškovę jai priteistą patalpą 59-4 izoliuoti savo lėšomis, pastatant sieną ir įstatant duris; atsakovui G. V. priteisti dalį Nr. 2 - 34/100, dalies plotas 13,25 kv. m., dalies vertė - 7922,00 Eur, priteisiant patalpas ir jų dalis -1/2-59-1, 1/2-59-2, 1/2-59-3, 1/1-59-5; 4) priteisti iš atsakovo kompensaciją už nesumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2017 m., viso 1693,90 Eur; 5) prievoles kreditoriams UAB „Sergel“, UAB „Creditreform“, UAB „Julianus Inkaso“, AS „Plus Plus Capital“ pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Susituokus su atsakovu gyveno kaip šeima - ieškovė dirbo, rūpinosi buitimi, atsakovas buvo meno žmogus. Atsakovas dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre. Atsakovas ne tik nesirūpino šeima, bet ir pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, negrįždavo namo, gaunamų pajamų į namus neparnešdavo. 1999-03-05 šalys dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrių. Po pareiškimo pateikimo faktiškai gyveno atskirai, atsakovas tik padėdavo mokėti mokesčius už butą, o kitas pinigines lėšas leido savo asmeninių poreikių tenkinimui. Nuo 2009 m. atsakovas gyveno bute, tačiau nebeduodavo pinigų mokesčiams už butą. Atsakovas nuolat girtaudavo, būdavo agresyvus, neprognozuojamas, dėl tokio elgesio buvo gadinamas butas, kuriame gyveno ieškovė ir atsakovas. Ieškovė pažymi, jog nuo 1999 m. kovo 6 d., šalys faktiškai negyvena kaip šeima. Paaiškina, kad po santuokos sudarymo ieškovė savo lėšomis privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ parengė padalijimo projektą, pagal kurį būtų tikslinga padalinti butą, nukrypstant nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į ieškovės sveikatos būklę, amžių, į tai, jog atsakovas nuo 2009 metų nemoka mokesčių už butą bei įvertinus tai, jog ieškovė viena padengė įsiskolinimą už buto komunalinius mokesčius. Atkreipia dėmesį į tai, kad per 2017-2013 metų laikotarpį ieškovė savo lėšomis sumokėjo 3387,81 Eur komunalinių mokesčių, todėl iš atsakovo turi būti priteista pusę sumokėtos buto mokesčių sumos - 1693,90 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas ne vienerius metus savo asmeninių poreikių tenkinimui ėmė kreditus, apie kuriuos jai nebuvo žinoma.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad sutinka, jog butas būtų padalintas ieškovės nurodytu būdu, kompensacijos už ieškovei tekančią didesnę turto dalį priteisti neprašo. Prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, patvirtina patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškina, kad šalių santuoka nebuvo tvirta nuo jos sudarymo dienos, kadangi atsakovas girtavo, pinigų į namus neparnešdavo, buvo agresyvus, turėjo psichologinių problemų. Pažymi, kad nutraukti santuoką siekė nuo 1999 m. kovo 6 d., tačiau neturėjo tam lėšų; nuo 1999 m. kovo 6 d. šalys gyvena atskirus gyvenimus. Atsakovas nuo 2009 m. nemokėjo buto komunalinių mokesčių. Atsakovas buvo paėmęs vartojimo kreditus savo asmeniniams poreikiams tenkinti, apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma. Ieškovė pažymi, kad jos sveikatos būklė yra pablogėjusi, ji serga lėtinėmis ligomis, be to, yra patyrusi autoįvykį, po kurio sveikatos būklė yra itin pablogėjusi; dėl šios priežasties ieškovė prašo priteisti didesnį buto plotą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį patenkinti.
Liudytoja I. P. – K. (ieškovės draugė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nesėkminga nuo pat jos sudarymo. Ieškovė santuokos metu nukentėjo materialiai, nes atsakovas sugadino butą, jame esančius baldus, buities daiktus išnešė iš namų. Be to, atsakovas be ieškovės žinios imdavo paskolas. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę. Pažymi, kad atsakovas jai pasakojo, jog buvo paėmęs paskolas iš kreditorių. Paaiškina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), remontas nebuvo atliktas; priešingai – butas yra atsakovo sugadintas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kas šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Šalys nuo 1999 m. kovo 6 d. negyvena santuokinio gyvenimo, vienas kitu nesirūpina, neišlaiko ir nesiekia atkurti šeimyninių santykių.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos 3K-3-2/2011;).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kaip šeima kartu nebegyvena nuo 1999 m. kovo 6 d., duomenų, kad kuris nors būtų rodęs iniciatyvą puoselėti normalų šeimos gyvenimą, byloje nėra. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nutraukus santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės - ,,V.“, ,,V.“.
Dėl teisinių pasekmių momento
Gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.77 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė prašo nustatyti, jog gyvenimas skyriumi prasidėjo ir sukėlė teisines pasekmes nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 1999 m. kovo 6 d.
