Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-275-372/2010 pagal ieškovo SIA „NB-SAN“ (buvęs pavadinimas SIA „G.V.Serviss“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manukas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir patirtų nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Dovydo transportas“.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. E-11/2005, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, kuria atsakovas pardavė ieškovui vilkiką Scania R124; priteisti ieškovui iš atsakovo 176 389,62 Lt nuostolių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. E-11/2005 iš atsakovo už 30 000 eurų (103 584 Lt) įsigijo vilkiką Scania R124, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2005 m. kovo 16 d. už 47 790 eurų (165 009,31 Lt) pardavė SIA „Hansa Lizings“. Šis vilkikas 2005 m. balandžio 15 d. kertant Lenkijos – Lietuvos sieną buvo sulaikytas. Konstatuota, kad kėbulo (važiuoklės) numeris yra suklastotas, o pats vilkikas yra pavogtas Danijoje. Vilkikas 2005 m. balandžio 21 d. buvo grąžintas savininkui. Ieškovo nuomone, 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes buvo sudaryta pažeidžiant pagrindinius sutarčių teisės principus (CK 6.307 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju taikytina restitucija ir iš atsakovo ieškovui priteistina 103 584 Lt suma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismas patenkino SIA „Hansa Lizings“ ieškinį SIA „NB-SAN“ dėl 2005 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo, todėl ieškovas papildomai yra patyręs šiuos nuostolius: 17 790 eurų (61 425 Lt) kaip negautas pelnas perparduodant vilkiką SIA „Hansa Lizings“, 11 380,62 Lt trečiųjų teismo išlaidos ir valstybės rinkliava, iš viso 72 805 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. E-11/2005; pritaikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 103 584 Lt; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2005 m. vasario 2 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pardavė ieškovui vilkiką Scania R124, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas perdavė ieškovui vilkiką ir gavo iš ieškovo 30 000 eurų (103 584 Lt). Sutarties sudarymo metu nebuvo kilę jokių abejinių, kad vilkikas nuosavybės teise priklausė atsakovui, kuris vilkiką buvo įsigijęs iš UAB „Dovydo transportas“. Ieškovas iš atsakovo įsigytą vilkiką pardavė SIA „Hansa Lizings“, kuris vilkiką perdavė lizingo gavėjui SIA „ES Trans“. Vėliau vilkikas buvo paimtas, kadangi nustatyta, kad jis yra vogtas iš savininko Danijoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pardavė ieškovui daiktą, kuris jam nepriklausė. Tokiu atveju ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti šalių sudarytą sandorį negaliojančiu dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduota jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį (CK 6.307 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis ieškovui pardavė ne tą vilkiką, kuris buvo pavogtas. Kiekvienas automobilis turi identifikacinį važiuoklės numerį, skirtą konkrečiam automobiliui. Atsakovas iš UAB „Dovydo transportas“ įsigijo vilkiką Scania R124, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau šis vilkikas buvo parduotas ieškovui, kuris vilkiką pardavė SIA „Hansa Lizings“. Visuose sandoriuose buvo nurodomas tas pats vilkiko identifikavimo numeris. Pats atsakovas pripažino, kad įsigijo daužtą vilkiką ir jį remontavo. Teismas pažymėjo, kad vien atsakovo teiginio, kad kažkas kitas galėjo atlikti identifikacinio numerio pakeitimus, nepakanka, nes atsakovas nepateikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje surinkti įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovas pardavė ieškovui vogtą vilkiką. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu šalys negali būti grąžintos į pradinę padėtį, kadangi atsakovas pardavė ne jam priklausantį daiktą, kuris šiuo metu yra grąžintas savininkui. Teismas taikė vienašalę restituciją, pagal kurią atsakovas turi grąžinti ieškovui už vilkiką gautą 103 584 Lt sumą. Kadangi ieškovas patvirtino, kad jis negali įrodyti aplinkybės, jog atsakovas žinojo apie tai, kad vilkikas yra vogtas, teismas nepriteisė iš atsakovo ieškovui visas jo išlaidas, patirtas pripažinus negaliojančia jo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su SIA „Hansa Lizings“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2005 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovo 103 584 Lt sumą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Automobilis yra kilnojamasis daiktas, kuriam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys. Tiek vilkiko įsigijimo iš UAB „Dovydo transportas“, tiek vilkiko pardavimo ieškovui metu nebuvo žinoma (nebuvo tokių duomenų transporto priemonių registre), kad vilkikas, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pavogtas. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ 2008 m. lapkričio 5 d. atsakymas, kuriame nurodoma, kad duomenų apie šios transporto priemonės vagystę ar identifikavimo numerio suklastojimą nėra, be to, nurodoma, jog šios transporto priemonės registracijos data yra 2001 m. gruodžio 14 d., o atsakovo vardu ji įregistruota 2004 m. rugsėjo 16 d. Minėtą vilkiką, kuris buvo pilkos spalvos ir daužtas, UAB „Dovydo transportas“ įsigijo 2004 m. sausio 15 d. iš Belgijos įmonės Ingels trucks & trailers ir jį į Lietuvą įsivežė 2004 m. vasario 3 d., t. y. dar iki vagystės (2004 m. sausio 26 d.). Kadangi Belgijos įmonė šį vilkiką įsigijo 2003 m. lapkričio 12 d. ir jį pardavė 2004 m. sausio 15 d., akivaizdu, kad tai ne ta pati transporto priemonė, kuri buvo pavogta 2004 m. sausio 26 d. Danijoje. Atsakovas įsigijo vilkiką daužtą, nes užsiima transporto priemonių remontu. Atsakovas vilkiką suremontavo ir pardavė ieškovui. Lenkijos policija sulaikytą vilkiką perdavė Danijos draudimo bendrovei, tačiau vilkiko identifikavimo numeris buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovas pardavė ieškovo vilkiką su identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini). Pagal SIA „Scania Latvia“ pateiktą informaciją tai yra du skirtingi automobiliai, pagaminti skirtingais metais, skirtingais varikliais ir parduoti pirkėjams skirtingose šalyse, t. y. du skirtingi realiai egzistuojantys automobiliai. Jeigu atsakovas pardavė ieškovui vilkiką ne su identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), kur tada vilkikas su identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės dokumentus pateikė atsakovas. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas pardavė ne jam nuosavybės teise priklausantį daiktą ir tuo pagrindu nepagrįstai pripažino pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

2. Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas neturi prejudicinės galios atsakovo atžvilgiu, nes byla išnagrinėta UAB „Manukas“ nedalyvaujant. Pagal CK 6.322 straipsnio 2 dalį, kai pirkėjas nepatraukia pardavėjo dalyvauti byloje, tai pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodo, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui ir pirkėjo. Be to, vilkikas, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo teismo atiteistas iš pirkėjo (SIA „NB-SAN“) dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo (CK 6.323 straipsnis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra teisėtas vilkiko savininkas ir jį teisėtai pardavė ieškovui.

3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pateikta informacija patvirtina, jog ieškovo iš atsakovo įsigytas vilkikas yra vogtas. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, o prokuratūros pateikta informacija yra nekonkreti. Pagal kasacinio teismo praktiką faktai, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais dokumentais, prejudicinės galios neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006 ir kt.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas bando įrodyti, kad 2005 m. vasario 2 d. parduotas automobilis Scania R124L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne tas pats automobilis, kurį 2005 m. balandžio 15 d. sulaikė Budzisko pasienio apsaugos kontrolės poste dėl to, kad buvo suklastotas kėbulo numeris ir gauta informacija apie vilkiko vagystę Danijos valstybėje. Tačiau tokiu atveju reikia suabejoti ir paneigti kai kurių institucijų nustatytas aplinkybes, o būtent: Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo sprendimą, Rygos miesto Centro rajono teismo sprendimą, Lenkijos policijos ir muitinės atliktus patikrinimus, Latvijos tarptautinio bendradarbiavimo valdybos sprendimus, Šiaulių apylinkės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro faktų konstatavimą. Visos šios institucijos patvirtino, kad 2005 m. balandžio 15 d. vilkikas, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikytas Lietuvos – Lenkijos Budzisko poste dėl to, kad vilkiko kėbulo numeris buvo suklastotas ir nustatyta, kad originalus numeris yra (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats vilkikas, kurį apeliantas 2005 m. vasario 2 d. pardavė ieškovui. Apeliantas teigia, kad vilkiką įsigijo daužtą ir jį remontavo, tačiau nepateikė jokių remonto darbus patvirtinančių įrodymų. Apeliantas atkreipia dėmesį į vilkiko Scania R1242L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus ir teigia, kad nėra nustatyta, jog jie buvo suklastoti. Tačiau suklastojus kėbulo numerį pagal originalius dokumentus – dokumentų klastoti nereikia, nes vilkikas tampa „legalus“. Be to, vilkikų techninės charakteristikos vienodos, skirtumus galima pastebėti tik nuodugniau apžiūrėjus vilkikus (variklio galia), nes šie skirtumai nėra pažymėti automobilio registracijos pažymėjime.