Įvertinęs faktines aplinkybes, kad ieškovė su atsakovu siekė nutraukti santuoką nuo 1999 m. kovo 5 d., o nuo 1999 m. kovo 6 d. kartu nebegyveno ir nuo to laiko šalys jokio bendro ūkio nebevedė, teismas konstatuoja, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 1999 m. kovo 6 d. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. 1999 m. kovo 6 d. (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso E. V. ir G. V. (pagrindas: 1994 m. liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis, Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovė prašo dalinant nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą padalinti tokiu būdu: 66/100 dalį buto priteisti ieškovei (dalies plotas 25,29 kv.m., dalies vertė 15 378 Eur), 34/100 dalį buto – atsakovui (dalies plotas 13,25 kv.m., dalies vertė 7922 Eur), nepriteisiant atsakovui kompensacijos, kadangi ieškovės sveikatos būklė yra itin pablogėjusi, ji gauna tik senatvės pensiją, neturi galimybės gauti papildomų pajamų, be to, nurodo, jog atsakovas nuo 2009 metų nemoka mokesčių už butą, neprisidėjo prie buto vamzdžių keitimo, balkono stiklinimo, laiptinės langų stiklinimo. Atsakovas pripažindamas ieškinį iš dalies, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu, jog ieškovei būtų priteista didesnė buto dalis ir nereikalauja kompensacijos iš ieškovės už jai priteisiamą didesnę buto dalį.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs atsakovo apsisprendimą, kuris neprieštarauja CPK 140 str. 2 d. įtvirtintai įstatyminei normai, dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, ieškinio reikalavimą dėl turto padalijimo tenkina pilnai – santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintinas tokiu būdu: ieškovei priteisti dalį Nr. 1, 66/100 buto, dalies plotas 25,29, dalies vertė - 15378,00 Eur, priteisiant patalpas ir jų dalis 1/2 - 59-1, 1/2-59-2, 1/2-59-3, 1/1 59-4, 1/1-59-4A; įpareigoti ieškovę jai priteistą patalpą 59-4 izoliuoti savo lėšomis, pastatant sieną ir įstatant duris; atsakovui G. V. priteisti dalį Nr. 2 - 34/100, dalies plotas 13,25 kv. m., dalies vertė - 7922,00 Eur, priteisiant patalpas ir jų dalis -1/2-59-1, 1/2-59-2, 1/2-59-3, 1/1-59-5.
Dėl kompensacijos už buto komunalinius mokesčius priteisimo
Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1693,90 Eur kompensaciją už nesumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2017 m. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra priteista didesnė dalis buto, atsakovui priteisto buto dalis yra palyginti maža ir piniginė kompensacija iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį nėra priteista, siekiant, kad nenukentėtų ir atsakovo interesai, šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas.
Dėl prievolių padalijimo
Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo prievolės kreditoriams UAB „Sergel“, UAB „Creditreform“, UAB „Julianus Inkaso“, AS „Plus Plus Capital“ yra asmeninės atsakovo prievolės ir gali būti vykdomos tik iš asmeninio atsakovo turto. Nurodė, kad atsakovui paskolos buvo suteiktos šalims faktiškai gyvenant atskirai, apie jas ieškovei nebuvo žinoma, be to, paskolos buvo suteiktos asmeniniams atsakovo interesams tenkinti.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Detalizuodamas sutuoktinių turtinių prievolių rūšis kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 1999 m. kovo 6 d. Atsakovas kreditorinius įsipareigojimus UAB „Sergel“, UAB „Creditreform“, UAB „Julianus Inkaso“, AS „Plus Plus Capital“ įgijo šalims gyvenant skyrium.
Pažymėtina, kad tretieji asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovo prievoles UAB „Sergel“, UAB „Creditreform“, UAB „Julianus Inkaso“, AS „Plus Plus Capital“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nėra pagrindo šių prievolių, kylančių iš skyrium gyvenančio atsakovo prisiimtų įsipareigojimų, taip pat dėl netinkamo jos vykdymo atsiradusių vykdymo išlaidų pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas suteiktus kreditus būtų panaudojęs šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovo prievolės kreditoriams UAB „Sergel“, UAB „Creditreform“, UAB „Julianus Inkaso“, AS „Plus Plus Capital“ gali būti vykdomos tik iš asmeninio atsakovo turto, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Esant šioms aplinkybėms, prievolė antstoliui Aleksandrui Selezniovui (pagal 2016-08-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkas – G. V., išieškotojas – Plus Plus Baltic OU Lietuvos filialas), atsiradusi dėl netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo, taip pat pripažintina asmenine atsakovo prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnis).
2017-01-26 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos sprendimu Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-P-2238-1932 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Byloje pateikta 2018 m. sausio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-475, pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 326,47 Eur. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis – 534 Eur (75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką; už reikalavimą priteisti buto dalį – 346 Eur, už reikalavimą priteisti kompensaciją – 38 Eur, 75 Eur už reikalavimą pripažinti prievoles asmeninėmis).
Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškinio reikalavimų patenkinta apie 75 procentai. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 245 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 401 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes – „V.“, „V.“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1999 m. kovo 6 d.
Priteisti ieškovei E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise buto, esančio(duomenys neskelbtini) , 66/100 dalį (dalies plotas 25,29 kv.m.) priteisiant patalpas ir jų dalis 1/2 - 59-1, 1/2-59-2, 1/2-59-3, 1/1 59-4, 1/1-59-4A.
Įpareigoti ieškovę jai priteistą patalpą 59-4 izoliuoti savo lėšomis, pastatant sieną ir įstatant duris.
Priteisti atsakovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini) 34/100 dalį (dalies plotas 13,25 kv.m.), priteisiant patalpas ir jų dalis -1/2-59-1, 1/2-59-2, 1/2-59-3, 1/1-59-5.
Nustatyti, kad prievolės kreditoriams UAB „Sergel“, UAB „Creditreform“, UAB „Julianus Inkaso“, AS „Plus Plus Capital“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, yra asmeninės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.