2. CK 6.322 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodo, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo. Tačiau nagrinėjamu atveju pardavėjas (atsakovas) neįrodė, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo. Be to, Latvijos Respublikos CPK dalies D 487, 490-493 ir 512 straipsniuose nenumatyta galimybė patraukti trečiuoju asmeniu pardavėją.

CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo ar pirkėjo ieškinį.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2005 m. vasario 2 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. E-11/2005, pagal kurią ieškovas už 30 000 eurų (103 584 Lt) įsigijo iš atsakovo vilkiką Scania R 124L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-38). Ieškovas iš atsakovo nupirktą vilkiką pardavė SIA „Hansa Lizings“, vilkiku naudojosi lizingo gavėjas SIA „Es Trans“ (t. 1, b. l. 39-40). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad pagal Interpolo Lenkijos nacionalinio biuro pranešimą vilkikas Scania R 124L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su latviškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Budzisko pasienio kontrolės poste, sulaikymo priežastis – įtarimas, kad ši transporto priemonė galėjo būti pavogta Danijoje (t. 1, b. l. 42). Iš Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinės policijos Rygos miesto vyriausiosios policijos valdybos kriminalinės policijos pranešimo matyti, kad vilkikas Scania R 124L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikomas pavogtas nuo 2004 m. sausio 25 d., bet jį suradus buvo grąžintas teisėtam savininkui Danijoje (t. 1, b. l. 43-44). Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinės policijos Vyriausiosios kriminalinis policijos valdybos Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos raštas patvirtina, kad pagal Lenkijos teisėsaugos įstaigų priimtą nutarimą vilkikas Scania, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (originalas) buvo perduotas Danijos draudimo firmai Codan Forsikring (t. 1, b. l. 45-46). Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra pateikė pirmosios instancijos teismas pranešimą, kuriame nurodė, kad „[...] 2005-05-16 interpolo Lenkijos NS pranešime nurodoma, jog 2005-04-15, 00:15 val., Budzisko PKP sulaikytas vilkikas „Scania“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LV), pagamintas 2001 metais, baltos spalvos. Atlikus sulaikytos transporto priemonės identifikacinių numerių ekspertizę nustatyta, jog kėbulo numeris suklastotas, originalus kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (paieškomas Danijoje nuo 2004-01-06 kaip vogtas). Minėto vilkiko savininkas vagystės metu buvo kompanija „KF transport Holding Aps. [...] Dėl vagystės nukentėjusiajai kompanijai buvo išmokėta draudimo išmoka (draudimo bendrovė „Codan Forsikring“), todėl draudimo bendrovei perėjo nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Vilkikas grąžintas 2005-05-11. [...]“.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pardavė ieškovui vilkiką, kuris jam pačiam nepriklausė. Minėtų teisėsaugos institucijų pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad vilkikas Scania R 124L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (originalus identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pavogtas Danijoje, suklastotas kėbulo numeris, vėliau sulaikytas Budzisko pasienio kontrolės poste ir grąžintas teisėtam savininkui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar atsakovas žinojo arba nežinojo apie tai, kad vilkikas jam nuosavybės teise nepriklauso, t. y. kad jis yra vogtas ir turi kitą teisėtą savininką.

Bylos duomenimis, Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismas patenkino SIA „Hansa Lizings“ ieškinį SIA „NB-SAN“ dėl 2005 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovas iš atsakovo įsigytą vilkiką pardavė SIA „Hansa Lizings“, pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo. UAB „Manukas“ (pardavėjas) minėtoje byloje nedalyvavo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.322 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai pirkėjas nepatraukia pardavėjo dalyvauti byloje, pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pirkėjui, jeigu įrodo, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kadangi Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl daikto paėmimo (CK 6.322 straipsnyje nurodomos pardavėjo ir pirkėjo pareigos, kai trečiasis asmuo pareiškia ieškinį dėl daikto paėmimo), be to, pardavėjas (atsakovas) turi įrodyti, kad dalyvaudamas byloje jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo. Apelianto argumentas, kad jis būtų galėjęs užkirsti kelią parduoto daikto paėmimui iš pirkėjo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 725 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybė – 9,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t. 2, b. l. 180, 144). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos 1 725 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą – 9,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, 92, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Manukas“ (juridinio asmens kodas 145464458) ieškovui SIA „NB-SAN“ (juridinio asmens kodas 40103138722) 1 725 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą – 9,45 Lt (devynis litus, 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.